Į DELFI redakciją kreipėsi moteris, kuri atsidūrė visiems (labiau visoms) labai pažįstamoje situacijoje, kai darai viską, o rezultato nėra. Moteris atsisakė cukraus, nevalgo po 18 val. ir geria daug vandens, tačiau kilogramai – nė krust.
„Labai daug rašote apie tai, kaip reguliuoti svorį, kas yra sveika ir kas ne, todėl kreipiuosi patarimo dėl svorio metimo. Man 39 metai, esu 162 cm ūgio ir maždaug 73 kg svorio. Buvau gražiai apvali nuo paauglystės, nemaža krūtine, būdama 25 svėriau maždaug 63 kg. Niekada savo svorio nemačiau kaip problemos, nors ir suvokiau, kad nesu liekna. Niekada nesilaikiau jokių dietų.
Po trijų vaikų gimimo priaugau maždaug 10 kg ir dabar jau jaučiuosi prastokai. Praėjusių metų gruodžio mėnesį panorau šiek tiek keisti gyvenimo būdą, pamaniau, kad galėčiau pradėti nuo kelių dalykų ir žiūrėti, ar tai veikia.
Per tris mėnesius nenumečiau nė vieno kilogramo, nors pakeičiau tris dalykus: a) beveik nebevartoju cukraus; b) geriu daug vandens; c) nevalgau po 18 h.
Vandens anksčiau gerdavau labai mažai – 200, geriausiu atveju 400 ml per dieną. Dabar kruopščiai išgeriu du litrus. Negeriu jokių kitokių gėrimų, maždaug sykį per savaitę išgeriu taurę vyno ar stiklą alaus.
Apskritai maitinuosi, sakyčiau, sveikai. Beveik iš viso nevalgau jokių pusgaminių, viską gaminu pati. Jokių bulvių traškučių ir panašių užkandėlių. Daug daržovių, kruopų košių, žalių salotų, vaisių. Daiginu saulėgrąžų daigus. Salotoms vartoju linų sėmenų, kanapių ir alyvuogių aliejų. Porą sykių per savaitę kepu mėsą orkaitėje – ėrieną ar kalakutieną. Dar gaminu vištieną. Kitokią mėsą valgome retai. Sykį per savaitę kepu lašišą. Valgau varškę. Sykį per savaitę blynus. Keptuvėje kepu retai, jei kepu, naudoju ghi sviestą. Galiausiai, vaistų nevartoju jokių, niekuo nesergu, nesiskundžiu.
Kenkia gal tik tai, kad vartoju nemažai sviesto ir nesportuoju. Sviesto atsisakyti tikriausiai galėčiau, sportuoti pradėčiau sunkiai. Mėgstu pasivaikščioti, vasarą važinėju dviračiu, bet pradėti ką nors daugiau man būtų per didelis iššūkis. Ar kas nors galėtų man ką patarti? Ar mano pastangos yra bevertės? Didelių, drastiškų pokyčių bijau imtis, nes bijau, kad prarasiu valią užsibrėžtų tikslų laikytis“, – rašė moteris.
Gydytoja dietologė: pradžia gera, tačiau...
Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė–Lazarevičienė pasakojo, kad neretai tenka susidurti su situacija, kai žmogus, atrodo, padaro daug, bet rezultato kaip nėra, taip nėra. Gal ir atrodo, tačiau skaitytojos padėtis nėra beviltiška.
Pirmiausiai gydytoja dietologė paaiškino, koks ryšys tarp svorio metimo ir cukrų suvartojimo.
Dar atkreipsiu dėmesį, kad šiuo metu populiaru kepti taip vadinamus pyragus be miltų, turint viltį, kad jie bus sveikesni, ar labiau priimtini kontroliuojantiems svorį. Bet neretai šių kepinių kalorijų kiekis būna dar didesnis, negu įprastųjų, nes naudojami pvz., skaldyti riešutai, kokosų drožlės, cukrus, ar jo pakaitalai, turintys tiek pat kalorijų, kiek cukrus. Taip pat dedami kaloringi džiovinti vaisiai. Taigi, neapsigaukite“, – patarė ji.
D. Pipiraitė–Lazarevičienė pabrėžė, kad kruopų košės, be jokios abejonės, yra labai naudingas maistas, tik metant svorį reiktų nepadauginti, valgyti pvz. tik kas antrą dieną pusryčiams. Komentuodama didesnį vandens vartojimą, gydytoja dietologė patarė neturėti daug vilčių – tai šiek tiek padeda, bet poveikis netiesioginis, gausus vandens vartojimas (1,5–2,5 litro per dieną) naudingas sveikatai, optimaliam organų funkcionavimui, virškinimui, odai.
Galiausiai, pašnekovė paneigė ir labai gajų mitą – nevalgymas po 18 val. – visai nepadeda.
„Su tuo nuolat tenka susidurti praktikoje, kai žmonės imasi to kaip pirmo pasirinkimo lieknėjimo priemonės, tačiau dažniausiai nusivilia. Esminis dalykas – individualiai parinktas valgymo režimas, toks, kad būtų įmanoma suderinti su darbu. Į redakciją besikreipusiai skaitytojai rekomenduočiau valgyti ne daugiau kaip 4 kartus per dieną, kas 3–4 val., pusryčius suvalgant per 1–2 val. nuo pabudimo, vakarienę – 3–4 val. iki miego. Bet pabrėžiu, kad kitiems skaitantiems šiuos patarimus, nurodytas režimas gali būti visai netinkamas, nes tai priklauso nuo konkretaus žmogaus savybių, gyvenimo būdo, kai kam pakanka trijų valgymų, kai kam reikia net šešių“ , – tikino D. Pipiraitė–Lazarevičienė.
Specialistė paklausta, kodėl visgi moteriai nekrito svoris, akcentavo sportą.
„Ne todėl, kad pasirinktos priemonės buvo neteisingos. Tikrai ne, pradžia padaryta labai gera. Tačiau metant svorį tokio amžiaus, ūgio, nesportuojančiai moteriai, energijos (kalorijų) poreikis yra išties nedidelis. Tai reiškia, kad labai lengva nukrypti į šoną ir kalorijų suvartoti daugiau negu reikia. Skirtumas tarp to kiek reikia ir kiek jau per daug, yra labai nedidelis. Na, pavyzdžiui, suvalgai ne vieną, o dvi riekeles duonos, dar keletu vaisių daugiau, ir viskas, kalorijų viršyta, svoris nekrenta“, – priežastis vardijo ji.
Kitas galimas kaltininkas – vadinamasis „sveikas maistas“, kuris taip pat turi kalorijų.
„Jeigu lieknėjantis žmogus sveikatinančiais tikslais suvartoja per daug aliejaus, ghi sviesto, arba valgo daug vaisių, kruopų, tai rezultato gali ir nebūti. Aliejus naudingas, bet duotu atveju reiktų neviršyti 2–3 šaukštelių per dieną, ghi sviestas turi labai panašų kalorijų kiekį, kaip ir kiti riebalai. Vaisiai labai naudingi sveikatai, bet lieknėjančiai moteriai nereiktų valgyti daugiau 2 vaisių per dieną. Daržovių ir lieknėjančiai galima valgyti daug, kontroliuojant aliejaus kiekį daržovių salotose. Jeigu vis dar vartojama nemažai sviesto, nesvarbu kokio, ghi, ar paprasto, reikia būtinai mažinti. Atkreipti dėmesį, ar nevartojami saldūs pieno produktai, jogurtai, saldintos pasukos, saldi varškė, iš jų taip pat galima prisigraibyti daug cukraus“, – patarė D. Pipiraitė–Lazarevičienė.
Reikėtų atkreipti dėmesį į patiekalų porcijas – gal jos yra per didelės. Galbūt atsisakius saldumynų, per daug padidėjo vadinamojo teisingo (arba sveiko maisto) suvartojimas, o tai ir lemia svorio nekritimą.
Galiausiai, reikia ir kantrybės.
„Sportas, žinoma, yra labai svarbus dalykas lieknėjančiam, bet aš nedaryčiau išvados, kad skaitytojai svoris nekrenta vien dėl fizinio aktyvumo stokos. Manau, kad rezultatui pasiekti šiuo atveju reikėtų dar kruopščiau sutvarkyti maitinimąsi ir tai padėtų. Deja, šis ilgas komentaras negali atstoti individualios gydytojo dietologo konsultacijos ir individualaus maitinimosi plano sudarymo. Gera žinia yra ta, kad gerai motyvuotiems žmonėms, net su tokio pobūdžio problemomis, pavyksta padėti rasti išeitį, suteikti vertingos informacijos, kad rezultatas būtų pasiektas. Ir pabaigai, būkite kantri laukdama rezultato, juk svoris nepadidėja staiga, vadinasi, ir numetimui reikia laiko“, reziumavo gydytoja dietologė.
