Trumparegystė nuo vaikystės
2020 metų Higienos instituto duomenimis 54740 asmenų patvirtinta trumparegystės diagnozė.
„Trumparegystė gali būti įgimta, paveldėta, o dažniausiai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams dėl spartaus augimo ir įvairių aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, ilgo darbo iš arti – skaitymo, rašymo, žiūrėjimo į ekranus, nepakankamo buvimo lauke. Trumparegystės atveju spinduliai nefokusuojami tinklainėje, o susikerta prieš ją, taip sukeldami prastą matymą į tolį“, – pranešime žiniasklaidai sako LSMUL KK Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė Indrė Matulevičiūtė.
Vilnietė Gabija Jančiauskaitė akinius pirmą kartą užsidėjo būdama aštuonerių metų. Jau antroje klasėje pradėjo skųstis prastėjančiu regėjimu į tolį, smulkių detalių nepastebėjimu ir su tuo susijusiu išsiblaškymu.
„Abu mano tėvai trumparegiai, todėl tikėtina, kad regėjimo sutrikimus paveldėjau. Akinių nemėgau nuo pat vaikystės ir, jeigu jų nenešiodavau, vaikščiodavau prisimerkusi, patirdavau didelį diskomfortą, neatpažindavau žmonių, nematydavau mimikų“, – pasakoja Gabija.
Nors akys buvo tikrinamos reguliariai, atliekama akių mankšta, ribojami ekranų, skaitymo krūviai, tačiau tai nesustabdė regėjimo prastėjimo. Gabija pasakoja, kad augant, minusas progresavo ir kiekvienais metais matydavo vis blogiau: „Baigus mokyklą, jau buvo diagnozuota vidutinio laipsnio trumparegystė. Akys blogėjo skirtingai, vienos minusas visą laiką būdavo didesnis, tačiau pati šio skirtumo nejaučiau. Taip pat buvo nustatytas ir astigmatizmas.”
Oftalmologė I. Matulevičiūtė paaiškina, kad astigmatizmas – tai regėjimo sutrikimas, kai spinduliai, dėl skirtingos laužiamosios gebos skirtingose ašyse negali susikirsti viename taške, todėl gaunamas neryškus vaizdas. Dažniausiai žmonės, turintys šią refrakcijos ydą skundžiasi neryškiu matymu tiek iš arti, tiek į tolį, vaizdas gali būti iškreiptas – labiau ištemptas horizontalia ar vertikalia kryptimi, su šešėliu.
Sprendimas – lazerinė korekcija
Išbandžiusi ne tik akinius, bet ir kontaktinius lęšius, sulaukusi 24 metų, Gabija nusprendė atlikti lazerinę refrakcijos ydos korekciją.
„Naudojant kontaktinius lęšius, akys nuolat raudonuodavo, jaučiau svetimkūnius akyse, buvo sunku juos įsidėti ir išsiimti. Metus laiko domėjausi operacijomis, aplankiau skirtingas klinikas, o sprendimą atlikti regos korekciją priėmiau apsilankiusi KK Akių ligų klinikoje. Jaučiau pasitikėjimą gydytojais, kurie papasakojo, kaip viskas vyksta, atsakė į klausimus, kokios galimos rizikos, ir kaip geriausiai koreguoti akis, atsižvelgiant į mano situaciją“, – dalijasi Gabija.
Oftalmologė I. Matulevičiūtė komentuoja, kad įvertinus akies anatomiją, vienoje akyje maksimali refrakcijos ydos korekcija buvo negalima, dėl nepakankamo likutinio ragenos storio, galinčio lemti ragenos nestabilumą ateityje: „Visiškai koreguojant refrakcijos ydą, ragena būtų likusi per plona. Todėl buvo nuspręsta vieną akį koreguoti paliekant nedidelę trumparegystę, kad regos aštrumas pagerėtų, bet ragena išliktų stabili.“
Gabija pasakoja, kad po konsultacijos operacijos reikėjo palaukti tris mėnesius – gydytojai stebėjo, ar neblogėja regėjimas, nes esant stabiliai situacijai, galima pasiekti geriausių rezultatų.
„Pati korekcija lazeriu truko keletą sekundžių, daugiau laiko užėmė pasiruošimo procesas. Korekcijos metu taikoma vietinė nejautra, tad nieko nejaučiau, tik girdėjau įvairius garsus, o regėjimo pokytį pajaučiau iškart po operacijos“, – sako Gabija.
Nors pirmos dienos po operacijos sudėtingesnės – jaučiamas akių graužimas, niežulys, sunku atsimerkti, didelis jautrumas šviesai, tačiau Gabija sako, kad kelias dienas pakentėti verta, nes jau beveik metai laiko kaip džiaugiasi puikiu regėjimu: „Kaip ir buvo planuota, dešinė akis visiškai iškoreguota, o kairė nepilnai. Šiandien tai puiki medicinos galimybė matyti komfortiškai iškart atsikėlus, kai nereikia ieškoti akinių ar dėtis lęšių.“
Registracija regos korekcijai
LSMUL KK yra pirmoji Baltijos šalyse universiteto ligoninė, kurioje dirbama su tokiomis lazerinėmis chirurginėmis sistemomis. Lazeriu koreguojamos visos refrakcijos ydos – trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas. Operacijas atlieka aukštas kompetencijas turintys gydytojai.
Kiekvienas pacientas vertinamas individualiai, jis supažindinamas, kokios yra lazerinės chirurgijos galimybės konkrečiu atveju. Plačiausiai taikomi du korekcijos būdai – LASIK (lazerinė in situ keratomilezė), kada suformuojamas ragenos lopelis ir lazeriu veikiami gilesni ragenos sluoksniai, ir PRK (fotorefrakcinė keratektomija), kai pašalinus paviršinį ragenos sluoksnį – epitelį, korekcija atliekama iš karto po juo.
„Jeigu pacientas kreipiasi pirmą kartą, norime jį stebėti keletą mėnesių ir įvertinti, ar refrakcijos yda yra stabili. Jeigu matome, kad refrakcijos yda neprogresuoja ir ištirti akies parametrai leidžia atlikti gydymą lazeriu, galime planuoti operaciją“, – sako gydytoja I. Matulevičiūtė.
