Kodėl nesveika gerti virinto vandens
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo vedėjo Almanto Kranausko, kalbant apie maistą minimos dvi kryptys – maisto sauga ir mityba. Pastaroji yra labai komplikuota sritis, nes priklauso nuo paties žmogaus, jo žinių, valios, taip pat nuo rinkoje esamų produktų. Tačiau būtent mityba labiausiai lemia mūsų sveikatą.
„Mirtingumo dėl infekcinių susirgimų statistika Lietuvoje – 2 žmonės per dieną, tačiau ji apima visas infekcijas, ne tik susijusias su maistu. O štai nuo širdies ligų, tiesiogiai susijusių su mityba, miršta 65 žmonės per dieną. Bėda ta, kad žmonės nežino, kaip reikia maitintis, arba jeigu ir žino, nes apie mitybą rašoma tikrai labai daug, daro taip, kaip nori, nes vyrauja emocinis mąstymas – žmogui rūpi, kad būtų dabar skanu, jis nemąsto apie tai, kad turėtų save šiek tieks suvaržyti, kad po 40 metų nebūtų vėžio. Žmonės gyvena šia diena, todėl ir rezultatas atitinkamas. Pavyzdžiui, labai populiarios parūkytos dešrelės, o rūkymo metu produktas užteršiamas kancerogenais“, - pasakojo specialistas.
Ypač kritiškai jis vertina kavą, kuri, A. Kranausko teigimu, pilna kancerogenų ir to jau seniai niekas neneigia. Mat pačios kavos pupelės neturi skonio, skonis atsiranda jas skrudinant. Tačiau skrudintas produktas – sudegintas produktas. Šio proceso metu susidaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Jie ir suteikia aromatą, dėl kurio visi dievina kavą. Tačiau tai kancerogeninė medžiaga. Vos vienos jų molekulės užtenka sukelti DNR pakitimus, kad prasidėtų vėžinis procesas. Žinoma, mūsų imuninė sistema ginasi, bet rezultatai kalba už save – kasdien nuo vėžio miršta 20 žmonių. Bent pusė šių mirčių, anot jo, susijusios su mityba, taip pat ir su kava.
Taip pat A. Kranauskas patarė vandenį Lietuvoje gerti iš krano. „Lietuva – viena iš valstybių, kurios turi nepaprastai gerą vandenį. Nekalbu apie tuos gyventojus, kurie gyvenamuose namuose su supuvusiais vamzdžiais, šiuo atveju vanduo niekuo dėtas, kalti vamzdžiai. Tačiau vandens tiekėjai dauguma atvejų jau yra sutvarkę vamzdynus iki pačių namų ir tik dėl pačių gyventojų, kurie nepasikeičia vamzdžių butuose, vanduo gali būti prastas. Todėl nesuprantu žmonių, kurie, gavę puikų vandenį, jį sugadina virindami. Virinimo metu iš vandens pašalinamas kalcis, o jo mums ir taip trūksta. Kodėl vystosi osteoporozė? Vienas iš veiksnių – kalcio nepakankamumas maiste, juolab kad su amžiumi mažėja žmogaus tolerancija laktozei, tai reiškia, kad jis negali vartoti pieno produktų ir nebegauna kalcio.
Beje, kalcio daugiausiai yra piene, o ne sūryje ar varškėje – šiuose produktuose jo lieka vos pusė buvusio kiekio, kadangi kalcis yra tirpi medžiaga ir spaudžiant varškę ar sūrį jis pasišalina su skystomis išrūgomis. Taigi nereikia vandens gadinti, nereikia jo teršti kava ar kitomis medžiagomis. Žmogui nieko daugiau be vandens ir nereikia – jokių limonadų, alaus, vyno, nes visa tai – užterštas vanduo, o visi procesai organizme vyksta dalyvaujant vandeniui. Jei vandenį teršiame kitomis medžiagomis, kepenims tenka sunkiai dirbti, kad išvalytų visą tą „brudą“, kuris patenka į mūsų organizmą vien todėl, kad mums būtų skanu“, - pasakojo mitybos specialistas.
Jis pats prisipažino nebegeriantis kavos. Anksčiau manė, kad jos geria ne daug – vos vieną puodelį per dieną, tačiau atprasti net nuo tokio kiekio buvo labai sunku.
„Kai atsisakiau visai kavos, vadinamąsias „lomkes“ jaučiau keturias dienas – siaubingai skaudėjo galvą, nieko negalėjau daryti. Tačiau vėliau organizmas taip išsivalė, kad atsirado nuolatinė euforinė būsena, tarsi būčiau išgėręs kavos, nors jos negėriau, ir ši būsena laikėsi keletą metų, po to gal prie jos pripratau, tačiau supratau, kad kava visiškai nereikalinga. Dėl jos poveikio staigiai pagaminamas didelis serotonino, susijusio su nuotaika, kiekis, tačiau po to atsiduriame duobėje, mums šios medžiagos ima trūkti“, - tikino A. Kranauskas.
Pasak jo, arbata tokio poveikio, kaip kava neturi, tačiau neturi ir tiek teršalų, kaip kava, tačiau žmonės arbatos geria mažiau, nes ji neišaugina sparnų taip, kaip kava. Kita vertus, ir arbata turi kancerogeninių medžiagų, kurios skatina žarnyno vėžio vystymąsi, todėl geriausias pasirinkimas – paprastas vanduo.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kad pastaruoju metu SAM skiriama labai daug dėmesio mitybai, patvirtinta nemažai naujų higienos normų. Ypač didelį visuomenės susidėmėjimą sukėlė naujai ruošiami pakeitimai, susiję su maisto produktų ženklinimu: jau pagamintų salotų, mišrainių ir kitų produktų, kurie parduodami prekybos centruose fasuoti arba tiekiami viešojo maitinimo įstaigose, sudėtyje turės būti nurodyti alergenai, kadangi apie 8 proc. Lietuvos gyventojų yra alergiški vieniems ar kitiems produktams.
„Kalbant apie maisto saugą, didžiausią įtaką turi teršalų patekimas į maistą, tačiau mes turime labai rimtai žiūrėti ir į maisto, kurį valgome, kokybę, pagaliau kokį maistą renkamės. Deja, Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra nekinta – vyrauja kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Jos sudarė net 84 proc. visų mirčių. Ypatingai daug mirčių – 56 proc. - susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokį didelį mirtingumą nuo šių ligų pirmiausiai lemia neteisinga mityba, žalingi įpročiai ir fizinio aktyvumo stoka.
Lietuviai valgo riebų maistą, maistą, kuriame yra kancerogeninių medžiagų, ir vartoja labai daug druskos. Jos norma – 5 g per parą, tačiau mes ją gerokai viršijame. Taip pat negalime pasigirti tuo, kad esame nenutukę – beveik 50 proc. lietuvių turi antsvorį arba yra nutukę. Tai taip pat turi įtakos, kad sergame šiomis ligomis, kurios sukelia daugiausiai mirčių. Ne mažiau aktuali ir svarbi yra vaikų mityba. 2012 m. atlikti tyrimai parodė, kad vaikai dažniausiai valgo tai, ką valgo suaugusieji – pavyzdžiui, jie valgo ir rūkytus maisto produktus, ko neturėtų būti. Tiek vaikai, tiek suaugusieji valgo mažai daržovių ir vaisių, nors pastaruoju metu stebimi teigiami pokyčiai“, - teigė ministrė Pasaulinei sveikatos temai skirtoje spaudos konferencijoje. Šių metų Pasaulinė sveikatos dienos tema skirta maisto saugumui – ar saugus maistas mūsų lėkštėje.
Pasak R. Šalaševičiūtės, šiuo metu jau galioja dietologijos ambulatorinių paslaugų teikimo aprašas, kuris numato, kad pacientai, sergantys tam tikrais susirgimais, gali gauti nemokamą dietologų konsultaciją. Anksčiau šios konsultacijos buvo tikrai nepigios. Taip pat nuo šių metų pradžios Visuomenės sveikatos biurai tiems asmenims, kurie turi širdies ligų riziką, kartu su kardiologais, dietologais ir kitais specialistais rengia prevencines priemones, kaip sveikiau maitintis, racionaliai judėti, valdyti stresą, suprasti savo sveikatos rodiklius ir pan.
Kodėl pavojingą maistą kepti aliejuje
Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pabrėžė, kad nors egzistuoja daugybė teisės aktų, turinčių užtikrinti maisto saugumą, šiuolaikinė maisto grandinė nuo jo išauginimo, perdirbimo, pagaminimo iki suvartojimo pasidarė kur kas ilgesnė ir sudėtingesnė, apima net keletą šalių ir keliauja tūkstančius kilometrus. Visa tai turi įtakos maisto kokybei ir saugai.
„Su maistu susijusios ligos dar nėra pakankamai įvertintos. Nors Lietuvoje turime gerai veikiančią visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, kuri leidžia įvardinti, kiek žmonių suserga per maistą plintančiomis užkrečiamomis ligomis, bet maisto sauga užterštumas susijęs ne tik su mikroorganizmais, bet su cheminiais ir kai kuriais fiziniais veiksmais.
Pasaulio sveikatos organizacija yra subūrusi darbo grupę, kuri vertina per maistą plintančių ligų naštą pasauliniu mastu. Jau dabar žinoma, kad pasaulyje nuo maisto sukeltų ligų, kurių įvardijama apie 200, miršta apie du milijonus žmonių, iš jų nemažai vaikų. Vien 2013 m. ES šalyse daugiau kaip 300 tūkst. žmonių susirgo bakterinėmis ligomis, ir buvo užregistruota daugiau kaip 300 mirčių. Ypač skaudus atvejis, labiausiai palietęs Vokietiją ir Prancūziją, dėl E.coli sukeltų hemoragijų, kai dėl importuotų daigintų sėklų registruota daugiau kaip 400 šios sunkios ligos atvejų daugiau kaip 16-oje šalių, 55 žmonės mirė, o nuostoliai prekybai ir žemės ūkiui siekė 1,5 mlrd. eurų“, - pasakojo konferencijos dalyvė.
I. Zurlytė paskatino pačius vartotojus būti aktyvesnius, domėtis, ką valgo, domėtis maisto sudėtimi, galiojimo laiku, skaityti etiketes – ar jis pilnavertis, ar nėra jame per daug druskos, cukraus, riebiųjų rūgščių, transformuotų riebalų ir kitų nesveikų komponentų. Taip pat ne mažiau svarbu teisingai gaminti ir laikyti maistą. Egzistuoja penkios svarbiausios taisyklės: laikytis švaros, atskirti žalią maistą nuo pagaminto, maistą gerai termiškai apdoroti, laikyti maistą saugioje temperatūroje. Rizikinga temperatūra laikoma nuo 5 iki 60 laipsnių, todėl maistą reikėtų laikyti šaldytuve arba palaikyti jo temperatūrą per 60 laipsnių. Maisto reikėtų neperkepti grilyje arba keptuvėje, nes yra domenų, kad gaminant jį riebaluose, ypač aliejuje, gali susidaryti nuodingos medžiagos, galinčios sukelti negalavimus nuo paprasto viduriavimo ar nestipraus pykinimo iki vėžinių susirgimų.
