Ar tikrai yra skirtumas tarp to, ar valgysite jorgurtą su priobiotikais, ar fermentuotas daržoves bei gėrimus, ar vartosite maisto papildus? Ar teisybė, kad pieno produktai itin tinka probiotikams?
Neseniai atliktų dviejų tyrimų su pelėmis rezultatai rodo, kad atsakymas į pastarąjį klausimą yra „taip“.
„Paimti kartu, mūsų rezultatai rodo, kad probiotikų vartojimo forma – ar jie gaunami su maistu, ar papildų forma – gali turėti įtakos jų efektyvumui ir jų trokštamai naudai“, - sakė tyrimo vadovė, maisto mikrobiologė Maria Marco iš Kalifornijos universiteto Maisto mokslo ir technologijų skyriaus.
Per abu ikiklinikinius tyrimus mokslininkai stebėjo bakterijų Lactobacillus casei – vieno dažniausių probiotikų, aptinkamų jogurtuose ir kituose pieno produktuose – veiklą žarnyne. Paaiškėjo, kad šios bakterijos apsaugo nuo virtinės virškinamojo trakto problemų, pradedant viduriavimu ir laktozės netoleravimu ir baigiant sunkesnėmis, lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui uždegimine žarnyno liga.
Nors tokie pieno produktai kaip jogurtas yra tapę komerciniu probiotikų šaltiniu ir naudojami klinikiniams bandymams, iki šiol buvo neaišku, kodėl jiems teikiama pirmenybė kitų produktų, gėrimų ir maisto papildų atžvilgiu, sakė M. Marco. Ji pažymėjo, kad taip gali būti dėl dviejų įtariamų priežasčių: pieno angliavandenių, kurie palaiko bakterijų augimą, ir pieno produktų potencialo apsaugoti probiotikus nuo rūgštinės skrandžio aplinkos.
Per pirmąjį iš dviejų tyrimų, kuris liepos 7 dieną buvo pristatytas „Journal of Proteome Research“, mokslininkai tikrino, ar žema temperatūra, kurioje saugomi pieno produktai, padeda bakterijoms išgyventi ir geriau funkcionuoti žarnyne. Jie lygino, kaip atšaldytame piene besiveisusiai L. casei padermei sekėsi išgyventi žarnyne, palyginus su tais probiotikais, kurie buvo suvartoti be žemos temperatūros inkubacinio periodo.
Tyrimas parodė, kad 205 L. casei baltymai pasigamino dažniau arba tik tada, kai bakterijoms buvo leista veistis atšaldytame piene. Šie baltymai, kurie pasigamino dar prieš tai, kai pieno produktas buvo suvartotas, buvo itin svarbūs bakterijoms L. casei išgyvenant virškinamajame trakte.
Antrajame tyrime, kuris liepos 10 dieną pasirodė žurnale „Applied and Environmental Microbiology“, mokslininkai tikrino, kas efektyviau padėjo pelėms išvengti uždegiminės žarnyno ligos (UŽL) – L. casei piene, pienas be bakterijų ar L. casei ne maistinėje terpėje.
Jie nustatė, kad pelėms, šertoms pienu su L. casei, pasireiškė mažiau UŽL simptomų negu toms pelėms, kurios buvo šeriamos paprastu pienu arba tais pačiais probiotikais maisto papildų forma. Jose taip pat atsirado mutuotų L. casei formų, kurios negalėjo gaminti tam tikrų piene aptinkamų baltymų ir negalėjo apsaugoti nuo žarnyno ligos. Tai dar labiau pabrėžė svarbą, kad šie probiotikai būtų vartojami pieno produktų pagrindu.
„Dabar pradedame suprasti apytikrius mechanizmus, kuriais probiotinės bakterijos teikia naudą žmogaus sveikatai, - sakė M. Marco. – Šie rezultatai yra kertiniai suprantant, kaip maisto produktai ir virškinamasis traktas daro įtaką probiotikų efektyvumui. Jie tikrai pabrėžia, kaip dabar būtina atlikti panašius tyrimus su žmonėmis“.
