Deja, kol kas nėra mechanizmo, kad žmogus su regėjimo sutrikimais medikų, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, kitų valstybinių institucijų būtų informuojamas apie socialinės reabilitacijos galimybes ir nukreipiamas tinkama linkme. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje kasmet apanka apie 30 gyventojų. Tokiems žmonėms labai svarbu laiku suteikti socialinę reabilitaciją.
Valstybinės institucijos, medikai konstatuoja regos ligą, sutrikimą, nustato neįgalumą, paskiria finansines išmokas, kompensacines priemones ir nesupranta, ko dar reikia neregiui. Šeimos nariai dažniausiai neregį apgaubia gailesčiu, meile ir neleidžia nieko pačiam daryti. Būna ir priešingai, neregys atsiduria socialinėje atskirtyje.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga jau daug metų vykdo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą. Per metus apie 20 asmenų suteikiamos socialinės reabilitacijos paslaugos.
Kaip tai vyksta? Per visą Lietuvą surenkama 10–15 asmenų grupė, kuriai 2 savaites Kaune vedami užsiėmimai, reabilitacijoje dalyvaujantys žmonės bendrauja tarpusavyje.
Socialinės reabilitacijos paslaugų paketą sudaro visapusiškas psichologinis, funkcinis, medicininis, socialinis, pedagoginis, emocinis vertinimas, nustatomi individualūs poreikiai. Prieš pradedant reabilitaciją su regos neįgaliuoju sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas ir užsiėmimų grafikas. Pagrindiniai mokomieji dalykai: psichologijos užsiėmimai, psichologinės konsultacijos, mobilumo ir orientacijos mokymas, buitinių ir savitarnos įgūdžių ugdymas (pagrindinių įgūdžių perpratimas, namų ruoša, maisto gaminimas ir t. t.), komunikacinių įgūdžių lavinimas (kompiuterinio raštingumo mokymas ir mokymasis naudotis išmaniaisiais telefonais specialiomis, neregiams pritaikytomis, programomis, taip pat kitomis naujausiomis techninės pagalbos ir optinėmis priemonėmis, brailio raštu). Labai svarbi reabilitacijoje yra socializacija, papildoma veikla, įvairūs užsiėmimai.
Pasak reabilitacijos specialistės Dainos Vitkauskienės, pirmiausia socialinės reabilitacijos paslaugas turėtų gauti neseniai apakę suaugę žmonės. Tačiau staiga įvykus nelaimei žmogus patiria didžiulį šoką ir pirmus metus paprastai net nenori girdėti apie jokią reabilitaciją. Tik vėliau, o kartais net po kelerių metų nematantysis pradeda suvokti, kad reikia kažko imtis. Pakartotinė reabilitacija būtina žmogui praėjus keleriems metams po pirmos reabilitacijos, atsiradus naujiems poreikiams, pablogėjus sveikatai, pakeitus gyvenamąją vietą, įsidarbinus – pagal poreikį.
Pagrindinis socialinės reabilitacijos sutrikusios regos žmonėms tikslas – padaryti žmogų kiek galima labiau savarankišką, pasitikintį savo jėgomis, gebantį gyventi visavertį gyvenimą tiek asmeninėje, tiek socialinėje aplinkoje, naudotis teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kompensacinėmis priemonėmis ir naujausiomis technologijomis, susirasti darbą.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga – nevyriausybinė organizacija, turinti 49 savo filialus visoje Lietuvoje. Sąjunga rūpinasi ir gina regos neįgaliųjų teises. Tai ir savigalbos organizacija. LASS rūpinasi ir regos neįgaliesiems prieinamos fizinės ir informacinės aplinkos buvimu (interneto svetainių bei mobiliųjų aplikacijų prieinamumą), kultūros ir meno prieinamumu, regos neįgaliesiems palankia įstatymų leidyba ir teisės aktų įgyvendinimu, socialine politika, užimtumo skatinimu, jiems tinkamų socialinių, reabilitacijos ir švietimo paslaugų buvimu.
