Docento teigimu, trumparegystės išsivystymo priežastys vis dar išlieka nežinomos. Manoma, kad iki 5-10 proc. atvejų yra paveldima kartu su kitomis ligomis, pvz. Morfano sindromu, Dauno sindromu ir kt. ligomis.
Žinoma, kad jei abu tėvai trumparegiai, tikimybė, kad jų vaikas taip pat bus trumparegis, yra apie 60 proc., o jei vienas iš tėvų trumparegis – apie 30 proc. Šiuo metu manoma, kad dažniausiai trumparegystės formai, kuri prasideda 7-8 metų amžiuje, svarbus yra ir paveldimas polinkis sirgti, ir aplinkos veiksniai kurie išprovokuoja susirgimą.
Gydytojas išvardija 2 moksliškai įrodytus aplinkos veiksnius, susijusius su trumparegystės atsiradimu: tai per trumpas buvimas lauke šviesiu paros metu bei mokymasis (skaitymas). Trumparegystė fiksuojama tada, kai akies optinė sistema vaizdą fokusuoja prieš tinklainę. Dėl to pablogėja regėjimo aštrumas – nukenčia akies skiriamoji geba. Taip gali atsitikti arba dėl to, kad akis užauga per didelė, arba akies optinė sistema per stipriai laužia spindulius.
Įdomus faktas – trumparegystės paplitimas, pašnekovo teigimu, tarp šalių yra nevienodas: jei Pietryčių Azijoje serga 80-90 proc. populiacijos, tai Maroke ar Mongolijoje tik iki 6 proc. populiacijos. Vakarų šalyse, tarp kurių ir Lietuva, trumparegystės paplitimas varijuoja nuo 20 iki 40 proc.
Docentas perspėja – trumparegystės atsiradimo dažnis vis didėja, ir manoma, kad iki 2050 m. apie pusė pasaulio populiacijos bus trumparegiai, o iš jų apie 20 proc. – aukšto laipsnio trumparegiai.
Gali būti įgimta, gali išsivystyti ir mokykloje
Trumparegystė atsiranda pačiu įvairiausiu metu ir tai tikrai nėra vyresnių žmonių liga. Doc. A. Gelžinis pasakoja, kad retais atvejais vaikams trumparegystė nustatoma iš karto po gimimo – tai vadinama įgimta trumparegyste. Dažniausiai tai būna pačios sunkiausios formos.
Kitas šios patologijos variantas vadinamas mokykline trumparegyste, kuri prasideda 7-8 metų amžiuje ir vidutiniškai progresuoja 0,5-1,0D per metus iki 16-18 metų. Kuo vyresniame amžiuje trumparegystė prasideda, tuo mažesnio laipsnio išsivysto. Vis dėlto, jei jums daugiau nei 18 metų, visiškai nurimti dėl progresavimo negalima, mat apie 10 proc. žmonių susirgimas progresuoja ir vyresniame amžiuje, ypač, jei studijų ar darbo metais akių apkrova yra labai didelė.
„Kartais apie 40-45 gyvenimo metus trumapregystė šiek tiek pagerėja, bet tai labiau susiję su dėl amžiaus nusilpusia akomodacija. Trumparegystė gali atsirasti ir vyresniame amžiuje, tai dažniausiai būna susiję su amžiniais lęšiuko pakitimais – kataraktos formavimusi. Trumapregystės progresavimas paprastai yra susijęs su akies ašies ilgio didėjimu, t.y. akis užauga santykinai per didelė, ir todėl savaime negali praeiti“, – aiškino gydytojas.
Tokio progreso priežastys gali būti įvairios. Kartais būna tik funkciniai pakitimai, pvz. akomodacijos spazmas, kuris gali praeiti savaime gerai pailsėjus, ar atliekant specialius pratimus. Gydytojo teigimu, būtent tai gimdo mitus apie stebuklingus pasveikimus.
„Kitaip tariant, po trumparegystės terminu slepiasi eilė susirgimų, kurie pasireiškia panašiai – pablogėjusiu matymu į tolį, tačiau jų priežastys, eiga ir prognozė gali būti labai skirtingi“, – sakė pašnekovas.
Tikriausiai daugumai teko girdėti žmonių, kurie teigia, kad nenešiojo jiems paskirtų akinių ir regėjimas „susitvarkė pats“. Taip pat yra ir kita grupė, kuri sako, kad nenešiojant akinių viskas eis tik blogyn. Kuris variantas teisingas?
„Tyrimais įrodyta, jog blogiausiai nešioti nepakankamo stiprumo akinius, nes tai skatina trumparegystės progresavimą. Iki šiol neteko sutikti paciento, kuris būtų pasveikęs dėl akinių nenešiojimo. Tačiau tokių, kuriems nenešiojant akinių pasireiškė akių nuovargio, taip vadinami astenopiniai simptomai, buvo ne vienas.
Kartais pacientai nusiima akinius, ir sako, kad po kurio laiko jiems pagerėja matymas. Tame yra teisybės, tačiau pagerėja ne regėjimo aštrumas, o kita matymo funkcija – kontrastinis jautrumas. Tai šiek tiek pagerina matymą, viskas atrodo kiek ryškiau, tačiau akies skiriamoji geba žiūrint į tolį lieka prasta. Suaugę pacientai gali rinktis, nešioti ar nenešioti akinius, negrįžtamų pakitimų tai nesukelia, tačiau yra netiesioginiai dalykai, pvz. transporto priemonės vairavimas. Šiuo atveju jokių diskusijų neturėtų būti, vairuojant matymas turi būti geras“, – kalbėjo doc. A. Gelžinis.
Korekcija lazeriu – geras pasirinkimas?
Trumparegystę koreguoti šiuo metu itin populiaru nauja procedūra – lazeriu. Gydytojo teigimu, šiuolaikinės technologijos užtikrina didelį korekcijos tikslumą ir gerus pooperacinius rezultatus. Be to, kai kuriais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra didelis refrakcijos skirtumas tarp akių, koreguojant akiniais ar kontaktiniais lęšiais negalima užtikrinti tokio komforto, kaip atliekant lazerinę korekciją.
„Kita vertus, kiekviena, net pati menkiausia chirurginė intervencija yra susijusi su komplikacijų rizika. Ne išimtis ir lazerinė korekcija, nors ir tikimybė yra labai maža. Studijų duomenimis, 98 proc. pacientų yra patenkinti lazerinės korekcijos rezultatais, o apie 92-98 proc. pacientų po procedūros matymas be korekcijos pasiekia 100 proc, – sakė doc. A. Gelžinis.
Tik reikia suprasti, kad tai yra korekcijos, o ne gydymo būdas, t.y. jei dėl trumparegystės yra atsiradę tinklainės pakitimai, jie išliks ir po korekcijos lazeriu.“
Gydytojas išvardijo, kaip galėtume apsisaugoti nuo trumparegystės:
- Vaikams įrodytas trumparegystės prevencijos būdas yra 2 – 3 val/d (15val/sav.) būti lauke šviesiu paros metu. Manoma, kad natūrali šviesa veikdama per tinklainę mažina trumparegystės atsiradimo riziką;
- Darbo – poilsio režimo laikymasis, skaitymo laiko ir apimties ribojimas taip pat gali atitolinti trumparegystės atsiradimą;
- Jau prasidėjusios trumparegystės progresavimo lėtinimui šiuo metu pasaulyje moksliniai tyrimai atliekami dvejomis kryptimis – lašinami mažos koncentracijos atropino akių lašai, arba skiriami nešioti specialūs kontaktiniai lęšiai.
