O apie odos vėžį pirmą kartą išgirdau žiūrėdama legendinius gelbėtojus: ten viena raudonu maudymosi kostiumėliu apsitempusi geradarė bėgo per paplūdimį, visiems karštligiškai siūlydama pasitepti apsauginiu kremu.
Vėliau jos personažas mirė nuo odos vėžio, o plačioji visuomenė tapo pažįstama su SPF (apsaugos nuo saulės faktorius) skaitmenimis. Dar pernai rėžiau seseriai pamokslą, kaip svarbu apsauginiu kremu pasitepti bent odą po akimis, o štai visai neseniai išgirdau naujausią ekologiško gyvenimo ir žaliavalgių mados klyksmą: sveikuoliai nenaudoja apsauginių saulės kremų!
Toks lyg ir retorinis klausimas: kaip išgyveno mūsų tėvų ir senelių karta, kuri jau buvo pakankamai moderni, kad atsisakytų konservatyviu viktorijos laikų maudymosi kombinezonų, bet dar deja nepakankamai globali, kad galėtų ištrūkti už TSRS ribų?
Ar atostogos Kryme ar Kaukazo kalnuose buvo mažiau pavojingos nei gulinėjimas Lietuvos ar Turkijos paplūdimiuose? O gal pagrindinis vaidmuo tenka ne saulės kremui, bet plonėjančiam ozono sluoksniui?
Nedaug kas žino, kad kremų SPF skaitmenys žymi jų gebėjimą apsaugoti tik nuo UVB, bet ne nuo UVA spindulių. Pastarosios yra skirtingos ultravioletinės šviesos rūšys. UVA spinduliai supa mus visą dieną, kai tuo tarpu UVB aktyviausi vidurdienį. UVB sukelia nudegimus (nuo jų ir apsaugo saulės kremas) ir dalyvauja vitamino D sintezėje.
Tačiau UVA spinduliai į odą įsiskverbia giliau ir tampa vėžio sukėlėjais. Kremų apsaugančių nuo UVA spindulių yra labai mažai. Tad ar apskritai verta tepliotis? Užuot spėliojusi, peržvelgisu dabartinius „už ir prieš“. Jūsų dėmesiui – saulės kremo teismas.
Argumentai PRIEŠ apsauginio saulės kremo naudojimą:
Saulės kremas blokuoja vitamino D pasisavinimą. Nors šio vitamino galima gauti vartojant maistinius papildus, tačiau saulės šviesos nauda niekaip netelpa į vieną piliulę. Edinburgo universisteto tyrimų duomenimis, niekas negali atsoti buvimo natūralioje saulės šviesoje.
Saulės šviesa skatina azoto oksido gamybą odoje, kuris padeda mažinti kraujospūdį.
Dažno sualės kremų ingridientai yra deguonies benzonatas ir retinilo palmitatas. Deguonies benzonatas yra gan stiprus alergenas, ypač nerekomendojamas mažiems vaikams. Retinilo palmitatas - tai viena vitamino A formų, kai kurių studijų teigimu veikia kaip kancerogenas.
Sintetinių saulės kremų sudėtyje esantys chemikalai kaitinami saulėje virsta laisvaisiais radikalais, kurie, manoma, sukelia odos vėžį. Beveik visi sintetiniai chemikalai prasiskverbę pro žmogaus odą kaupiasi riebaliniame sluoksnyje kaip toksinai – žmogaus organizmui svetimi ir kenksmingi elementai.
Aplinkos tarša. Ne visi saulės kremai yra atsparūs vandeniui, taigi teršia vandens telkinius. Dauguma saulės kremų parduodami plastikinėse pakuotėse, kurios nesuyra ir prisideda prie aplinkos taršos.
Argumentai UŽ saulės kremo naudojimą:
Apsaugo odą nuo raukšlių.
Apsauga nuo nudegimų.
Apsauga nuo vėžio? Pastarasis klausimas tampa vis labiau kontraversiškas. Vieni saulės kremą naudoja kaip išsigelbėjimą, kiti tiki, kad būtent jis gali būti šios klastingos ligos sukėlėjas. Pasidomėjus statistika aiškėja, kad labiausiai nuo odos vėžio kenčia vakarų šalys (Australija ir JAV). Atviras klausimas: ar taip yra dėl to, kad ten daugiausiai gyventojų naudoja sintetinius saulės kremus? Ar todėl, kad ten gyvenančiųjų oda yra šviesiausia?
Tyrimai atskleidė, kad odos vėžio priežastis gali būti antioksidantų trūkumas organizme. Tai yra A, C ir E vitaminai, kurie veikia kaip natūrali apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių. Antioksidantų trūkumas padaro odą pažeidžiamą ir sukelia mutacijas (dažnai pasireiškiančias apgamų forma), kurios gali išsivystyti į vėžinius susirgimus.
Gera žinia ta, jog antioksidantais save praturtinti galima iš vidaus – tai yra su maistu. Būtent dėl šios priežasties – įsitikinę, kad gauna pakankamai antioksidantų, kai kurie žaliavalgystės šalininkai teigia nenaudojantys jokios šorinės apsaugos nuo saulės.
Vis tiek nedrąsu kepintis saulutėje? Tuomet verta pasidomėti kitomis saulės kremo alternatyvomis. Kaip mechaninė apsauga puikiai veikia cinko oksidas, tačiau juo sunkoka išsitepti, lieka dėmių. Įvairiuose šaltiniuose dažnai minimi ir kokosų bei alyvuogių aliejai. Deja, vienareikšmiško atsakymo kol kas nėra. Ar kvapnieji kokosai iš tiesų apsaugo nuo nudegimų teks išbandyti ant savo odos, o jei nedrąsu, visada juk yra pavėsio alternatyva. Kartais juk svarbiau už saulę yra saulėta nuotaika.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
