Kova su erkutėmis – kaip su vėjo malūnais?
„Mano akys nuolat skaudančios, raudonos, perštinčios, ypač viena. Nepriklausomai nuo to, ar esu su lęšiais, ar su akiniais. Gal net labiau skauda, kai be lęšių esu. Gydytojai tiesiog trauko pečiais ir niekuo negali padėti. Nežinau ką daryti, ką vartoti, kur kreiptis. Išbandžiau bene visų rūšių lašiukus, niekas nepadeda“, - guodėsi jauna mergina vieno internetinio forumo draugėms.
„Nebežinau, ką daryti. Man nustatyta akių erkutė. Jau išbandžiau daugybę vaistų, įvairiausių lašiukų, procedūrų, net leido specialius vaistus į akis, bet niekas nepadeda. Baisu skaičiuoti, kiek visa tai kainavo pinigų, o naudos – jokios. Akys paraudusios, vokai paburkę“, - antrino jai kita, jau išsiaiškinusi savo simptomų priežastį.
Dar didesnių problemų kelia, jei erkutės išplinta ir pačioje veido odoje. Pasak medikų, tai nėra toks jau retas sutrikimas.
„Turiu veido erkutę – baisus dalykas. Oda visada labai blizga, riebaluota, iškyla daug pūlingų spuogų. Žandai visada raudoni. Kartais gelbėja soliariumai, pasausina odą ir naikina spuogelius, bet nejaugi tai vienintelė išeitis?“ - atviravo moteris.
Net tos, kurios išsigydo bėdą, prisimena ligos laikotarpį kaip košmarą: veido oda buvo paraudusi, niežti, kartais tiesiog dega ar peršti: „Iš pradžių pati bandžiau gydytis, pirkau įvairius gydomuosius kremus, tepalus... Niekas nepadėjo, kol nenuėjau pas dermatologą. Iš pradžių man išrašė antibiotikų, kad jie užmuštų infekciją, tuomet teko tepliotis gydomaisiais tepalais. Liepė nevalgyti aštriai, vengti šokolado, kolos, dantis valytis su pasta be fluoro. Galiausiai išsigydžiau, bet gydytoja sakė, kad gali bet kada atsinaujinti“.
Kitos moterys teigia kontroliuojančios situaciją saugodamos veidą nuo karščio, nes karštyje erkutės dauginasi. Taigi jos vengia stovėti prie puodų ar šiaip atviros ugnies, prausiasi vėsiu vandeniu, nevaikšto į pirtį, nenaudoja jokių kremų, kurie taip pat gali paskatinti erkučių dauginimąsi.
„Manau, kad erkutes suaktyvino 2 operacijos. Iš pradžių pastebėjau ant veido bėrimus, galvojau, kad tai nuo vaistų ar nuo baseino vandens ir nekreipiau dėmesio. Po kiek laiko šašiukai pasidarė stambesni, ėmė skaudėti. Kai simptomai nepraėjo kelis mėnesius, kreipiausi į gydytoją. Erkutę nustatė tik iš ketvirto karto – kol ėmė odos mėginukus, vaikščiojau išdraskytais šašais. Teko gydytis elektros procedūromis, naudoti ichtiolo tepalą, valyti veidą salicilo spiritu, nuo kurio perštėjo odą, ji parausdavo, naudojau dar keletą tepalų, bet nepasakyčiau, kad labai padėjo. Išbandžiau net šalto azoto procedūras – vieną kartą nuo jų net pūslės ant veido iššoko, vartojau geriamus vaistus. Taip kamuojuosi jau trejus metus. Būna, kad situacija pagerėja, bet po kurio laiko ir vėl atsinaujina“, - atvirai savo istoriją pasakojo dar viena gydytojų pacientė.
Viena iš sausų akių sindromo priežasčių
Kaip DELFI pasakojo Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas, kad į akis nepatektų svetimkūnių ir dulkių, sulaiko blakstienos, kurios auga iš liaukų, gaminančių sekretą. Šis sekretas įeina į akis drėkinančių ašarų sudėtį. Akių erkutės kaip tik ir gyvena šiose liaukose. Jų turime praktiškai visi, tik paprastai, kai organizmas nėra nusilpęs, jis sugeba su jomis kovoti, todėl jos neaktyvios ir nedaro mums žalos. Tačiau organizmui nusilpus situacija pasikeičia – erkutės pradeda dominuoti ir sukelia sutrikimus. Vienas iš sutrikimų – sausos akys, kitas, jau aiškiai matomas pokytis, - pakinta akių vokai, jų kraštai pastorėja, krenta blakstienos, subjektyviai žmogus skundžiasi niežuliu, galimas pleiskanojimas apie akis.
„Ašaras gamina vidaus sekrecijos liaukos, t. y. ašarų liaukutės. Tai ne pagrindinė liauka, kuri tampa aktyvi, kai verkiame, bet papildomos liaukutės. Su amžiumi visų sekrecijos liaukų veikla po truputį silpsta. Todėl natūralu, kad vyresniame amžiuje daug kam pasireiškia sausų akių sindromas, o visos aplinkinės sąlygos – kompiuteriai, sausas oras, nevėdinamos patalpos – šį procesą paankstina ir paūmina. Pakeisti situaciją iš vidaus, t. y. kokiais nors preparatais, labai sudėtinga. Tiesiog tokia evoliucija – liaukų veikla iš lėto silpnėja. Sausų akių sindromą galime mažinti tik dirbtinėmis ašaromis. Tik reikia žinoti, kad jos skirtos ne gydymui, o tik komforto palaikymui. Taigi jas reikia lašintis, tarkime, ne tris kartus per dieną, kaip vaistus, bet tuomet, kai akis prašo pagalbos – rečiau arba dažniau“, - teigė medikas.
Pasak jo, su erkutėmis galima kovoti įvairiais vaistais, bet ne visada reikia tai daryti. Beje, erkutės pažeidžia ne tik akis, bet ir veido odą. Jeigu veido oda sveika, dažniausiai būna sveiki ir vokai, nors tai nėra šimtaprocentinė taisyklė.
Gydymas ilgas ir komplikuotas
Mokslininkai yra aprašę daugiau kaip 100 erkių tipų, gyvenančių įvairių gyvūnų arba žmogaus odoje. Blakstienų šaknų maišeliuose paprastai gyvena 0,3-0,4 mm erkutės. Erkutės labai mėgsta šilumą, todėl itin suaktyvėja šiltuoju metų laiku, po vonios arba pirties. Jos nustatomos atlikus laboratorinius tyrimus. Jų metu išpešamos kelios blakstienos ir tiriamos mikroskopu. Jei žmogų vargina minėti simptomai, ant vienos blakstienos randama po 4 ar daugiau erkučių. Jei randama tik 1-2 erkutės, tai laikoma norma, jos nemalonių simptomų nesukelia. Erkutės gali apsigyventi ir veido odoje, kur aktyvesnės riebalinės liaukutės: ant nosies, smakro, skruostų, kaktos.
Akių erkutės gydymas trunka 4-6 savaites. Skiriami tiek geriamieji, ligos sukėlėją veikiantys vaistai, tiek organizmą stiprinantys medikamentai, tiek įvairūs tepalai. Po gydymo simptomai paprastai išnyksta, bet erkučių visiškai išnaikinti neįmanoma, todėl jos bet kada vėl gali suaktyvėti.
Pasak medikų, akių erkučių sukelti simptomai ne visada pasireiškia vokų perštėjimu, pleiskanojimu ir pan. Dažnai vargina tik sausų akių sindromas. Todėl jeigu šis sindromas nepraeina net naudojant dirbtines ašaras, verta išsitirti dėl erkučių.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
