Puikus būdas pavasarį atgauti grožį ir jėgas: reikia tik nepraeiti pro šalį

Vos prašilus pati gamta žmogui pasiūlo puikiausių natūralių vitaminų, tik reikia nepraeiti pro šalį.

„Kraujui labai svarbus chlorofilo turintis augalas su gausiu vitamino C kiekiu – dilgėlės. Kam yra problemų su kaulais, tiems, kas serga osteoporoze, pavasarį pasinaudoti dilgėlėmis ypač rekomenduotina. Vartojantys krešumą slopinančius vaistus taip pat neturėtų bijoti jaunų dilgėlių – dėti į salotas arba maišyti su kiaulpienių lapais, kurie skystina kraują“, – DELFI komentavo fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius.

Jo žodžiais, pirmieji augalai – tinkama priemonė limfos drenažui, detoksikacijai, tulžies išsiskyrimui, pavasariniam potvyniui organizme paskatinti, pasivalyti. Ir visų pirma tai – kiaulpienės lapai bei dilgėlė.

Pastarosios žaliuoja iki vėlaus rudens, tačiau pirmieji pavasario mėnesiai tinkamiausi rinkti, nes būtent tuomet dilgėlės vertingiausios. Gaminti tinkamos ir maistingiausios dilgėlių viršūnėlės. Patariama nugnybti tik stiebelį su viršutiniais 4-6 lapais. Kai dilgėlės ima megzti pumpurus, maisto gaminimui nebetinka

Pasiskynus dilgėlių paprasčiausia pasigaminti arbatą, kurioje gausu vitamino C ir geležies. Tačiau šiuo gėrimu nereikėtų piktnaudžiauti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešumas. Dilgėlės taip pat naudojamos ruošiant patiekalus, ypač sriubas – dilgėlės skonį valgiusieji apibūdina kaip „per vidurį tarp špinato, brokolių ir kopūsto".

Dilgėlėmis šeimininkės dažniausiai pakeičia špinatus, jos kepamos su sviestu ir patiekiamos kaip garnyras, dedamos į varškėčius ar virtinius, ruošiamos su panyru ir t. t.

Piktžolė, o talpina pusę Mendelejevo lentelės

Pienės lapuose esantis karotinas sveikas akims, odai ir gleivinėms, vitaminas C saugo organizmą nuo infekcijų ir ankstyvo senėjimo, vitaminas P padeda įsisavinti askorbo rūgštį ir reguliuoja nervų sistemos veiklą.

Kiaulpienės lapuose gausu naudingų mikroelementų, ypač geležies, kraujagyslėms būtino mangano ir nervus raminančio vario. Teigiama, jog didžiausias pienės turtas – skaidulinė medžiaga inulinas, kuris pasižymi savybe mažinti kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti žarnyno mikroflorą, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas. Inulinas naudingas sergantiems cukriniu diabetu, nes reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Kiaulpienė – nereiklus augalas, tačiau, kaip teigiama literatūroje, savyje talpina pusę naudingų Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Tai kalis, natris, manganas, aliuminis, geležis, varis, kalcis, taip pat ir vitaminai A, B, E ir C. Nuo seno kiaulpienės vadinamos „gyvybės eliksyru”, padedančiu mažinti skausmą, skrandžio rūgštingumą, šlapimą varanti, skatinanti prakaitavimą, pasižyminti priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu.

Visų pirma pataria duoti paragauti vyrui ir vaikui

„Sergantiems podagra pavasarį patarčiau naudoti podagros augalu vadinamą vištakojį ar kitaip – garšvą. Visi sodininkai žino šį augalą, nes niekaip negali jo išnaikinti. Garšvos galima dėti į salotas, užsipilti aliejumi ar gal net grietine, pridėjus prie mėgstamų daržovių“, – patarė fitoterapeutas V. Skirkevičius.

Pasak DELFI pašnekovo, pavasariniais augalais pagardintų salotų visų pirma reikia duoti paragauti vyrui arba vaikui ir jei jie valgys, „tada gali ragauti ir moteris, nes ji dėl sveikatos gali padaryti viską, sau pakenkti taip pat“.

„Vyrai ir vaikai jei neskanu – susiraukia. Valgant žalumynus svarbu, kad „nesusirauktų“ skrandis, būtų savotiškai skanu, tad kiaulpienių ar jaunų dilgėlių nereikėtų padauginti pridedant prie įprastų daržovių salotų, kurias valgome. Tada iš jų be žalos organizmui gausime labai daug mineralų, cinko, geležies“, – sakė V. Skirkevičius.

Be minėtų augalų pavasarį tinka valgyti žliugę, taip pat nepamiršti iš rudens sėtų daržovių, pvz., porų, kurie šalia kopūstų rekomenduojami onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. „Jau galima nueiti į savo daržą ir pasižiūrėti, kas lenda iš žemės ir pagalvoti, ką galėtume į savo salotas įdėti“, – priminė fitoterapeutas.

Augalų galia ir pamokos

Paklaustas ar termiškai apdorota pirmoji žaluma nepraranda naudingų medžiagų, žolininkas priminė, kad dilgėles prieš vartojimą reikia nuplikyti verdančiu vandeniu. „Jeigu verdame dilgėlių sriubą vis viena gauname vertingų medžiagų, tik reikia jas naudoti šviežias, o ne konservuotas, kaip kartais žiemai šeimininkės ruošia rūgštynes. Dilgėles taip pat tiktų naudoti ir padažams. Svarbu neperlenkti lazdos ir nepridėti per daug, juolab, kad padauginę dilgėlių mes galime ir sau pakenkti, nes per daug skirsis tulžis“, – įspėjo fitoterapeutas.

Prichologinė pagalba žmogui, artimųjų parama gydo ligas. Pasak V. Skirkevičiaus, šiuo požiūriu dilgėlė pirmąsias pamokas mums duoda vaikystėje, tik reikia iki senatvės jų nepamiršti: įsidilginau – išsigandau – nubėgau pas mamą – ji papūtė ir man paėjo.

Apie dilgėlės galią – ir pasaka apie 12 brolių juodvarniais lakstančių, kurie atvirto žmonėmis tik todėl, kad jų sesuo kentėdama ir iš meilės aukodamasi kiekvienam nunėrė dilgėlių nertinius.

„Išvada būtų tokia: kad taptume žmonėmis, mums reikia tų, kurie myli ir aukojasi. Medicinoje tai labai dažnai pamirštama, orientuojamasi į substancijas, tad pavasarinis augalas dilgėlė, kurią skinsim ir įsidilginsim primins – kartais tiesiog reikia užuojautos kitiems. Išvirti pumpurų arbatos savo žmogui, o ne sėdėti prie televizoriaus nusisukus, užsidarius nuo viso pasaulio. Ir kartais gal tas pats arbatos išvirimas jam bus vertingesnis už pačius augalus arba jų nauda sutaps“, – sakė V. Skirkevičius.