Kankina ne tik vyresnius, bet ir jaunus žmones
Užkritę viršutiniai vokai, mediciniškai vadinami dermatochalazė, atsiranda tada, kai sumažėjus odos elastingumui ji išsitampo ir susidaro odos perteklius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja pasakoja, jog su amžiumi keičiasi odos ir jungiamojo audinio struktūra, taip pat silpnėja raumenys, dėl to atsiranda raukšlės ir odos perteklius viršutiniuose vokuose, viršutinių vokų oda nusileidžia.
Vykstant senėjimo procesams, žemyn gali pasmukti ne tik oda, bet ir antakiai. Mažėjant jungiamojo audinio funkcijai, riebalinis audinys, esantis po voko oda, sudaro išvaržas, dėl kurių vokai dažnai išsipučia ir atrodo paburkę, sudaro pavargusio žmogaus išraišką. Dėl šių priežasčių žmogus gali atrodyti žymiai vyresnis.
Dažniausiai vokų odos elastingumas pradeda mažėti nuo 40-ies metų ir problema progresuoja senstant.
„Tačiau užkritę vokai gali pradėti kankinti ir jaunus žmonės, pavyzdžiui, jei taip nutinka dvidešimtmečiams, dažniausiai tai yra susiję su paveldimumu ir anatominiais ypatumais. Ši problema atsiranda ir vyrams, ir moterims. Tikslus paplitimas nėra žinomas, tačiau kai kurios mokslinės literatūros duomenimis, užkritusį voką gali turėti apie 14 proc. vyresnių nei 45 m. amžiaus žmonių“, – sakė akių onkologijos, rekonstrukcinės ir plastinės chirurgijos sektoriaus vadovė dr. G. Miniauskienė.
Sunku atlikti kasdienius darbus
Užkritę vokai sukelia ne tik estetinių išvaizdos pokyčių, bet ir kitų sutrikimų. Akių ligų gydytoja sako, jog pirmiausia yra skundžiamasi regėjimo lauko susiaurėjimu, daugiausia iš išorės ir viršaus, pasidaro sunku mirksėti, nes perteklinė viršutinio voko oda remia blakstienas.
„Dažnai akys pradeda ašaroti, o vokų oda pastoviai šlampa. Susidariusioje voko odos klostėse kaupiasi prakaitas ir atsiranda infekcija, dėl to vokai paburksta ir parausta. Taip pat dėl silpno jungiamojo audinio ir raumens būklės po oda gali formuotis akiduobės riebalinės išvaržos. Akys pavargsta, darosi nepatogu nešioti akinius, nes vokų oda tampa jautri, sunku skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti kompiuteriu, vairuoti“, – kalbėjo LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoja.
Negana to, žmogus, stengdamasis kompensuoti visus šiuos trūkumus, nuolat kelia antakius, raukia kaktą. Dėl šių priežasčių atsiranda galvos skausmai.
Gydytoja įvardija pagrindinius rizikos veiksnius: nutukimas, šviesi odos spalva, rūkymas. Ir nors odos spalvos nepakeisime, tačiau, jei norime imtis prevencijos, mesti rūkyti ir pradėti sveikai gyventi būtų pats laikas.
„Taip pat daug įtakos daro ir genetinis polinkis. Nepriklausomai nuo amžiaus, ši problema gali atsirasti dėl kitų priežasčių: po patirtos traumos ar veido chirurginių operacijų, veidinio nervo paralyžiaus, esant retoms jungiamojo audinio ligoms“, – kalbėjo dr. G. Miniauskienė.
Kada būtina operuoti?
Gydytoja sako, jog operuoti reikia tada, jei atsiranda vokų ir regėjimo funkcijos sutrikimai: žmogui dėl užkritusių vokų sumažėja akiplotis, dėl viršutinių vokų odos klostės sunku mirksėti, nuolat reikia kelti antakius ir raukti kaktą, atsiranda įtampos galvos skausmai.
„Kitu atveju, operacijos poreikis priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo ir problemos. Paprastai operuojami vyresni nei 40 metų pacientai. Kartais tenka operuoti ir jaunesnio amžiaus žmones, kai paveldimumas ar kiti anatominiai ypatumai trukdo visaverčiam gyvenimui“, – patarė pašnekovė.
Pasak gydytojos, operacijos nevertėtų bijoti ar vengti, mat ji nėra sudėtinga, atliekama su vietine nejautra, nukreipta į šalinamą voko odą ir gilesnius sluoksnius. Tada atliekama vokų plastika, vadinama blefaroplastika.
„Blefaroplastika vadinamas perteklinės voko odos klostės ir, prireikus, gilesnių audinių, riebalų pašalinimas. Jos metu atstatoma normali vokų funkcija, veidui grąžinama žvalesnė išvaizda, akys tampa išraiškingesnės. Taip išsprendžiamos ne tik estetinės ar funkcinės problemos, bet ir pašalinami kai kurie įgimti vokų defektai“, – pasakojo dr. G. Miniauskienė.
Prieš planuojant vokų plastinę operaciją, labai svarbu pacientą perspėti dėl kraujo krešėjimą veikiančių vaistų vartojimo – pacientą operacijai turi paruošti šeimos gydytojas ar kardiologas.
„Dažniausiai operacija trunka apie 1 valandą, pacientas nejaučia skausmo, yra sąmoningas. Operacijos metu pašalinama perteklinė odos klostė, pjaunant išilgai voko pagal odos raukšles. Po to operacinis pjūvis susiuvamas. Operacijos metu taip pat gali būti pašalinamos ir riebalų sankaupos, išvaržos. Kadangi odos pjūviai atitinka natūralias odos raukšles, sugijus odos rando beveik nesimato“, – kalbėjo gydytoja.
Po operacijos pacientai gali vykti namo tą pačią dieną, nors neretai tuo metu vokai dar būna paburkę, su kraujosruvomis, tačiau šie požymiai praeina per kelias dienas. Po operacijos rekomenduojama miegoti ant nugaros, nekelti sunkių svorių, nebūti pasilenkus kelias dienas, intensyviai nesportuoti apie 1 mėnesį. Siūlai šalinami po savaitės. Randas, priklausomai nuo individualaus gijimo, tampa nebepastebimu po pusės ar pusantro mėnesio.
Pasak dr. G. Miniauskienės, tai pati dažniausia vokų plastinė operacija. Taip pat gali būti operuojami ne tik viršutiniai vokai, bet ir apatiniai.
„Jei žmogus jaučia vokų ir regėjimo funkcinius sutrikimus dėl užkritusių vokų, galima kreiptis pas akių ligų gydytoją, kuris įvertins paciento būklę ir nukreips į gydymo įstaigą, teikiančią užkritusių vokų operacines paslaugas. Jei yra tik estetiniai sutrikimai dėl užkritusių vokų, žmogus gali kreiptis į bet kurį estetinės chirurgijos centrą, teikiantį tokias paslaugas“, – patarė dr. G. Miniauskienė.
Kokiais atvejais operacija nemokama?
Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Čibirienės, asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tuo atveju, jei jos atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus, yra teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims, turintiems gydytojo siuntimą, ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa (TLK).
Jei gydytojas nustato, jog vokų raukšlių ir odos perteklius sukelia sveikatos problemų, korekcija gali būti atliekama pagal medicinines indikacijas. Tokiu atveju ši operacija yra apmokama iš PSDF biudžeto.
Tad tuo atveju, jeigu užkritusių vokų, kurie trukdo regėjimui, operacija yra atliekama pagal medicinines indikacijas, ji yra visiškai – 100 proc. – apmokama iš PSDF. Tokia operacija priskiriama dienos chirurgijos paslaugai (planinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurios metu atliekama gydomoji ir (ar) diagnostinė intervencinė procedūra), kurią atlikus, pacientas išleidžiamas namo.
Tuo metu kosmetinės chirurgijos operacijos ir procedūros yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Į šį sąrašą yra įtrauktas ir vokų raukšlių, ir odos pertekliaus pašalinimas. Už šias paslaugas pacientui reikia mokėti pačiam.
Kur kreiptis norint, kad VLK kompensuotų tokią operaciją?
Reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, apžiūrėjęs ir įvertinęs paciento būklę, patars, ką jam tokiu atveju daryti (atliks tyrimus, parašys siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai ir kt.). Jei gydytojas nuspręs, kad operacija būtina – pacientui bus duotas siuntimas operacijai.
„Primename, kad siuntimas nemokamai konsultuotis pas specialistus išduodamas ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgiant į nustatytą paciento ligos diagnozę bei sveikatos būklę. Be to, pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su TLK dėl gydytojo specialisto paslaugų“, – sakė A. Čibirienė.
