Per kiek laiko įmanoma detoksikuoti organizmą
„Ypač madinga šiuo metu valytis kepenis. Nors mokslas jau seniai įrodė, kad detoksikuotis neįmanoma, žmonės dažnai griebiasi įvairių metodikų. Įdomiausia, kad detoksikacinės dietos, kurios dažniausiai trunka 3-7 dienas, iš esmės niekuo nesiskiria nuo įprastų, tik skambiai pavadintos. Vienintelis geras dalykas jose, kad vyrauja augaliniai žali produktai. Tačiau labai dažnai siūlomas per mažas kalorijų kiekis. Dėl to krenta gliukozės kiekis kraujyje, nebeužtenka energijos užtikrinti organizmo gyvybinėms funkcijoms žmogui. Žmogui svaigsta galva, o jis mano, kad jo organizmas valosi“, - pasakojo sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė.
Mokslininkai neneigia, kad gyvename tikrai užterštame pasaulyje: kartu su maistu gauname ne tik įprastų pesticidų, bet ir sunkiųjų metalų bei kitokių chemikalų. Visų šių medžiagų randama žmonių kraujyje ir šlapime. Tačiau mokslininkų teigimu, įvairiausios detoksikacinės programos veiksmingos tik greitai iš kūno pašalinamų chemikalų atveju. Kita vertus, vos pradėjus valgyti jais užterštą maistą, jų ir vėl atsiras. Tuo tarpu kai kurių medžiagų atsikratymas gali trukti savaites, mėnesius ar net metus, ypač riebaluose tirpių chemikalų, pavyzdžiui, dioksinų.
Taigi trumpalaikės dietos, net jei jos iš tiesų valo organizmą, didelio poveikio neturi. Kad netektume bent pusės chemikalų, susikaupusių riebaliniame audinyje, reikėtų, kad 6-10 metų jie visiškai nebepatektų į mūsų kūną. Tuo tarpu badavimo ar dietų metu riebaluose tirpūs chemikalai ne pašalinami iš kūno, o išskiriami į kraują. Vienas tyrimas parodė, kad žmonėms greitai numetus daug svorio, organinių chloro junginių ir pesticidų kiekis kraujyje padidėjo iki 50 proc., o tyrimai su gyvūnais parodė, kad dėl to atsirandantis teršalų lygio padidėjimas audiniuose, ypač raumenyse ir smegenyse, padaro daugiau žalos nei riebaluose ir gali sukelti problemas, kurių buvo stengiamasi kaip tik išvengti: toksinai veikia mūsų endokrininę sistemą, neretai didina alkio jausmą ir prisideda prie svorio augimo.
Taip pat verta pamąstyti, kaip derinti prieskonius ir skonius. Geras derinys – rūgštaus ir aštraus. Prieskoniai iš tiesų skatina virškinamojo trakto darbą, tonizuoja, kita vertus, turime nepamiršti, kad mūsų virškinimo sistema nėra pripratusi prie labai aštrių prieskonių, todėl nesaikingas aštrių prieskonių vartojimas gali sukelti ir neigiamą virškinamojo trakto reakciją. Tuo tarpu saldaus ir sūraus derinys nėra geras. Nuo sūraus maisto kaupiasi skysčiai, o nuo saldaus – auga riebalinis audinys“, - patarė pašnekovė.
Kepenų valymas tik mitas?
Gastroenterologas Vaidotas Urbonas pabrėžė, kad detoksikacija, kaip gydymo metodas, egzistuoja, tačiau jis taikomas tik tam tikrų ligų atveju. Žmonės detoksikuojami, jeigu apsinuodija alkoholiu, narkotikais, vaistais ar sugedusiu maistu. Tarkime, jei žmogus jaučia apsinuodijimo simptomus, jam bloga, iš tiesų verta dirbtinai sukelti vėmimą, kad toksinai iš skrandžio nenukeliautų į žarnyną ir kraują.
„Tačiau tai nereiškia, kad galima detoksikuoti visus organus. Pavyzdžiui, apie širdies ar smegenų detoksikaciją girdėti neteko. Tuo tarpu „valyti“ kepenis labai populiaru. Tiesa, žarnyno valymas medicinoje iš tiesų taikomas. Tačiau ši procedūra reikalinga ne tiems žmonėms, kurie tuštinasi vieną ar du kartus per dieną, bet tiems, kuriems tai padaryti pavyksta vos kartą per savaitę ar per mėnesį. Mamos dažnai pastebi, kad jeigu vaikas ilgai nesituština, jis tampa irzlus. Kodėl – mes nežinome, galbūt iš žarnyno į kraują patenka kokios nors toksinės medžiagos, tačiau tai kol kas tik spėjimai. Pastačius klizmą ir išvalius žarnyną irzlumas praeina. Taigi šiuo atveju detoksikacija iš tiesų įmanoma, tačiau ji turi būti atliekama tik esant būtinybei, kai žmogus ilgai nesituština. Priešingu atveju tai visiškai nereikalingas veiksmas“, - tikino medikas.
„Kepenų valymą galima palyginti su žemės valymu. Ar galima išvalyti žemę? Nebent išrinkti akmenukus, tačiau žemė vis tiek liks purvina, antraip ji nebūtų žemė. Kepenys – tai fabrikas, kuriame vyksta didžiausia organizme detoksikacija, t. y. toksinės medžiagos paverčiamos netoksinėmis. Kai kurios toksinės medžiagos iškeliauja su krauju, kai kurios pateka į tulžį, kai kurios lieka kepenyse. Jas išvalyti iš kepenų yra beviltiška, o žmonės šį procesą suvokia labai primityviai ir įsivaizduoja, kad visas šias medžiagas galima pašalinti su tulžimi. Tokiu būdu pasišalina tik nedidelė dalis toksinų. Beje, siūlomi įvairūs preparatai, kurie esą pašalina iš kepenų toksines medžiagas, tačiau iš tiesų jokie preparatai negali paveikti šio proceso. Jie tik stabilizuoja ląstelės membraną. Kepenys nėra unitazas, kurį galima išplauti. Galima paskatinti nutekėti tulžį, bet tai neturi nieko bendra su kepenų, kurias sudaro daugybė ląstelių, valymu“, - teigė V. Urbonas.
Gastroenterologas sutiko, kad dėl aplinkos poveikio mūsų organizmas užterštas, tačiau, pašnekovo teigimu, jis moka prisitaikyti prie aplinkos ir daugumą toksinų pašalina pats.
„Žmogų visais laikais supo vienokios ar kitokios toksinės medžiagos, todėl mūsų organizmo sistemos moka prie jų prisitaikyti, o jeigu nepavyksta, žmogus miršta. Reklamuojami įvairūs preparatai, pavyzdžiui, surišantys sunkiuosius metalus, bet iš tiesų efektyvių priemonių, leidžiančių greičiau atsikratyti toksinų, nėra, todėl svarbiausia, kad jie nepatektų į organizmą. Tai reiškia, kad reikia stengtis valgyti švarų, ekologišką maistą“, - patarė V. Urbonas.
Kaip DELFI yra sakiusi gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė, organizmas turi visas reikalingas sistemas, kurios pašalina iš jo kenksmingas medžiagas, todėl papildomai valyti organizmo nereikia. Jei organizmas sveikas, nesutrikusios jo funkcijos, toksinų pertekliaus jame paprastai nebūna. Mat į kiekvieną mūsų žingsnį jis reaguoja prisitaikydamas. Todėl didžiausią dėmesį reikėtų teikti ne dietoms, bet tam, kad mityba būtų pilnavertė. Tuomet organizmas turi daugiau galimybių kovoti, pavyzdžiui, su laisvaisiais radikalais, nes valgydami sveiką, įvairų maistą turime daugiau antioksidantų.
„Organizmas nekaupia kenksmingų medžiagų – kepenys jas nukenksmina, o tuomet jos pasišalina per mūsų šalinimo sistemą, taip pat su iškvepiamu oru ir per odą. Kai kurie organizmo valymo metodai, ypač tam tikros dietos, ne tiek valo organizmą, kiek prigamina daugiau kenksmingų medžiagų, kurios išsiskiria per organizmo valymosi sistemas, todėl gali susidaryti iliuzija, kad organizmas valosi. Iš tiesų vyksta priešingas procesas – šių medžiagų prigaminama daugiau.
Pavyzdžiui, žmogus labai apriboja savo mitybą ir valgo, tarkime, tik obuolius arba nieko nevalgo. Tačiau organizmui juk vis tiek reikia gliukozės, kadangi angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Kai nevalgome, mūsų medžiagų apykaita nesustoja ir organizmas vis tiek pasiima gliukozę, tik ne iš riebalinio audinio, kaip įprastai, o iki aminorūgščių ardydamas raumenis. Dėl to susidaro toksinas amoniakas, kurį organizmui reikia pašalinti. Be to, badavimo metu riebalai virsta ketonais, acetonu ir panašiomis medžiagomis, kurios yra lakios ir išsiskiria su išmetamu oru, todėl iš badaujančio žmogaus burnos kartais galima justi acetono kvapą“, - aiškino pašnekovė.
Specialistė sutiko, kad badaujantys žmonės kurį laiką gali jaustis geriau, tačiau tai linkusi vadinti iliuzija. Mat badas – didžiulis stresas organizmui, todėl badavimo metu įsijungia jo apsauginės reakcijos. Kuriam laikui organizmas sutelkia visas savo jėgas: smegenyse gaminasi daugiau laimės hormonų endorfinų, dėl kurių atsiranda euforinė būsena, ypač badavimo pradžioje. Taip pat atsiranda daugiau jėgų, paaštrėja rega, klausa. Tačiau jei badmetis užsitęsia, būsena blogėja.
Dietologei prieštarauja Lietuvos Vegetarų sąjungos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, kuri, būdama 50-ties, ekstremaliu 40 dienų badavimu išsigydė net keletą sunkių lėtinių ligų. Tiesa, kitus badu ji gydanti retai – jos manymu, šiuolaikiniams žmonėms labiau tinka 10-20 dienų košių dietos. Per jas susitvarko inkstų veikla bei dvigubai geriau pradeda veikti limfa. Anot K. Vaištarienės, jei kūnas yra užterštas, blogai funkcionuoja inkstai, kurie turėtų šalinti teršalus, o limfa nenuneša maisto į ląsteles, nes ji neteka. Todėl pirmiausiai ji pataria išvalyti organizmą atsisakant produktų, kurie klijuoja limfą – pieno, varškės, sūrio, mėsos. Anot jos, moteriai per dieną baltyminio maisto reikia vos 100 g, vyrams – iki 150 g. Geriausia, kad tai būtų liesa mėsa arba žuvis. Laikydamasi šių taisyklių vegetarė tikina atjauninusi savo organizmą ir sumažinusi organų amžių.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
