Tad į kokias priklausomybių rūšis labiau linkusios moterys ir į kokias vyrai bei kuriai lyčiai yra sunkiau su jomis kovoti? „Ąžuolyno klinikos“ direktorius, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna pranešime spaudai nevynioja į vatą: moterys dažniau tampa priklausomos nuo raminančių priemonių, kai tuo tarpu vyrai dažniau turi polinkį adrenaliną keliantiems pomėgiams ar stimuliuojančioms medžiagoms.
Kuri lytis yra labiau linkusi į priklausomybes?
„Vyrų ir moterų priklausomybių atsiradimą lemia psichologinės problemos, o priklausomybių pobūdį – kultūriniai ir socialiniai faktoriai, visuomenėje vyraujančios nuostatos tam tikros lyties atžvilgiu bei paties asmens statusas joje“, – sako R. Alekna.
Kokios psichologinės problemos gali lemti polinkį į priklausomybes vyrams ir moterims? Specialistas tvirtina, kad lyčių skirtumų čia nėra: tai dažniausiai būna skausmingi išgyvenimai vaikystėje, stresą sukeliančios situacijos darbe ar šeimoje, įvairios netektys. Neišgydytas skausmas ar traumos, kuriuos nustumiame gilyn, bet jų nesprendžiame, mūsų viduje ilgainiui sukelia egzistencinį vakuumą.
„Labai dažnai jaunuoliai, susiduriantys su psichologinėmis traumomis, supratimo ieško tarp bendraamžių ir, aišku, daro tai, ką daro draugai, pasiduoda bandos jausmui. Būtent šiame gyvenimo etape dažniausiai ir atsiranda priklausomybės. Juk beveik kiekvienas jauname amžiuje pabando, pavyzdžiui, parūkyti, o ketvirtadalis bandžiusiųjų tampa priklausomi. Natūralu, kad berniukai dažniau įninka į priklausomybes, nes jie yra drąsesni ir linkę viską išmėginti, tuo tarpu mergaitės auklėjamos kitaip, tad dažnai ir elgiasi atsargiau. Mat joms neretai teigiama, kad tam tikri dalykai moterims nepritinka“, – teigia specialistas.
Moterys lengviau meta rūkyti, bet dažniau įninka į raminamuosius vaistus
Anot specialisto, moterys dažniau įninka į tokias priklausomybes, kurios vienaip ar kitaip ramina, tuo tarpu vyrai ieško stimuliacijos, adrenalino. „To priežastys glūdi mūsų genuose, mat dailioji lytis visais laikais jautė nerimą ar gresiantį pavojų: spaudimas ištekėti ir nerimas dėl to, vaisingumo klausimas, nėštumas, gimdymas ir su tuo susijusios grėsmės gyvybei, priklausymas nuo šalia esančių žmonių. Tuo tarpu vyrai nuo seno stengėsi stimuliuoti save, kad nuverstų kalnus, nudobtų žvėrį, kariautų. Taigi vyrams reikėjo būti drąsiems, o moterims integruotis į visuomenę“, – sako R. Alekna.
Tad nenuostabu, kad šiandien dailioji lytis lengviau įninka į pirkimo maniją ar nervų sistemą raminančių medžiagų vartojimą, kai tuo tarpu vyrai – azartinius lošimus, kolekcionavimą ar piktnaudžiavimą alkoholiu. Tačiau psichiatras įsitikinęs, kad apskritai abi lytys vienodai linkusios į priklausomybes, skiriasi tik jų pobūdis. Na, o priklausomybių šaknys visuomet slypi anksčiau patirtose ir niekaip nespręstose psichologinėse problemose.
Neretai pastebima, kad moterys lengviau meta rūkyti pačios, be išorinių pastangų. Deja, specialistas tvirtina, kad jos dažniausiai yra priverstos susiimti į rankas ir tai padaryti valios pastangomis dėl visuomenės spaudimo, nėštumo, šeimos ir kitų socialinių situacijų. R. Alekna įsitikinęs, kad žalingi įpročiai žmogui tėra savigyda arba – pastangos užpildyti egzistencinį vakuumą. Kai žmogus jį jaučia ir nieko „nevartoja“, kad tą tuštumą užpildytų ar sumažintų draskantį kažko stygiaus jausmą – švelniai tariant, jis jaučiasi blogai.
„Štai, pavyzdžiui, metus rūkyti valios pastangomis, pasąmonėje slypinti priežastis, dėl kurios ir buvo pradėta tai daryti, niekur nedingsta. Priverstiniu būdu atsisakius žalingo įpročio, kuris kažką žmogui atstodavo, neišspręstos psichologinės problemos pasireiškia nerimu, įnikimu į kitas priklausomybes, kuriais ir slopinamas dėl neaiškių priežasčių kylantis nerimas“, – konstatuoja R. Alekna.
Psichiatras taip pat pateikia gydymo nuo alkoholizmo pavyzdį, iš dalies įrodantį ankstesnį teiginį. Mat iš savo praktinės patirties jis pastebi, kad nuo alkoholizmo užsikodavę asmenys neretai pradeda smurtauti arba itin daug rūkyti.
Spręsti kompleksiškai arba mažinti žalą
Taigi priklausomybių gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis kelias gydymo priemones: psichoterapeuto pagalbą atkapstant ir sprendžiant priežastis, paskatinusias apskritai griebtis žalingų įpročių, taip pat, jei reikia – gydymą antidepresinį poveikį turinčiais vaistais, veikiančiais centrinę nervų sistemą, bei pasitelkiant pakaitinės nikotino terapijos priemones.
Vis dėlto psichiatras laikosi nuomonės, kad atsisakius žalingų įpročių valios pastangomis – nežinia į ką jie transformuosis ir kyla grėsmė pakenkti sau dar labiau. Tad, jei negalime kažko atsisakyti ar nežinome, nuo ko pradėti tai daryti – verta pagalvoti apie būdus ir priemones, padedančias sumažinti žalą, kurią daro vienas ar kitas žalingas įprotis.
