Krizės būna įvairios
Kai kurios krizės – natūralus etapas žmogaus gyvenime. Jų būna skirtingų ir žmonės įvairiai jas išgyvena. Vieniems išsikapstyti pavyksta savaime, kitiems prireikia specialistų pagalbos.
Krizių įveikimo centro psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė sako, kad psichologinė krizė – tai būsena sveiko žmogaus, kuris susidūrė su sunkiomis, staigiomis gyvenimo permainomis, netikėtu įvykiu, dėl kurių jis jaučiasi bejėgiu, jaučia stiprius jausmus, įprastų susitvarkymo būdų jam nebeužtenka.
Psichologinės krizės gali kilti ir dėl vidinių asmenybės ieškojimų, sako psichoterapeutė, jungiškosios krypties analitikė Eglė Beinorienė.
Psichoterapeutė papasakojo apie vieną moterį, kuri anksčiau kurdavo verslus, tačiau vėliau juos mesdavo, parduodavo – nes jai nepatikdavo jų imtis, jautė, kad tai ne jos veikla. Ją vis dažniau apimdavo nerimas. Galiausiai, po konsultacijų, ji atrado save – užsiėmė gyvūnų globa.
Kiek Lietuvos gyventojų kreipiasi pagalbos?
Į Krizių įveikimo centrą vidutiniškai per mėnesį kreipiasi 35 asmenys. Dauguma jų ieško pagalbos dėl prastų santykių su artimaisiais, aplinkiniais. Dažniausiai – dėl santykių su partneriu, sutuoktiniu.
Didžiąją dalį (28 proc.) besilankančiųjų sudaro jauni, 19-25 metų žmonės. Psichoterapeutė A. Groblytė mano, kad jauni žmonės dažniau kreipiasi ne dėl to, kad jie turi daugiau problemų, tačiau gali būti dėl to, kad ši karta yra atviresnė, turinti kitokią sampratą, jų netenkina būsena, kurią jie dabar jaučia, jie drįsta ieškoti pagalbos ir dėl to nemato nieko blogo. Taip ir turėtų būti. Vyresni žmonės klaidingai mano – neva, jei ieškai pagalbos, esi silpnas.
Šiek tiek mažiau žmonių ateina dėl sutrikusios psichinės sveikatos: skundžiamasi nuotaikos sutrikimais, nerimu.
„Tokius jausmus sukelia kažkoks chroniškas sunkumas, kurio metu susikūrė tokia būsena. Nerimas paprastai negimsta. Jis didėjo, kol pasiekė tokį lygį, kai jau tapo sunku normaliai gyventi, – sako A. Groblytė. – tai įsisenėjusios krizės, traumos, neišspręstų problemų išraiška.“
Žmonės spręsti krizių ateina ir dėl netekčių, plačiąja prasme: į tai įeina mirtys, skyrybos, darbo praradimas.
A. Groblytė pasakojo, kad dalis pacientų į juos kreipiasi per Skype, tačiau tokių dauguma – emigrantai. „Kaip žmogus įveiks krizę, priklauso nuo brandos ir aplinkinių paramos. Emigravusiems trūksta šalia artimųjų, jiems žymiai sunkiai, tai apsunkina krizių įveikimą“, – teigia psichoterapeutė.
Kaip atpažinti krizę?
Pasak Krizių įveikimo centro psichoterapeutės A. Groblytės, psichologinei krizei būdingi jausmai: bejėgiškumas, liūdesys, kaltė, pyktis. Šie jausmai išmuša iš pusiausvyros.
A. Groblytė pabrėžia, kad anksčiau ar vėliau, su didesnėmis ar mažesnėmis krizėmis susiduriame visi. Žinoma, dėl kiekvieno pokyčio pas psichoterapeutą ar psichologą eiti nereikia, tačiau save reikia stebėti. Jei psichologinė būklė negerėja savaime ir net blogėja, būtina ieškoti profesionalios pagalbos.
Amžinas klausimas – ką sakyti laidotuvėse žmonėms, kurie neteko artimojo? „Stebuklingų žodžių nėra, tokiu atveju svarbiausia paklausyti, pabūti šalia. Tokioje akimirkoje žmogus emocinės pagalbos dar iškart negali priimti, buitinė pagalba, ar pavalgė pamiegojo“, – sako psichoterapeutė.
Kaip gyventi toliau?
Greitėjantis gyvenimo tempas kasdien kelia daug iššūkių, vien tai kartais gali sukelti psichologines krizes. Tačiau Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė Razmienė papasakojo, kad net ir prieš 100 žmones kamavo panašios psichologinės problemos ir ligos, kaip dabar. Iš anų laikų galima kai ko pasimokyti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo: kai sunku ar skauda – dainuoti, rėkti, būti gamtoje ar net miške ar parke išsirinkti medį ir jam išsipasakoti.
Normalu ant žmogaus, kuris mirė, pyktį, sielvartą, liūdesį, jausti dėl jo mirties kaltę, nors net nesate dėl to kalti. Šias emocijas reikia išgyventi, o vėliau po truputį atsikratyti. Tačiau tokiomis akimirkomis reikėtų prisiminti, kas jums maloniausia ir tuo pasinaudoti. Priemonės – labai individualios.
„Leiskite procesams vykti. Sunkiais etapais nekelkite sau reikalavimų, nesistenkite atlikti žygdarbių, nesiimkite dramatiškų pokyčių, daryti tai, ką norisi, girdėkite save, jauskite tuos jausmus, kurie jaučiasi, – sako psichoterapeutė. – Sveikata – tai, kai kiekvieną dieną skauda skirtingose vietose. Kai skauda toje pačioje vietoje, tai yra ligos požymis.“
Kada uždelsiama? Laiku to nepamatuosi, sako psichoterapeutė E. Beinorienė, tačiau, kai pradeda trikti nemiga, nerimas, atsiranda vangumas, įprasti dalykai tampa nepakeliamais.
