Žmogaus kūnas sutvertas taip, kad, radęs progą, visada rinksis ilgiau pamiegoti, o ne ausis sportbačius ir keliaus į dar ganėtinai žvarbų pavasarį. Tačiau jei pavyksta įveikti pirmąjį (labiau psichologinį) barjerą, galima pasiekti beveik viską. Tuo įsitikinau ir savo kailiu.
Yra bėgimui sutverti žmonės. Manęs ten nėra
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė profesorė Ramunė Kalėdienė, paklausta, kaip vertina vis labiau populiarėjantį sportą, sveiką mitybą ar žaliavalgystę, teigė šią tendenciją stebinti su nerimu.
„Ne visi žinome, kas yra sveika gyvensena, kaip reikia taisyklingai maitintis, sportuoti. Juk vienam žmogui tinka joga, o kitam jėgos pratimai, tačiau dabar daugelis atsižvelgia ne į savo organizmą ir sveikatos būklę, bet į madą. Kiekviena sveikatą stiprinanti veikla turi būti pagrįsta moksliniais įrodymais. Šiuo metu vis didesnis dėmesys yra skiriamas personalizuotai ligų profilaktikai. Tai yra mūsų visuomenės sveikatos ateitis. Norėčiau patarti įsiklausyti į save ir specialistų nuomonę ir nepasiduoti vienadienėms madoms“, - sakė ji.
Kiek anksčiau aktyvią fizinę veiklą daugiausiai siejau su bėgiojimu. Sutikite, bėgioti šiandien yra madinga.
Tai liudija tiek tradiciniais tapę maratonai, tiek „Facebook“ naujienų srauto nuotraukos, tiek pagrindiniai parkai, kuriuose neretai pasijunti it įsiveržęs į bėgimo varžybų įkarštį. Bėgiojimo kultas yra nuostabu, tačiau tai tik viena iš gausybės sporto rūšių, padedančių dailinti figūrą, pabudinti smegenis, kūrybiškumą, galiausiai – užkirsti kelią begalei ligų, pradedant nemiga ir baigiant širdies ir kraujagyslių susirgimais.
Jau beveik mėnesį dalyvauju eksperimente, kurio metu siekiu iki vasaros pradžios numesti 8 kilogramus. Per tris savaites atsikračiau pusės užsibrėžto tikslo. Tačiau, nepaisant to, aktyvi fizinė veikla padėjo geriau pažinti tiek save, tiek savo pomėgius. Pavyzdžiui, pasirodo, niekada netapsiu Usainas Boltas – esu viena prasčiausių bėgikių, kuriai vien mintis apie bėgimą kelia nuovargį. Mėginu prisiversti ir kasdien nubėgti bent keletą kilometrų, tačiau nejaučiu jokio malonumo. Priešingai, vis žvilgčioju į mobiliąją aplikaciją, kuri gėdingai praneša, kad pirmąją pertrauką padariau vos po pirmo kilometro. Tačiau tam, kad sportas taptų gyvenimo būdas, reikia mėgavimosi.
Todėl dabar, sulaukusi 25 metų, noriu rasti veiklą, kurios dėka sportas taptų nepastebima kasdienos dalis, nereikalaujanti daug papildomų pastangų ir džiuginanti rezultatais. Visai gali būti, kad tai bus reguliarus važiavimas dviračiu.
Namus ir darbą skiria 12 kilometrų, 450 sudegintų kalorijų ir 50 minučių mynimo. Kai šįryt per keletą akimirkų aplenkiau ilgiausią mašinų grūstį, pripildytą streso kupinų žmonių, jaučiausi taip maloniai, it sukirtusi šokoladą (kurio, beje, nevalgiau jau visą eksperimento laikotarpį).
Žinoma, bepigu man kalbėti, kai nereikia galvoti apie vaikų išvežimą į darželius, kai darbas prasideda 9, o ne 8 ryto ir kai grįžus nereikia dviračio tempti į penktą daugiabučio aukštą. Tačiau visų šių postringavimų esmė – mano kelionė dviračiu į darbą nereikalauja papildomų laiko sąnaudų, rytinis vėjas puikiai išvaiko miegus ir nuteikia naujai dienai bei, svabriausia, atlieku trenerio prisakytą kasdienio sporto prievolę (primenu, kad metantiems svorį rekomenduojama kasdien apie valandą laiko atlikti kardio pratimų). Vadinasi, kiekvienas gali rasti savo sporto šaką.
Maistas: originalu, sveika ir skanu
Be sporto (6 kartus per savaitę), griežtai žiūriu, ką valgau. Prisipažinsiu, anksčiau sąvoka „subalansuota mityba“ skambėjo sudėtingai, tolimai ir brangiai. Vis labiau gilindamasi į tai, ką valgyti sveika, o ko ne, suprantu, kad tai daug lengviau, nei atrodė.
Pirmiausiai, naujausias mano pusryčių, pietų ir vakarienės palydovas tapo saikas. Eksperimentą prižiūrinčio trenerio Tado Pociaus teigimu, stalą dera palikti jaučiant, kad dar vienas kąsnis tikrai tilptų. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad metant svorį reikia būti alkanam. Priešingai, jei prieš valgį jauti alkį, vadinasi, reikėjo valgyti anksčiau. Todėl prie stalo rekomenduojama sėsti penkis kartus per dieną – sotūs pusryčiai, maistingi užkandžiai, sveiki pietūs bei nuolat ant darbo stalo besipuikuojantys obuoliai. Man, vienai didžiausių saldumynų smagurei, tai radikalus pokytis.
Tad, ką valgyti, kad tai būtų tiek skanu, tiek maistinga, tiek padėtų artėti prie eksperimento tikslo?
Lengviau būtų pasakyti, ko nevalgyti. Atsisakiau saldumynų, alkoholio ir miltinių patiekalų, taip pat vengiu riebių ar itin kaloringų produktų. Kiaušinius išmokau valgyti be majonezo, žuvį ar keptą mėsą – be bulvių košės, o salotų padažus pakeičiau keliais lašais alyvuogių aliejaus ir citrinų sultimis. Sužinojau, kad vynuoges, bananus ar džiovintus vaisius geriau keisti citrusiniais, pavyzdžiui, greipfrutais ar kiviais, o dažniausiais virtuvės palydovais tapo špinatai, avokadai ir kitos daržovės. Iš virtuvės lentynų paprastuosius Basmati ryžius išstūmė laukiniai ar juodieji, pasipildė bolivinės balandos, čija sėklų atsargos.
„Kai pasigesi cukraus, imk medų, šokoladą pakeiski mažu bananu arba dar geriau – greipfrutu, kuriame esantis pektinas laikomas gerai subalansuotos dietos dalimi. Tačiau kad ir ką vartosi, prisimink saiką – kad ir kokie sveiki ir nekalti būtų obuoliai, kai jų suvalgysi pusę kilogramo, kalorijų vis vien suvartosi nemažai, nors ir manysi, kad organizmui darai paslaugą“, - priminė „Impuls“ sveikatingumo centro treneris Tadas Pocius.
Svarbiausia, tam tikri apribojimai pažadino kulinarinę kūrybą, tad vis dažniau pavartau vieną ar kitą receptų knygą, socialinėje platformoje „seku“ daugiau maisto tinklaraštininkų ir sveikos mitybos propaguotojų ir palengva įprantu parduotuvėje įdėmiau skaityti produktų etiketes. Beje, kulinarinių idėjų galite prisigaudyti ČIA.
Tačiau, T. Pociaus teigimu, kad ir kaip viskas gražiai atrodytų, pasiekus pusiaukelę tyko didžiausias pavojus – atsipalaiduoti ir sulaukti nekviestų svečių – sunkiai sudegintų kilogramų.
„Dabar, kai jau pradėjome įsivažiuoti ir pasiekėme kažkokį konkretų, kad ir pusiaukelės rezultatą, kuris tau yra reikšmingas, priėjome pavojingą ribą. 4 kilogramai yra visai nemažai, galbūt pati tuo iš pradžių netikėjai ir palengva atleidi vadžias – ai, ir toliau viskas taip lengvai eisis. Tačiau čia ir įvyksta lūžis, kai žmogus atsipalaiduoja ir leidžia sunkiai sudegintiems kilogramams sugrįžti. Mano tikslas dabar yra tau neleisti sumažinti greičio, pastūmėti. Natūraliai jau norėtum save saugoti – dar liko daug laiko, galėtum lyg ir mažiau sportuoti, tačiau to jokiu būdu negalima“, - sako garsenybių treneriu tituluojamas T. Pocius.
Motyvacija, tiesą pasakius, ir yra tai, ko šiuo laikotarpiu (kai lauke vis dažniau pakvimpa šašlykai) dažniausiai ir prireikia.
„Tačiau lietuviams jos nestinga. Treneriu dirbau ir Airijoje ir galiu palyginti, kad Lietuvoje žmonėms yra svarbus kūno kultas – jie mėgsta gerai atrodyti, dėl to jaučiasi gerai tiek fiziškai, tiek emociškai. Kadangi visuomenė tampa vis sąmoningesnė, fizinis aktyvumas yra neatsiejama to dalis. Tuo metu airiams mažiau rūpi jų išvaizda“, - įsitikinęs T. Pocius.
