„Skubus apsilankymas pas specialistą gali tapti geriausia investicija gyvenime“, – sako Karolis. Po savaitės, praleistos VUL Santaros klinikose, ir trijų mėnesių savarankiško gydymosi namuose, šiandien vyras džiaugiausi, kad niūros prognozės taip ir neišsipildė, o infekcija buvo apėmusi tik vieną (dešiniąją) akį, rašoma BENU vaistinės leidinyje „Laikas sau“.
Kas sukėlė ūmų akies uždegimą? Karolio teigimu, konkretaus ligos sukėlėjo medikams nustatyti nepavyko, tačiau labiausiai tikėtina, jog ją sukėlė po kontaktiniu lęšiu patekusi bakterija arba ameba. Palankios sąlygos svetimkūniui akyje susiklostė dėl netinkamos kontaktinių lęšių priežiūros – per ilgo kontaktinių lęšių skysčio ir konteinerių naudojimo.
„Man pasisekė, nes į akį patekęs mikroorganizmas nebuvo „piktas“, kaip man paaiškino, ir lengvai atsipirkau. Sakė, kad sulaukęs „pikto“ mikroorganizmo pas juos praleisčiau ne savaitę, o visą vasarą, ir be garantijų matyti“, – komentavo vyras.
Tiesa, gydymas nebuvo malonus – teko išverti ir adatų dūrius į akies obuolį, ir ragenos sluoksnio nuėmimo procedūrą laboratoriniams tyrimams. Sunkiausia, vyro teigimu, jam buvo akies nuotraukos procedūra, kai minutę plačiai atmerkus pažeistą akį reikėjo žiūrėti į saulės ryškumo šviesą: „Žinoma, žmogus dažniausiai neturi tiek valios išlaikyti atmerktą akį, kai į ją spigina tokia šviesa, tad gydytoja tau padeda laikydama vokus ir neleisdama užsimerkti. 10 minučių po procedūros ta akimi visiškai nemačiau, buvo tik juodas vaizdas.“
Išsausėjusios akys – palanki terpė uždegimui
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos oftalmologės Žanetos Kavaliauskienės teigimu, šiltuoju laiku dažniausiai pasitaikanti akių infekcija – akių junginės uždegimas, arba kitaip konjunktyvitas.
„Uždegimas gali būti infekcinis (virusinis, bakterinis) ir neinfekcinis (alerginis, sukeltas svetimkūnių, akies sausumo). Bakteriniam konjunktyvitui būdingos pūlingos, geltonos išskyros, o virusiniam – gleivingos. Abiem atvejais pirmiausia suserga viena akis, o vėliau ir kita. Susirgus alerginiu konjunktyvitu žmogų vargina abiejų akių niežulys, ašarojimas, patinsta vokai“, – komentuoja oftalmologė.
Konjunktyvitas gydomas priklausomai nuo ligą sukėlusios priežasties. „Infekcinio konjunktyvito atveju reikia specialisto konsultacijos ir gydymo antibiotikų, antibiotikų-steroidų lašais, antivirusiniais preparatais. Alerginio konjunktyvito atveju lašinami vietiniai antihistamininiai lašai, dirbtinės ašaros be konservantų, sergant sunkia forma – gydytojo skiriami steroidiniai lašai“, – gydymo metodikas vardija oftalmologė. Kai akys tiesiog sausos, dažniausiai lašinamos dirbtinės ašaros.
Kasdienė profilaktika leidžia apsisaugoti
Siekiant išvengti nemalonių ligų, visiems kontaktinių lęšių naudotojams rekomenduojama laikytis keleto pagrindinių higienos taisyklių – dažnai plauti rankas, netrinti akių, naudotis atskiru rankšluosčiu, svarbiausia – laiku keisti kontaktinius lęšius ir kruopščiai prižiūrėti jų konteinerį.
„Kontaktinių lęšių naudotojai turi prisiminti, kad negalima nešioti pasenusių ar pažeistų lęšių. Taip pat nepatartina naudoti pasenusio kontaktinių lęšių tirpalo, miegoti su lęšiais ar maudytis vandens telkiniuose. Vasarą geriau nešioti vienadienius lęšius, drėkinti akies paviršių dirbtinėmis ašaromis“, – įspėja gydytoja oftalmologė Ž. Kavaliauskienė.
Pasireiškus infekcijai derėtų vengti masinio susibūrimo vietų, vandens telkinių, reguliariai vartoti individualiai gydytojo paskirtus lašus, juos lašinti tik švariai nuplovus vokus.
Pajutus net ir nedidelį dirglumą akies srityje rekomenduoja tuoj pat išsiimti kontaktinius lęšius, o nemaloniems simptomams nepraeinant per pusdienį ar dieną – skubiai kreiptis į specialistą. Tik taip išvengiama tokių grėsmingų komplikacijų kaip ragenos uždegimas, arba keratitas.
Pergalė, bet su nuostoliais
„Kontaktiniai lęšiai savaime nėra blogis, ir jau dabar nekantrauju, kada vėl galėsiu pradėti juos nešioti, tačiau reikia nenumoti ranka į tinkamą jų priežiūrą“, – šiandien įsitikinęs pašnekovas. Tiesa, vyras pripažįsta, kad dabartinė uždegimą patyrusios akies „sveikata“ sąlyginė. „Regėjimas ta akimi gerokai prastesnis nei iki infekcijos tiek žiūrint į tolį, tiek arti. Na, bet bloga akis yra tūkstantį kartų geriau nei apskritai nematanti akis“, – apibendrina Karolis.
Jo teigimu, ši patirtis leido suvokti, kad žmogaus kūnas geba greitai adaptuotis prie pakitusių sąlygų: „Smegenims apdoroti vaizdą užtenka ir vienos gerai matančios akies. Jei viena akis mato gerai, kitos akies silpnumas beveik visiškai kompensuojamas ir diskomfortas nedidelis.“
Vis dėlto, dalindamasis savo istorija, šiandien Karolis atkreipia dėmesį, kad net ir į iš pažiūros nedidelius, nerimtus ir potencialiai nekenksmingus organizmo sutrikimus būtina žiūrėti rimtai.
