Keratokonusas – progresuojantis ragenos gaubimasis ir plonėjimas, dėl kurio žmogus ima prastai matyti. Tiksli ligos radimosi priežastis iki šiol, deja, yra neaiški. Didele dalimi ji siejama su genetika. Įvairios alerginės akių būklės, nuolatinis akių trynimas taip pat prisideda prie ligos progreso.

Įprastai keratokonusas diagnozuojamas jauniems žmonėms, dažniau pasireiškia vyrams, tačiau neaplenkia ir moterų. Remiantis statistiniais duomenimis, anksčiau, maždaug devintajame dešimtmetyje, jis pasireikšdavo vienam iš dviejų tūkstančių žmonių. Dabar susirgimas padažnėjo – keratokonusu suserga vienas iš 400–700–ų.

Klaidinantys simptomai

Suprastėjęs, besiliejantis matymas, ryškumas, atsiradę atspindžiai ar sausos akys yra įprasti, trumparegystei ar astigmatizmui būdingi požymiai.

„Dažnai šiuos simptomus vardija dvidešimties–trisdešimties metų pacientai, kuriems tampa sunku vairuoti, atsiranda diskomfortas gyventi prieš tai įprastą aktyvų gyvenimą. Jie mano, jog matymas prastėja dėl nuolatinio naudojimosi kompiuteriu, o išgirdę netipinę diagnozę, labai nustemba“, – sako Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytoja mikrochirurgė Lina Socevičienė.

Glaukoma
Foto: Shutterstock

Anot gydytojos, įprastai pacientai skundžiasi labiau suprastėjusiu matymu viena akimi, tačiau liga gali pasireikšti ir abiejose akyse. Tokiu atveju akys dažniausiai pažeidžiamos nevienodai.

„Vystantis keratokonusui, akies ragena ima gaubtis kūgio forma ir plonėti. Džiaugiamės rinkoje turėdami „juodąjį diržą“ – ne tik gydant šią ligą sukaupusių didelę patirtį specialistų, bet ir technologiškai pažangiausius prietaisus, galinčius tiksliai nusakyti diagnozę bei gydymo metodus, padedančius užkirsti kelią tokių sudėtingų ligų, kaip keratokonusas, vystymuisi“, – teigia mikrochrurgė.

Ligą išduoda fiziologija

Nors keratokonusą be specialios medicinos technikos atpažinti gali būti sudėtinga, bet ir paprasti tyrimai gali duoti užuominų apie ligą. Pavyzdžiui, ypač svarbu atkreipti dėmesį, kaip pacientas žiūri.

„Reikia stebėti, kaip žmogus bendrauja ir stengiasi žiūrėti – ar tiesiai, ar kreipia, suka galvą, merkiasi, įsitempia. Galvos pasukimas šonu fokusuojant objektą daugeliu atveju gali sufleruoti, kad iš tiesų kažkas yra ne taip“, – pastebi L. Socevičienė.

Anot gydytojos, kitas svarbus indikatorius – bandant koreguoti regėjimą, šis nesikoreguoja, pacientas ir toliau turi nusiskundimų matymu, prasta savijauta.

„Korekcinė priemonė – akiniai ar lęšiai – gali puikiai atitikti specialisto nustatytas dioptrijas, tačiau žmogus vis tiek jaus diskomfortą ir matys prastai. Dėl to gali prasidėti ir galvos skausmai“, – tikslina mikrochirugė.

Foto: Shutterstock

Toli pažengęs keratokonusas palieka ragenoje vadinamąsias Vogto strijas, ragena randėja ir kūgio formos išsigaubimas būna matomas plika akimi. Tokiu atveju ligą žmogus įtarti gali ir pats.

Gelbėja šiuolaikinės technologijos

Keratokonusas progresuoja pamažu. Nustačius diagnozę, regos išsaugojimo procesai aptariami su pacientu ir, priklausomai, nuo akių būklės, šis arba pradedamas stebėti, arba jam atliekama ragenos stiprinimo operacija (angl. Corneal Cross-Linking (CXL)).

„Gaila, tačiau šios ligos išgydyti yra neįmanoma. Svarbu laiku atlikti ragenos stiprinimo procedūrą, kad keratokonusas kuo mažiau paveiktų rageną ir, apskritai, regėjimą. Gera žinia ta, kad atlikus procedūrą, dažnu atveju ragena ne tik nustoja gaubtis bei plonėti, bet ir šiek tiek suplokštėja. To rezultatas – viena, dviem eilutėmis pagerėjęs matymas“, – tikslina mikrochirurgė.

Anot gydytojos, retais atvejais gali būti taikoma ir kombinuota ragenos stiprinimo operacija, kai vienu metu ne tik sustiprinama ragena, bet ir atliekama dalinė matymo sutrikimo korekcija, tačiau tokiai procedūrai būtina sąlyga – pakankamas ragenos storis.

Lina Socevičienė
Foto: Organizatorių nuotrauka

Per vėlai aptikto ar itin pažengusio keratokonuso atveju paprasta ragenos stiprinimo procedūra gali ir nepadėti, gali tekti ruoštis sudėtingai ragenos transplantacijai, todėl yra svarbu prastėjant matymui laiku pasitikrinti.

„Ragenos persodinimas yra kraštutinė priemonė. Pagrindinis tikslas – aptikti keratokonusą laiku ir sustabdyti jo vystymąsi. Kad nebūtų tokių netikėtumų, rekomenduojama regėjimą profilaktiškai tikrintis kasmet“, – apibendrina L. Socevičienė.