Apie šią neretai pasitaikančią ligą kalbėjomės su akių chirurgijos klinikos „Lirema“ akių ligų gydytoju mikrochirurgu Šarūnu Sologubovu.
Lemia net 50 proc. aklumo atvejų
Pasak pašnekovo, katarakta diagnozuojama tada, kai akies lęšiukas sudrumstėja, tad, iš esmės, padidėjus drumstumui galima įtarti kataraktą.
„Akies lęšiukas yra už rainelės – spalvotosios akies dalies. Jis skaidrus, dalyvauja praleidžiant ir fokusuojant šviesą tinklainėje, taip pat apsaugo ją nuo pavojingų ultravioletinių spindulių. Kai lęšiukas jau pradeda drumstis, ima vystytis katarakta“, – teigia gydytojas mikrochirurgas.
Pasaulyje, pasak Š. Sologubovo, tai vis dar labai opi problema, lemianti net apie 50 proc. aklumo atvejų. Geriau išsivysčiusiose šalyse, tarp kurių ir Lietuva, kur gydymo paslaugos plačiau prieinamos ir pacientams tenka trumpiau laukti operacijos, šis procentas mažesnis.
Akies lęšiukas bėgant metams kinta – kietėja, vėliau kai kurie jo sluoksniai atsiskiria, po truputį prarandamas jo elastingumas. Maždaug nuo 40–45 metų pradeda silpti ir jo akomodacija – akis nebegeba gerai matyti artimų objektų, tad prireikia skaitymo akinių.
Vykstant natūraliam senėjimo procesui, lęšiukas pradeda drumstis, kinta jo spalva ir, neilgai trukus, žmogus gali pradėti justi pirmuosius kataraktos simptomus.
„Kaip greitai vyksta šis procesas yra labai individualu. Dažniausiai tai vyresniojo amžiaus žmonių liga, bet pastebime ir besikreipiančių ir darbingo amžiaus pacientų. Be to, su katarakta galima ir gimti“, – kalbėjo Š. Sologubovas.
Labiau rizikuoja rūkantys ir nenešiojantys saulės akinių
Kaip pasakojo gydytojas, genetikos faktorius šiai ligai svarbus, bet tikrai ne pagrindinis. Deja, bet vieno atsakymo, kodėl susiformuoja katarakta, nėra. Manoma, kad įtaką daro ir mūsų gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, ypač rūkymas, kenksmingi ultravioletiniai spinduliai.
Prie ligos formavimosi prisideda ir patirtos akių traumos, sužalojimai, cheminiai pažeidimai, radiacija.
„Taip pat pasikartojantys akių uždegimai, didelė trumparegystė, sisteminės ligos, ypač – cukrinis diabetas, jei yra prižiūrimas netinkamai“, – kalbėjo gydytojas.
Liga vis jaunėja
Katarakta neatsiranda per dieną ar kelias savaites, visas procesas įsibėgėja su laiku, tad dažnai žmogus gali nė nepastebėti vis prastėjančios regos. Liga vystosi nesukeldama jokio skausmo.
„Pirmųjų simptomų žmonės gali ir nepastebėti, nes abejose akyse katarakta gali progresuoti skirtingai. Jei viena akis ir mato gerai, kitoje gali vystytis katarakta. Po to rega palaipsniui pradeda silpti, vaizdas tampa šiek tiek gelsvesnis, nebetinka akiniai ar juos tenka dažniau keisti. Jei akiniai tampa nebetinkami vos po metų, reikėtų į tai rimtai atkreipti didesnį dėmesį“, – teigia Š. Sologubovas.
Gydytojas pastebi, kad pacientai, kurie kreipiasi į gydytoją dėl galimos kataraktos, dažniausiai skundžiasi matymu lyg per miglą, sako, kad mato tarsi pro nešvarų stiklą. Jiems darosi vis sunkiau skaityti, vairuoti, ypač tamsoje, gali atsirasti dvejinimasis, įvairių šviesos šaltinių atspindžių.
„Nesikreipiant į medikus ir nesigydant, galima ir apakti“, – priduria pašnekovas.
Gydytojas mikrochirurgas pataria: „žmonėms, kuriems atrodo, mato gerai ir nejaučia simptomų, pasižiūrėti pro langą į tolimą objektą – su akiniais ar be jų, kaip įprastai žmogus gyvena. Patikrinti vieną ir kitą akį, pasitikrinti, ar nesiskiria jų matymas, ar neprastėja. Kitas labai svarbus dalykas – bent kartą per metus atvykti regą pasitikrinti profilaktiškai. Tai pakankamai lengvai diagnozuojama liga. Dažniausiai atvykusiems plečiame vyzdį, tada apžiūrime.“
Š. Sologubovas sako, kad dabar į gydytojus dėl kataraktos kreipiasi ir žmonės, sulaukę vos 30-ies ar 40-ies, nors anksčiau ši liga buvo laikyta senyvojo amžiaus susirgimu.
„Statistiniais Kanados duomenimis, 10 proc. 40-50 metų žmonių serga katarakta, nuo 50 metų – 12 proc., nuo 70 metų – daugiau nei 60 proc. žmonių turi kataraktą. Iš pensijinio amžiaus pacientų, katarakta serga praktiškai kas antras“, – kalbėjo pašnekovas.
Vienintelė išeitis – operacija
Pasak mikrochirurgo, vienintelis efektyvus gydymo būdas yra kataraktos pašalinimo operacija. Ji atliekama per mikroskopinius pjūvius – drumstas lęšiukas yra susmulkinamas ir pašalinamas be jokio skausmo, o į jo vietą implantuojamas naujas. Pasirinktas lęšis taip pat turi didelės įtakos operacijos rezultatui bei matymui.
„Idealiu atveju operacija rekomenduojama tada, kai dėl lęšiuko drumsties pradeda kentėti žmogaus gyvenimo kokybė, kai nebegalima atlikti kitų veiksmų, padedančių regą pagerinti. Tada ieškome geriausio sprendimo – galvojame, ar operuoti jau dabar, ar galima dar palaukti. Dažnai susiduriame su labai pažengusiomis ligos formomis. Pavyzdžiui, įgimtą kataraktą patartina išoperuoti kuo greičiau“, – sakė Š. Sologubovas.
Deja, bet kol kas nėra 100 proc. nuo kataraktos vystymosi apsaugančių priemonių, tačiau ligos progresą galima pristabdyti.
„Visų pirma reikėtų sveikatai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, ypač rūkymo. Labai svarbu nešioti kokybiškus akinius, apsaugančius nuo UV spindulių, ir laiku gydyti tokias gretutines ligas, kaip diabetas. Pajutus simptomus, svarbu nedelsant kreiptis į gydytoją. Net ir jų nejaučiant, patartina tikrintis profilaktiškai“, – pataria gydytojas.
