Vienas iš paprasčiausių būdų, kurį rekomenduoja gydytojas, yra paprasčiausias mirksėjimas. Tereikia tai artimiausiu metu daryti dažniau.
– Gydytojai, dėl kokių priežasčių gali skaudėti, perštėti, parausti akys?
– Rudenį, žiemą natūraliai lauke oras išsausėja, o šildydami ir nevėdindami patalpų dar labiau išsausiname orą ir viduje, kur šaltuoju sezonu praleidžiame daugiausia laiko. Tokiomis sąlygomis daug greičiau išgaruoja ašaros. Akims kokybiškos ašaros labai svarbios – saugo nuo dirgiklių ir infekcijų, išlygina akies paviršių taip gerindamos matymą, palengvina mirksėjimą. Todėl šaltuoju sezonu ir padaugėja besiskundžiančių vadinamos sausų akių ligos simptomais – akys tampa sudirgusios, gali niežtėti, parausti, deginti, kai kurie net jaučia svetimkūnį ar pablogėja matymas. Jautrias akis paveikus bet kokiam dirgikliui, ašarų liaukos gali pradėti intensyviai išskirti didelį kiekį nekokybiškų ašarų, sudėtimi panašesnių į vandenį, todėl skundžiamasi ir gausiu ašarojimu ypač būnant lauke. Pacientai dažnai iš pradžių pasimeta, kai jų skundą dėl ašarojimo pavadiname sausų akių liga.
– Kaip dėl to galime sau padėti?
– Žiemą atsiradusias akių problemas gydyti ar neleisti joms atsirasti galime keliais būdais.
Akių apsauga . Nors saulės akiniai populiariausi vasarą, bet dėvint juos žiemą akys apsaugomos nuo ašarų garavimą skatinančio šalto vėjo, taip pat nuo sniego atspindimų UV spindulių. Kokybiški akiniai ypač svarbūs žiemos sporto entuziastams.
Patalpų drėkinimas ir vėdinimas. Šaltuoju sezonu daug laiko praleidžiame sausose šildomose patalpose. Orą rekomenduojama drėkinti oro drėkintuvais, jei tokio nėra, galima išvėdinti patalpas pravėrus langus, ar palikti atviras vonios ar dušo duris. Ašarų garavimą labai greitina pučiantys šildytuvai, todėl reiktų vengti tiesioginio pūtimo į veidą. Automobiliuose pūtimą geriau nukreipti į kojas ar į galines sėdynes. Panašiai akis sausina ir sėdėjimas arti židinio. Žinome, kad kuo aukštesnė temperatūra tuo greičiau garuoja ašaros, todėl šildykite patalpas saikingiau.
Įpročių keitimas. Žiemą daugiau laiko praleidžiame žiūrėdami į ekranus ir skaitydami, o dirbant šiuos darbus įrodyta, kad mirksime dvigubai rečiau. Stenkitės mirksėti dažniau, arba nepamirškite JAV populiarios 20-20-20 taisyklės – kas 20 minučių intensyvaus darbo bent 20 sekundžių nukreipti žvilgsnį toliau nei 20 pėdų atstumu. Kokybiškų ašarų gamybai skatinti svarbu vartoti daug skysčių ir vartoti omega-3 riebalų rūgščių turtingo maisto.
Jei jau pajutote sausų akių ligos simptomus, netrinkite akių nešvariomis rankomis ar audiniais, verčiau rinkitės specialiai tam skirtas servetėles ar dirbtines ašaras.
– Jei perkame lašiukus, į kokias savybes atsižvelgti?
– Pagrindinė taisyklė medicinoje – pirmiausia nepakenkti. Saugiausios dirbtinės ašaros, kuriose nėra konservantų, tokius lašus galima lašinti daug kartų dienoje ilgą laiką. Kadangi tai nereceptinės priemonės, todėl jas gali parekomenduoti vaistininkas. Renkantis susidursite su daug neaiškių terminų, kaip lipofiliškumas, osmoprotekcija, nano dalelės, hialurono rūgštis, dezinfekuojančios medžiagos, arba pakuočių įvairove – nuo vienkartinių talpų iki buteliukų su filtrais ar purškikliais. Nors tokios įvairios sudėties, tirštumo ir pateikimo kombinacijos pasirinkimo nepalengvina, bet rekomenduojama išbandyti kelių rūšių dirbtines ašaras. Ne visiems pavyksta surasti simptomus ženkliai sumažinančių lašų, svarbu nepamiršti, kad vien dirbtinės ašaros žiemą varginančių problemų neišspręs.
– Kada patartumėte eiti pas gydytoją?
– Negydoma arba netinkamai gydoma sausų akių liga gali tapti rimtesnių ligų priežastimi. Sumažėjus akies ašarų apsauginiam efektui padidėja infekcijos ar ragenos pažeidimo rizika. Todėl sutirštėjęs gleivingas ar pūlingas sekretas, šviesos baimė, stiprėjantis skausmas ar nenumalšinamas deginimo jausmas yra rimti skundai, dėl kurių reikalinga šeimos gydytojo ar oftalmologo konsultacija.
