Kiekvienas atvejis būna individualus, o nerimą keliančių priežasčių gausybė, tad geriau susipažinti su nerimo sutrikimais gali padėti specialistas, rašoma pranešime spaudai.

Kai nerimas tampa sutrikimu

„Nerimas yra normali žmogaus gyvybinė funkcija. Padidėjęs nerimas kovinėje būsenoje reikalingas tam, kad kūnas efektyviau kovotų su mums iškilusiu pavojumi – pojūčiai tampa aštresni, mintys ir veiksmai greitesni, o raumenys gauna daugiau deguonies. Pavyzdžiui, sportininkams nerimas prieš varžybas padeda sutelkti jėgas bei dėmesį, geriau susikoncentruoti ir įveikti laukiančią užduotį,“ – taip su apie nerimą pokalbį pradeda pažangios medicinos ir estetikos klinikos „Biofirst“ gydytoja psichiatrė Daiva Petravičienė.

„Vienintelis skirtumas tarp naudingo ir žalingo nerimo yra tas, kad pastarasis užtrunka per ilgai ir būna per daug intensyvus – užuot pagerinęs mūsų sugebėjimus, juos sumažina. Be to, nerimas gali pavirsti panikos ataka arba padidinti silpnumą, nuovargį, ir todėl nebeatlikti savo specifinės paskirties,“ – kalbėjo psichiatrė Daiva Petravičienė.

Psichiatrė informuoja, jog atpažinti nerimą gali padėti tokie simptomai, kaip irzlumas be jokios akivaizdžios priežasties, dirglumas savo ir supančios aplinkos atžvilgiu, miego sutrikimai bei dėl jų jaučiamas nuolatinis nuovargis, įsivaizduojamo svaigulio jausmas, netvirtumo, netikrumo būsena, neramumo būsena – žingsniavimas pirmyn atgal, kūno drebėjimas, nagų ar lūpų kramtymas, rankų ar pirštų sukiojimas, susijaudinimas, pasireiškiantis prakaitavimu, krūtinės skausmais, burnos džiūvimu. Taip pat nesąmoningas raumenų įtempimas bei dėl jų kilę galvos skausmai, išplitusio pobūdžio kaklo ir nugaros skausmai bei sunkumas sukaupiant dėmesį ir susirūpinimas atminties praradimu.

Skatina įvairios aplinkybės

„Nerimo sutrikimų išsivystymą gali paskatinti tokie aplinkos veiksniai kaip skyrybos, darbo arba mokyklos pakeitimas. Potrauminio streso sutrikimo išsivystymą gali paskatinti trauma bei kiti stresą sukeliantys veiksniai, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis arba mylimo žmogaus mirtis, – apie nerimo sutrikimų atsiradimo veiksnius pasakoja psichiatrė ir priduria, jog nerimas gali būti ir daugelio kitų ligų simptomas.

„Jeigu nerimą sukelia tam tikra liga, siekiant, kad ji išnyktų, pirmiausia reikia gydyti ją sukeliančią priežastį. Esant reikalui, pacientą reikėtų nukreipti pas tam tikrą gydytoją.“ – teigė Daiva Petravičienė bei pridūrė, jog išvengti nerimo sutrikimų gali padėti tinkamas darbo ir poilsio režimas, streso vengimas, geras miegas bei sveika mityba.

Ką verta žinoti

Psichiatrės Daivos Petravičienės teigimu, paveldimumas turi įtakos nerimo sutrikimams – pacientams, kurių pirmosios eilės giminaičiai yra turėję tokių sveikatos problemų, kaip panikos atakos, generalizuotas nerimo sutrikimas ar įvairios fobijos, tikimybė susirgti padidėja nuo 4 iki 8 kartų.

Daugelis žmonių, kurių artimieji, ar jie patys jaučia, jog gali sirgti nerimo sutrikimu nežino, kokiais atvejais reikėtų kreiptis į psichologą, o kada į psichiatrą, tačiau klinikoje dirbanti psichiatrė informuoja, jog, jeigu nerimo ar panikos atakų epizodai kartojasi retai, iš pradžių galima kreiptis pas psichologą arba psichoterapeutą. Nerimo epizodams dažnėjant, intensyvėjant, ar prasidėjus panikos atakoms, reikėtų kreiptis pas psichiatrą, kuris skirs tinkamą medikamentinį gydymą.