Akių nudegimą sukelia pavojinga akistata su ultravioletiniais spinduliais, kuriais mus dosniai apdovanoja saulė. Ši būklė netgi turi medicininį pavadinimą – taigi, per didelė ultravioletinių spindulių dozė sukelia fotokeratitą.
Fotokeratitas arba ultravioletinių spindulių sukeltas keratitas – ragenos uždegimas (tai skaidrus akies priekinę dalį dengiantis dangalas).
Vienintelis būdas išvengti ultravioletinių spindulių žalos akims – saugotis nuo pažaidos. Laikui bėgant, per ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose be apsaugos gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą. Dažniausiai saulė sukelia šias:
- kataraktą;
- amžinę geltonosios dėmės degeneraciją;
- akių vokų vėžį;
Simptomai
Akims gavus didelę ultravioletinių spindulių dozę, gali pasireikšti tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai padariniai, gali būti pažeistos skirtingos akies sritys, tarp kurių:
- plonytis paviršinis ragenos sluoksnis;
- tinklainė;
- junginė;
Junginė – plona, skaidri, iš dviejų dalių sudaryta jungiamojo audinio plėvelė. Pirmoji dalis dengia ir apsaugo akies obuolį (bulbar conjunctiva). O antroji išklojusi vidinį viršutinio ir apatinio voko paviršių (palpebral conjunctiva). Abi junginės dalys gali smarkiai nukentėti nuo saulės spindulių.
Kaip ir odos atveju, akių nudegimai gali būti įvairaus stiprumo. Kuo ilgiau akis žalojama tiesioginių ultravioletinių spindulių, su tuo intensyvesniais nudegimo simptomais teks susidurti. Fotokeratito simptomai gali būti išties itin nemalonūs ir sukelti didžiulį diskomfortą.
Fotokeratito simptomai gali būti šie:
- perštėjimas, jausmas tarsi akyse būtų smėlio;
- akių skausmas;
- galvos skausmas;
- deginimo jausmas vokuose;
- patinę ir paraudę akių vokai;
- besiliejantis vaizdas;
- jautrumas šviesai;
- miozė arba susitraukę akių vyzdžiai;
- laikinas regos netekimas ar pakitęs spalvų suvokimas;
Gydymas
Fotokeratitas įprastai per kelias praeina ir be specialaus gydymo. Jeigu visgi nusprendžiama gydyti, gydymas skiriamas nemalonių simptomų šalinimui. Jeigu įtariate, jog akis pažeidė saulė, gydytojas greičiausiai rekomenduos skausmą malšinančius ar akių lašus su antibiotikais.
Sau galima padėti ir savarankiškai:
- Laikinai nenešiokite kontaktinių lęšių. Tai būtina, norint, kad akys kuo greičiau pagytų.
- Atsilaikykite pagundai trinti akis. Geriau tikrai nepasidarys – tik dar labiau sudirginsite ir taip kenčiančias akis.
- Pasidarykite vėsinantį kompresą – puikiai tinka vata, suvilgyta ramunėlių ar medetkų nuoviru.
- Išbandykite ir vaistus. Gali padėti paprasčiausiai vaistai nuo galvos skausmo.
- Saulėtą dieną nesiskirkite su akiniais nuo saulės. Jie veiksmingai apsaugos nuo ryškios šviesos.
- Nusipirkite akių lašų. Palengvėjimą turėtų suteikti dirbtinės ašaros.
- Atsisakykite makiažo. Makiažas ir dirbtinės blakstienos gali tik dar labiau sudirginti akis.
- Pasikonsultuokite su gydytoju. Jeigu turite priaugintas blakstienas, išsiaiškinkite, ar nevertėtų jų atsisakyti bent jau tol, kol akys pasveiks.
- Paprasčiausiai pasaugokite akis – venkite sūraus ir chloruoto vandens. Jeigu teks plaukioti, būtinai tą darykite tik su specialiais akiniais.
Kada vertėtų saugotis?
Nedarykite klaidos manydami, kad akis apsaugosite paprasčiausiai mirksėdami ar tiesiog nežiūrėdami tiesiogiai į saulę. Ultravioletiniai spinduliai aktyvūs labai skirtingomis aplinkybėmis.
Prie vandens – vandens telkiniai ir smėlis atspindi ultravioletinius spindulius, tad nudegti akis galima ir nežiūrint į saulę. Toks pavojus tyko prie jūros, prie ežero, uoste, laive, baseine ir bet kur kitur, kur šviečia saulė ir tyvuliuoja vandens telkinys.
Mieste – jeigu per karščius likote mieste, nepadarykite klaidos manydami, kad į lauką galite drąsiai eiti be apsaugos. Saulę atspindi pastatų langai, automobiliai, net betoninės gatvės. Ir visai nesvarbu, ar saulė plieskia be atvangos, ar diena kiek apsiniaukusi. Ultravioletiniai spinduliai pakenkti odai ir akims gali ir pro debesis.
Kalnuose – saulės spindulius atspindi ir sniegas bei ledas. Jeigu mėgstate slidinėti kalnuose, snieglenčių sportą ar kitą aktyvią žiemos veiklą, nesaugodami akių, rizikuojate susirgti fotokeratitu. Šios rūšies fotokeratitas dar žinomas kaip sniego aklumas.
Kai kuriais atvejais sniego aklumas gali sukelti ragenos nušalimą ar išsausėjimą. Ši būklė būdinga Šiaurės ir Pietų Ašigaliams, tačiau gali ištikti ir esant didesniame aukštyje, kur oras retesnis. Kuo retesnis oras, tuo mažesnė apsauga nuo ultravioletinių spindulių, o tai žymiai pavojingiau nei galite įsivaizduoti.
Dirbtiniai ultravioletiniai spinduliai
Dirbtiniai ultravioletinių spindulių šaltiniai gali būti suvirinimo aparatai ir specialios UVB lempos, naudojamos naminių gyvūnėlių parduotuvėse ir reptilijų aptvaruose.
Dauguma mano, kad soliariumai saugūs akims, nes jie skleidžia UVA, o ne UVB spindulius, tačiau tai ne visai tiesa. Soliariumuose išskiriama maždaug šimtą kartų daugiau ultravioletinių spindulių nei kad tai daro saulė, tad pavojus akims itin didelis. Jeigu mėgstate lankytis soliariumuose, tiesiog būtina saugoti akis.
Kaip apsaugoti savo akis?
Ne visi akiniai nuo saulės iš tikrųjų nuo jos saugo. Norėdami būti tikri, kad jūsų akiniai suteikia apsaugą, kokios reikia, pirkdami rinkitės tik tokius, kurie blokuoja ar sugeria nuo 99 iki 100 proc. ultravioletinių spindulių. Skrybėlė taip pat gali apsaugoti akis nuo pavojingų spindulių. Slidinėjant ar užsiimant kitu žiemos sportu, reikia rinktis specialius apsauginius akinius. Tokiais atvejais padeda ir šalmas.
Jokiais būdais nesideginkite soliariume be tinkamos akių apsaugos. Jeigu nerasite specialių akinių, bent jau stenkitės būti užsimerkę.
Atliekant suvirinimo darbus, apsauga akims tiesiog būtina.
Kada kreiptis pagalbos į gydytoją?
Jeigu akių nudegimo simptomai vargina ilgiau nei dvi dienas, vertėtų apsilankyti pas gydytoją. Prisiminkite: kuo didesnę ultravioletinių spindulių dozę gaunate, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje susirgsite katarakta ar amžine geltonosios dėmės degeneracija. Kilus regos problemų, skubiai kreipkitės į specialistą. Vizito pas gydytoją neatidėliokite ir tuo atveju, jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų:
- aplink šviesos šaltinius regite savotišką aureolę;
- vargina besiliejantis, apniūkęs ar iškraipytas vaizdas;
- regos lauko viduryje pastebėte šešėlių dėmes;
- vargina jautrumas šviesai;
- suprastėjusi rega tamsiuoju paros metu;
Akių vokai – itin jautrios kūno vietos. Vokuose gali išsivystyti odos vėžys, pavyzdžiui, bazinių (pamatinių) ląstelių karcinoma, plokščiųjų ląstelių karcinoma ar piktybinė melanoma. Bazinių ląstelių karcinoma tokiais atvejais gali apimti ir pačią akį.
Jeigu pajutote bent vieną iš šių simptomų akies voke, suskubkite pas dermatologą:
- vokas pakeitė spalvą – paraudonavo, pajuodavo, parudavo;
- ėmė trūkinėti voko oda, pasikeitė odos struktūra;
- patino ar tarsi pastorėjo vokai;
- ėmė byrėti blakstienos;
Dar kartą apie tai, kas svarbiausia
Kaip ir mūsų oda, akys, gaudamos per daug ultravioletinių spindulių, gali nudegti. Ši būklė, dar vadinama fotokeratitu, įprastai praeina per kelias dienas. Trumpam ultravioletinių spindulių žala sukelia itin nemalonių simptomų. Jeigu akys didelę ultravioletinių spindulių dozę gauna reguliariai, ilgainiui gali išsivystyti tokios rimtos būklės kaip katarakta ar amžinė geltonosios dėmės degeneracija, netgi akių vokų vėžys. Labai svarbu saugoti savo akis nuo saulės leidžiant laiką dideliame aukštyje, kur oras retesnis, o ultravioletiniai spinduliai agresyvesni.
