Šiuo pandemijos metu jau nuo pat kovo mėnesio beveik kasdien per spaudos konferencijas ar viešojoje erdvėje galime išgirsti teiginį „neatsipalaiduokite“ ar „atsipalaidavome tikrai per daug“. Ir nors ši frazė pagrįsta – po karantino atšaukimo gatvės ir barai vėl prisipildė žmonių, o atstumai buvo pamiršti, koronaviruso naujų atvejų skaičius šoktelėjo – tačiau, pasak specialisto, jos reikėtų stengtis vengti.
„Kritiškai žiūriu į pasakymą, kad visuomenė per daug atsipalaidavo. O ką tai reiškia, ką daryti? Įsitempti? Geriau kalbėkime, kaip konkrečiai elgtis. Nes, kai sakoma, kad per daug atsipalaidavome, žmonėms kyla pyktis. Be to, kas klauso tų konferencijų? Ar tie žmonės, kurie atsipalaidavę, ar tie, kurie ir taip budrūs, įsitempę ir seka kiekvieną žinutę?, – dėstė P. Skruibis.
– Man sveikas protas sako, kad atsipalaidavę žmonės neseka tų konferencijų. Iš esmės, pasakymas, kad per daug atsipalaidavome, yra priekaištas. O kai mums kažkas priekaištauja, pykstame arba jaučiamės kalti. Jei reakcija yra kaltė ar pyktis, nemanau, kad ji dabar padeda ir gerina žmonių savijautą.“
Visuomenės pyktis neišvengiamas
Šiuo metu visuomenėje jaučiamas didžiulis nepasitenkinimas dėl įvairių valstybės priimtų sprendimų, siekiant suvaldyti COVID-19. Pasak pašnekovo, tai visai normalu, kadangi gyvenimas dėl šių ribojimų vis keičiasi.
„Dalis dabartinio pykčio, manau, yra neišvengiama ir, kad ir ką valdžia bedarytų, jo vis tiek būtų, nes pandemija mūsų gyvenimus pakeičia, nebūtinai į gerą pusę. Viena iš tokių reakcijų yra pyktis, jį reikia ant kažko išlieti. Ant paties viruso juk nepyksi, tada pyksti ant valdžios, ant ministro“, – kalbėjo doc. P. Skruibis.
Kita dalis tokio pykčio, pasak pašnekovo, kyla dėl konkrečių sprendimų, kai žmonės nesupranta, ar jie tikrai pagrįsti.
„Pavyzdžiui, jei dabar neturėtume šalia vandens taurės, tai kavinėje reikėtų užsidėti kaukes. Taip pat pikta, kad sunku prisiskambinti į karštąją liniją. Tada kai kuriems kyla klausimas – argi tai buvo netikėta, kad rugsėjo mėnesį padaugės užsikrėtimų? Galvojama, kad galbūt nebuvo tinkamai nepasiruošta. Ir trečia, pyktis kyla dėl to, kad vis priekaištaujama, jog per daug atsipalaidavome“, – sakė VU docentas.
Sąmokslo teorijos kyla dėl lengvai išgyventos epidemijos
Negana didelio kai kurių žmonių jaučiamo pykčio, vis plačiau sklinda įvairios sąmokslo teorijos ir išgalvoti teiginiai apie šį virusą. Kodėl taip nutinka? Kodėl lietuviai vis dar neatsparūs netikroms naujienoms?
„Lietuvoje mažai susidūrėme su koronavirusu ir tai, aišku, yra gerai. Bet žmonės neturi realios patirties, daug kas nepažįsta nė vieno žmogaus, kuris sirgtų. Nekalbant apie tai, kad mirė. Tada viskas atrodo labai neapčiuopiama – kažkas per televizorių, per spaudos konferenciją kalba, bet mes to nematome. Kai šnekuosi su savo kolegomis iš Didžiosios Britanijos, ten yra visai kitaip. Jei netekai konkrečių žmonių, kuriuos pažinojai, be to, pažįsti daug žmonių, kurie sirgo, matai, kad tai realu ir sąmokslo teorijos nekyla“, – paaiškino pašnekovas.
Tad dabar pakliuvome į labai dvejopą situaciją.
„Iš vienos pusės į palankią, iš kitos pusės – į nepalankią situaciją. Labai gerai, kad pas mus tų atvejų mažai. Labai gerai, kad pavyko viruso sklidimą pristabdyti, galbūt sąlygos čia palankios, nes neturime metro, didelių miestų. Bet tada žmonėms atrodo, kad viskas netikra ir atsiranda pavojus, kad dėl šių teorijų vėliau susidursime su daug didesnėmis viruso pasekmėmis, – kalbėjo doc. P. Skruibis.
– Tai yra labai tikra ir labai rimta. Neturime gąsdintis, bet turime dalykiškai ir racionaliai galvoti, priimti šią grėsmę kaip labai realią.“
Jei pasekmes pajusime – tai bus šaltuoju metu
Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvoje nusižudė 234 asmenys ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais šis skaičius sumažėjo 62 atvejais, – rodo išankstiniai Higienos instituto duomenys.
Remiantis tais pačiais duomenimis, Vilniuje savižudybių skaičius per penkis pirmuosius šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu periodu pernai, sumažėjo trimis – iš gyvenimo pasitraukė 24 asmenys.
Nors savižudybių skaičius Lietuvoje vis dar išlieka 2,5 karto didesnis nei Europos vidurkis, nuo 2013 metų jis yra mažėjantis. Ypač paskutiniuosius porą metų matyti aiški savižudybių mažėjimo tendencija tiek visoje šalyje, tiek sostinėje.
2019 metais Lietuvoje buvo fiksuotos 658 savižudybės, 2018 metais – 683. Vilniuje šis skaičius 2019 metais pirmąkart itin ženkliai nukrito ir siekė 69, o 2018 metais įvyko net 89 savižudybės.
Deja, pernelyg apsidžiaugti dėl to dar negalime. Mat įvairių krizių tendencijos rodo – jei žmones užklumpa psichologinės pasekmės, jos įvyksta jau praėjus krizės pirmai bangai.
„Net ir tada, kai prasidėjo karantinas, kovą, balandį, gegužę savižudybių buvo mažiau. Tai reiškia, kad ta mažėjimo tendencija, kuri buvo, išliko ir toliau. Kodėl sakome, kad tai tik pusė geros žinios? Nes pirminė reakcija į šoką dažniausiai būna mobilizacija – žmonės susiima, išsigąsta, savotiška karinė parengtis, – kalbėjo suicidologas.
– Nenoriu pasakyti, kad bus blogiau. Ne, galbūt taip ir nenutiks, ir viskas taip pat išliks. Matėme, kad koronaviruso atvejų nebuvo tiek daug, kiek kitose šalyse, ekonomika susitraukė mažiau nei kitur. O bendrą nuotaiką vis tiek veikia ekonominiai veiksniai – kiek žmonės netenka darbo, sumažėja pajamos ir panašiai.“
Vis dėlto, jei karantino pasekmės pasijaus, docentas pabrėžia – tai bus rudenį ar žiemą.
Labiausiai paveikė jaunus žmones
Įdomu tai, kad VU tyrimo duomenimis, karantinas labiausiai paveikė visai ne senyvo amžiaus asmenis, kaip dauguma galvojo.
„Matome, kad tam tikros grupės žmonių buvo labiau paveiktos. Tai studentai, jauni žmonės, moksleiviai. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas buvo žymiai didesnis – jei Lietuvos tyrime dalyvavo apie 500 žmonių, tai ten beveik 20 000. Be to, jie turi palyginimą su savijauta prieš karantiną, ko mes neturėjome“, – skirtingus tyrimus palygino docentas.
Didžiosios Britanijos tyrimas, pasak pašnekovo, parodė, kad emocinė savijauta prasidėjus pandemijai pablogėjo ir tendencijos yra panašios kaip Lietuvoje – labiausiai paveikti buvo jauni žmonės, moterys ir tie, kurie augina iki-mokyklinio amžiaus vaikus.
Doc. P. Skruibis neatmeta galimybės, kad, jei ekonominė situacija blogės, savižudybių skaičius gali išaugti.
„Žinome iš ankstesnių ekonominių krizių – po 2008 metų ekonominės krizės savižudybių skaičius padidėjo ir kelis metus iš eilės jų buvo daugiau nei įprastai. Bet, tikėkimės, kad taip šį kartą nebus“, – sakė pašnekovas.
Docentas pastebi, kad patys žmonės šiuo nelengvu metu sau sukelia daugiau streso ir nerimo, nors to būtų galima ir išvengti.
„Matau, kad dalis žmonių į pandemiją ir į kitas sunkias situacijas reaguoja taip: aš turėjau lūkesčių, kaip turi būti ir nesvarbu, kad pandemija, vis tiek viskas turi būti taip, kaip norėjau. Palinkėčiau pasistengti tuos lūkesčius pakoreguoti pagal dabartinę situaciją. Būkite atlaidesni sau, juk negalite visko padaryti taip pat, kaip buvo seniau“, – kalbėjo suicidologas.
Be to, pasak doc. P. Skruibio, kol kas nacionaliniu mastu nėra nė vienos savižudybių prevencijos programos, kuri būtų įgyvendinta. Negana to, duomenis apie savo noru iš gyvenimo pasitraukusius asmenis gauname daug vėliau nei turėtume.
„Šiuo metu žinome gegužės mėnesio skaičius, nors dabar jau rugsėjis. Apie savižudybes turime sužinoti greičiau“, – sakė doc. P. Skruibis.
