Kaip rašoma „Šeimos sveikatos enciklopedijoje“ (2013), glaukoma yra regos nervo pažeidimas, kuris atsiranda padidėjus akies spaudimui (akispūdžiui). Dėl šios ligos siaurėja regėjimo laukas (akiplotis), o paskutinėse stadijose galima apakti negrįžtamai.

Glaukoma – viena iš pagrindinių aklumo priežasčių visame pasaulyje ir Lietuvoje. Serga apie 2,5-3 proc. visų gyventojų. Glaukomos formos labai įvairios, tačiau jų visų baigtis yra regos nervo skaidulų sunykimas.

Kam gresia glaukoma?


Gydytoja dr. R. Sirtautienė sako, kad glaukoma išsivysto dėl įvairių priežasčių padidėjus akispūdžiui, tačiau tiesioginio ryšio su vienu kokiu nors veiksniu nėra.

Pasak gydytojos, akyje visą laiką vyksta skysčių apykaita. Jai sutrikus, akispūdis pradeda didėti: taip būna, kai sutrinka skysčio nutekėjimas arba, kai jo akyje gaminasi per daug. „O skysčių nutekėjimas sutrinka dėl įvairių priežasčių, keletas iš jų – amžius, sklerozė, kraujagysliniai faktoriai, nervinis stresas, tačiau nėra tiesioginės vienos priežasties“, – pastebi Santaros klinikų oftalmologė.

„Dėl padidinto akies spaudimo yra veikiamas regos nervas ir tinklainės tam tikri sluoksniai. Ilgainiui nervas atrofuojasi, nyksta ir tinklainės ganglinės ląstelės, palaipsniui regėjimas mažėja, – pasakojo dr. R. Sirtautienė. – Ryškiausiai regėjimas mažėja iš šonų – siaurėja akiplotis. Centrinis matymas ilgą laiką gali išlikti geras, o akipločio siaurėjimo pradžioje žmogus nejaučia.“

Be to, glaukoma gali būti paveldima liga. Nors tai dažniau yra vyresnių žmonių liga, periodiškai tikrintis patariama nuo 40 metų, nors ši liga pasitaiko ir jauname amžiuje, ir net kūdikystėje. Žinoma, tokie atvejai yra reti.

Foto: Shutterstock

Gydytoja dr. R. Sirtautienė sako, kad glaukoma paprastai yra abiejų akių liga, tačiau ši ne abejose akyse pasireiškia vienu metu. „Vadinasi, vienoje akyje jau pradeda vystytis, kitoje dar gali nieko nebūti. Mūsų akiplotis dalinai persidengia – jei viena akis blogai mato, žmogus su kita akimi gali matyti, jis nejaučia to akipločio defekto ir tiesiog nepastebėti, kad yra liga“, – sakė Santaros klinikų oftalmologė.

Gydytoja įspėja apie ypač klastingą būklę, kai akispūdis būna normalus, tačiau glaukoma vis tiek išsivysto. „Tai reiškia, kad tas santykinai normalus dydis konkrečiam žmogui yra per didelis. Tokią glaukomą žymiai sunkiau nustatyti, surasti, įtarti, tokiu atveju šeimos gydytojas tikrai to nenustatys“, – sako dr. R. Sirtautienė.

Gydytoja sako, kad egzistuoja ir jaunatvinė glaukoma. „Jaunystėje pasireiškiančios glaukomos dažniau turi simptomatiką – gali atsirasti ašarojimas, šviesos baimė, netgi skausmingumas. Nors būna atvejų, kad susergama jaunatvine glaukoma, bet žmogus nieko nejaučia“, – sakė daktarė.

Be to, akispūdis gali būti didelis, bet glaukoma nebūtinai išsivystys. „Tokie žmonės yra tiesiog stebimi, nes tie, kurie turi hipertenziją, jiems dvigubai dažniau ateityje išsivysto glaukoma“, – teigia gydytoja.

Daktarė R. Sirtautienė sako, kad pacientams, turintiems aukštą akispūdį būtina ištirti akiplotį, specialia linze apžiūrėti priekinės kameros kampą, (patikrinti, ar nėra kažkokių įgimtų pakitimų); atlikti optinę koherentinę tomografiją, t. y. objektyviai išmatuoti regos nervo ir nervinių skaidulų storį. „Jei nėra jokių struktūrinių pakitimų, yra visiškai normalus akiplotis, normali tomografija, tai toks žmogus yra tik stebimas“, – pasakojo dr. R. Sirtautienė.

Įprastai glaukoma progresuoja lėtai, ypač, kai akispūdis nėra labai didelis. Tačiau yra viena forma – uždaro kampo glaukoma, kuri yra ūmi ir gali pasireikšti simptomais: atsiranda labai didelis skausmas, šviesos baimė, akis parausta, gali būti išsiplėtęs vyzdys. Dažnai prieš tai žmogus, žiūrėdamas į šviesą, gali matyti spalvotus ratilus, kartais – užeinantį rūką.

„Kartais kartu gali būti ir galvos svaigimas, pykinimas, tokie ligoniai dažnai patenka pas neurologą, ypač, kai pradeda vemti. O iš tikrųjų tai yra ūmus glaukomos priepuolis“, – sako dr. R. Sirtautienė.

Visgi, tokie atvejai pasireiškia ganėtinai retai. Tokį priepuolį žmonėms, turintiems siaurą priekinės kameros kampą, gali išprovokuoti buvimas tamsoje, kai išsiplečia vyzdys ir užsidaro kampas; labai didelis stresas, buvimas pasilenkus. „Tai nėra tiesioginės priežastys, tačiau tai gali išprovokuoti ūminį glaukomos priepuolį“, – sakė gydytoja.

Kaip išvengti glaukomos?


Gydytojos nuomone, glaukomos išvengti neįmanoma, tačiau geriausia priemonė išvengti apakimo – reguliarus tikrinimasis.

Žmonėms, vyresniems nei 40 metų, jei nėra įtarimų, dr. R. Sirtautienė pas akių gydytojus rekomenduoja apsilankyti kas dvejus metus. Jei reikia, yra įtarimų, – ir dažniau. Dažniau pas oftalmologą turėtų apsilankyti tie žmonės, kurių akispūdis yra padidėjęs – jiems glaukomos rizika kur kas didesnė. Taip pat glaukoma susirgti didesnė tikimybė gresia trumparegiams, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems žemą kraujo spaudimą, taip pat vartojantiems tam tikrus, ypač steroidinius hormoninius, vaistus.

Daktarė primena, jei norite apsilankyti pas oftalmologą, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris po konsultacijos suteiktų siuntimą pas gydytoją specialistą. Daktarė sako, kad akispūdį gali pamatuoti ir šeimos gydytojas, ir oftalmologas, tačiau dėl glaukomos yra ir kiti rodikliai, kuriuos nustato gydytojas specialistas: akipločio tyrimas, optinė koherentinė tomografija, akių dugno ištyrimas.

Gydytoja oftalmologė dr. R. Sirtautienė sako, kad akivaizdžių priemonių prieš glaukomą nėra. Kalbėdama apie glaukomą medikė kaip prevencines priemones akcentuoja sveiką gyvenimo būdą, svorio geruliavimą, streso mažinimą.

Oftalmologė kaip vieną iš labai didelių neigiamų faktorių apsunkinančių glaukomą, įvardija rūkymą.

„Labai kenkia rūkymas, nes rūkant siaurėja kraujagyslės“, – akcentuoja dr. R. Sirtautienė. Rūkymo tikrai reikėtų atsisakyti jau sergant glaukoma.

Ligos prevencijai gydytoja pataria antioksidantus, vitaminus (B grupės, A, E), omega-3. „Visa tai tinka, bet nuo ligos tiesiogiai neapsaugos, – pabrėžia oftalmologė. – Geriausiai apsaugo reguliarus tikrinimasis pas gydytoją..

Gydytoja pabrėžia, kad glaukoma nėra išgydoma liga. „Išgydyti jos negalima, bet gydyti tikrai galima ir būtina“, – sako dr. R. Sirtautienė.

Glaukomos gydymas paprastai pradedamas akispūdį mažinančiais ar skysčių nutekėjimą gerinančiais lašais – tai pagal būklę nusprendžia gydytojas. Glaukoma taip pat gydoma lazeriu. Tiek lazeris, tiek vaistai glaukomai gydyti yra kompensuojami ligonių kasų.

„Jei nepadeda lazerinės procedūros, yra operuojama, bet net po operacijos glaukoma nebūna išgydyta, ji būna sustabdoma tam tikram laikui“, – pabrėžia oftalmologė.

Lemiamos klaidos


Gydytoja pamini kelias klaidas, kurios gali lemti negrįžtamą regos praradimą. Viena iš jų – žmogus būna net negirdėjęs apie glaukomą ir neina tikrintis arba daro tai per retai.

Kita klaida – pacientas, kuriam gydytojas dėl glaukomos paskyrė vaistų, baigęs vieną buteliuką, netęsia gydymo. „Žmogus turi žinoti – jei paskirtas gydymas, jį reikia taikyti nuolat, – pabrėžia oftalmologė dr. R. Sirtautienė. – Jeigu mes paskiriame lašus, tai praktiškai visam gyvenimui.“

Dr. R. Sirtautienė pastebi, kad pas mus yra nemažai optometrijos salonų, kuriuose siūloma net tik nusipirkti akinius, bet ir pasitikrinti regėjimą. Tačiau optometrijos salone jums nenustatys pradinių stadijų akių ligų, kol dar ne vėlu.

„Optometrininkai paprastai nežiūri akių dugno, nepamatuoja akispūdžio.. Būna, kad žmogus ateina su toli pažengusia liga ir net glaukoma ar kitomis ligomis. Klausiame, kur jūs buvote iki šiol? O jie atsako, kad buvo optikoje, pasikeitė akinius ir viskas, – patirtimi su pacientais dalijasi oftalmologė. – Akių tikrinimas nėra akinių pakeitimas.“

Svarbiausia prisiminti, kad glaukoma yra progresuojanti ir neišgydoma bet gydoma liga. Reguliariai tikrinantis, vykdant gydytojo nurodymus, laiku kreipiantis galima jei ne visiškai išvengti tai labai labai atitolinti regėjimo praradimą. Nes tai, kas jau prarasta dėl glaukomos, jokia operacija, joks specialistas visame pasaulyje, nebegalės gražinti.