Nieko nedarant, rudeninis slogutis gali peraugti į rudeninę depresiją, rašoma pranešime spaudai. Tai sezoninė depresija, kuri, be įprastai depresijai būdingų simptomų (prislėgtos nuotaikos, energijos trūkumo, apatijos, miego sutrikimų ir pan.), pasižymi ir dideliu mieguistumu, išaugusiu saldumynų poreikiu, dirglumu. Nors rudeninė depresija gali apimti bet kokio amžiaus ar lyties asmenis, ji dažniau užklumpa moteris.

Emocijos svyruoja kartu su hormonais

Anot I. Norkienės, moterys yra apskritai jautresnės nei vyrai, ypatingai sulaukusios brandaus amžiaus. Moterų nuotaikų svyravimams didelę įtaką daro hormonų pokyčiai, kurie veikia visas organizmo funkcijas. Su didžiausiais hormonų svyravimais moterys susiduria įvairiais gyvenimo tarpsniais. Ypač ryškūs jie menopauzės periodu. Tada suprastėja miegas, kamuoja karščio bangos, didelė nuotaikų kaita.

Didesnį polinkį į depresiją moterys turi ir dėl vyraujančios pareigos moterims vienu metu atlikti keletą socialinių vaidmenų. Ne visada emociškai lengva vienu metu būti ir mama, ir žmona, ir darbuotoja, ir galbūt jau močiute. Pastangos suderinti visus šiuos vaidmenis dažnai moterims kelia stresą, galintį peraugti į depresiją.

Emocinei pusiausvyrai itin daug įtakos turi ir tokie gyvenimo būdo elementai kaip miego kokybė, mityba, fizinis aktyvumas, saviraiška.

„Mityba, žinoma, turi būti tinkamai subalansuota. Tam gali padėti Viduržemio jūros dieta – reikėtų stengtis valgyti kuo daugiau daržovių bei riebios žuvies, viską, kas turi omega 3 riebiųjų rūgščių. Tam puikiai tiks lašiša, upėtakis arba skumbrė. Mityba daro įtaką ne tik fizinei savijautai, bet ir emocinei pusiausvyrai.

Tinkamas fizinis aktyvumas taip pat padeda kovoti su nuotaikų kaita – skiriasi adrenalinas, gerėja nuotaika. Rekomenduojama sportu užsiimti pagal savo galimybes bent tris kartus per savaitę. Emocinę pusiausvyrą taip pat padeda gerinti ir socialiniai ryšiai, nuolatinis bendravimas“, – pasakoja pašnekovė.

Sunerimti reikėtų, jei bloga nuotaika kamuoja porą savaičių

Pasak ekspertės, dažnai ties depresija ir prislėgta nuotaika yra dedamas lygybės ženklas, tačiau tai nėra tapačios būsenos. Polinkis į depresiją gali prasidėti tiesiog nuo prislėgtos nuotaikos. Tai pasireiškia apatija ir nenoru ką nors veikti, sulėtėja mąstymas, dažnai gali kamuoti skausmai įvairiose kūno vietose, kurių kilmę atrasti būna išties nelengva. Rimtai susirūpinti reikėtų tada, jeigu prislėgta nuotaika be priežasties kamuoja apie porą savaičių. Paprastai depresija per vieną dieną neatsiranda, jai įtaką gali daryti ir genetinis polinkis.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2016 m. depresija sirgo beveik 45 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo greičiau ir lengviau pavyksta ją įveikti. Vaistininkė teigia, kad yra tikrai nemažai pacienčių, kurios laiku kreipėsi į specialistus ir sėkmingai susidorojo su šia būsena.

„Kasdienis stresas, stiprūs išgyvenimai, netektys, sunki liga, pvz., vėžys ir pan., labai silpnina moterų psichinę sveikatą. Tokiu atveju dažnai yra skiriami ir antidepresantai, kadangi žmogus visa tai viduje tikrai sunkiai išgyvena“, – pabrėžia I. Norkienė.

Nervų sistemos sveikatai taip pat reikia vitaminų ir mineralų

Emocinę ir psichinę sveikatą stiprinti ir palaikyti padeda omega 3 riebiosios rūgštys, taip pat B grupės vitaminai, magnis, geležies arba folio rūgšties preparatai. Vertėtų nepamiršti ir mineralų, kurie padeda ne tik imuninei, bet ir nervų sistemai. Pirmiausia, žinoma, reikėtų tinkamai pasirūpinti ir subalansuoti savo mitybą bei gyvenimo būdą.

Vaistininkė taip pat pabrėžia, kad pasiekti emocinę pusiausvyrą bei susidoroti su slogia nuotaika padės knygų skaitymas, domėjimasis naujienomis visame pasaulyje, bendravimas su artimais žmonėmis bei užsiėmimas mėgstama veikla. Išvaikyti niūrią nuotaiką padeda ir šviesa, kurios rudenį kaip tik pradeda trūkti. Todėl patariama kuo ilgiau būti gryname ore šviesiu paros metu, namuose kurti šviesią aplinką.

Ji taip pat priduria, jog nereikėtų bijoti kreiptis ir į specialistus.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą
Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val.
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)