Priežastys vaikystėje

„European Journal of Public Health“ duomenimis, daugiausiai gydytojų rūko Italijoje (44 %), taip pat 29 % medikų cigaretes traukia Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje. Kaip teigia „Ąžuolyno klinikos“ direktorius, psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna, rūkymas, kaip ir kitos priklausomybės, specialistų vis dažniau vadinamas „savigyda“, rašoma pranešime spaudai.

„Jeigu žmogus blogai jaučiasi, jis imasi būdų pagerinti savo savijautą. Dažnai rūkyti pradedama vaikystėje ar paauglystėje, kuomet apie žalą sveikatai tie patys gydytojai turėjo labai nedaug, arba visai neturėjo“, – sako R. Alekna.

Specialisto teigimu, žinios neveikia, nes jos yra psichologiniame, o ne kognityviniame, pažinimo lygmenyje. Taip pat, gydytojams yra sunkiau kreiptis pagalbos į savo kolegas, norint gauti profesionalią pagalbą priklausomybių atsisakymo link.

Raimundas Alekna

Dažnai sakoma, jog ar žmogus taps priklausomu nuo rūkymo, yra nulemta genetiškai. Vis dėlto, pasak specialisto, genetiniai faktoriai vaidina ne pagrindinį vaidmenį. Jo teigimu, polinkis į priklausomybes daugiausiai priklauso nuo to, ar žmogus turėjo psichotraumuojančių išgyvenimų vaikystėje. Gydytojas patikslina, kad tai - nebūtinai fizinis, seksualinis ar psichologinis smurtas.

Psichotraumuojantys išgyvenimai priklauso nuo emocinio santykio su tėvais.

„Tėvai kartais bijodami, kad vaikas nenueitų klystkeliais, nesusitvarko su savo emocijomis, o tos emocijos veikia vaiko psichinę raidą. Net ir pačiais geriausiais ketinimais paremtas emocijas vaikas interpretuoja visai kitaip: kad jis yra galbūt nemylimas, negeras, nesėkmingas. Tuomet bando tą kompensuoti per darbą, gerą mokymąsi, tačiau vis tiek gerai nesijaučia ir savo savijautą gerina tokia savigyda kaip rūkymas“, - sako R. Alekna.

Draudimai verčia maištauti

Kaip teigia psichiatras psichoterapeutas, draudžiant rūkyti balkone ar viešoje vietoje, rūkančiųjų skaičius nesumažės.

„Tie, kurie turi priklausomybę rūkymui, yra kaip maištaujantys vaikai. Kuo labiau draudi, tuo dar labiau paskatini daryti tai, ko negalima. Draudimai yra absoliučiai ne tas kelias. Reikėtų daugiau skirti dėmesio švietimui ir pasiūlyti alternatyvų, kurios bent jau pradžiai būtų mažiau žalingos ir priimtinos tam žmogui. Mes norime jį nubausti ar jam padėti?“, - kelia klausimą specialistas.

Vis dėlto, toli gražu ne visi kreipiasi į profesionalus, galinčius padėti išspręsti problemas, kurios sąlygoja norą griebtis cigaretės. Tokiais atvejais priklausomas žmogus vieną priklausomybę pakeičia kita, tačiau esminės problemos nesprendžia.

Švedijos pavyzdys

Gydytojo teigimu, norint mažinti rūkymo mastus, neužtenka vien tik įvedinėti naujus draudimus. Pvz. netolimoje Švedijoje rūko vos 5 proc. gyventojų. Čia taip pat fiksuojami mažiausi vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio, rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų vėžinių susirgimų, nes, vietoje cigarečių, Švedijoje populiarus kramtomasis tabakas, arba kitaip vadinamas – „snusas“. Jį šalyje vartoja apie 19% gyventojų. Tiesa, nors už Švedijos ribų „snusas“ yra nelegalus, mat Europos Bendrija jį uždraudė 1992 m. kartu su kitomis kramtomojo tabako rūšimis, švedams, įstojusiems į ES 1995 m., pavyko išsiderėti išimtį.

Kaip teigia psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna, tokį kelią galima vadinti žalos mažinimu, mat tame nėra degiųjų kenksmingų medžiagų.

„Švedai aiškiai suvokia, kodėl tai daro. Tai nebuvo pataikavimas žmonėms, turintiems priklausomybę nuo rūkymo, bet buvo mąstoma apie tai, kad sumažinti žalą ir komplikacijų mastą, kuris atsiranda rūkant cigaretes“, - sako specialistas. Rūkant didžiausią žalą daro smalkės ir degiosios medžiagos, kurios kenkia ne tik rūkančiajam, bet ir aplinkiniams.

Politika, nukreipta į draudimus, o ne į žalos mažinimą, vargu ar turės teigiamą poveikį rūkančiųjų sumažėjimui, mat vien žinių, kaip rodo gydytojų pavyzdys, nepakanka, o drausti užsirūkyti tam tikrose vietose, nepasiūlant alternatyvos ir nepadedant ieškoti savo problemos priežasčių, skatins draudimus apeiti arba tiesiog vieną priklausomybę keisti kita.