Anot tyrimą atlikusių mokslininkų, šio tyrimo rezultatai galimai paaiškina, kodėl mergaitėms dažniau nei berniukams diagnozuojamas potrauminis streso sutrikimas, rašo BBC. Atlikus tyrimą nustatyta, kad berniukams ir mergaitėms po itin didelį sielvartą sukėlusio ar juos išgąsdinusio įvykio pasireiškiantys simptomai turėtų būti vertinami skirtingai.
Mokslininkų komanda iš Stanfordo universiteto aukštosios medicinos mokyklos išsiaiškino, kad mergaites, kurioms diagnozuojamas potrauminis streso sindromas, iš tikrųjų galimai vargina greitesnis nei įprasta vienos smegenų salos dalies – smegenų srities, atsakingos už informacijos apie jausmus ir skausmo apdorojimą – senėjimas.
Sala arba salos žievė – tai įvairiapusiška ir sudėtinga smegenų sritis, turinti daug jungčių. Be emocijų apdorojimo dar vienas svarbus šiai smegenų sričiai tenkantis vaidmuo – iš kitų kūno dalių siunčiamų signalų nustatymas.
Mokslininkai ištyrė 59 vaikų, kurių amžius svyravo tarp 9 ir 17 m., smegenis. Į vieną tiriamųjų grupę pateko 14 mergaičių ir 16 berniukų, patyrusių mažiausiai vieną rimtą streso atvejį ar traumą, o į antrąją – 15 mergaičių ir 14 berniukų, kurie tokių patirčių nėra turėję.
Paaiškėjo, kad traumas patyrusių berniukų ir mergaičių smegenų salos plotas – galinių smegenų skiltis – pakeitė savo dydį ir tūrį, lyginant su traumos nepatyrusių tyrimo dalyvių grupe. Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina, kad smegenų sala keičiasi dėl stipraus ar ilgalaikio streso ir atlieka esminį vaidmenį vystantis potrauminiam streso sutrikimui.
Skirtingos reakcijos
Tyrimui vadovavusi Megan Klabunde akcentavo, kaip svarbu įvertinti skirtingas fizines ir emocines reakcijas į stresą sukeliančius įvykius. „Svarbu, kad su traumų patyrusiu jaunimu dirbantys asmenys įvertintų lyčių skirtumus, - įsitikinusi ji. – Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina prielaidą, kad berniukams ir mergaitėms gali pasireikšti skirtingų potrauminių simptomų, kuriuos palengvinti galima taikant skirtingus gydymo metodus.
Atlikti tyrimai rodo, kad stiprus stresas gali turėti įtakos ankstyvai mergaičių lytinei brandai.“ M. Klabunde manymu, atėjo laikas ištirti ir kitas galvos smegenų sritis, susijusias su smegenų sala, siekiant išsiaiškinti, ar galima nustatyti panašių pokyčių.
Kas yra potrauminis streso sindromas?
Potrauminis streso sindromas – tai terminas, naudojamas psichologiniam poveikiui, fiksuojamam po traumuojančio įvykio, apibūdinti, pavyzdžiui, po įvykusios automobilio avarijos, gamtinės katastrofos, priekabiavimų, tvirkinimo ar smurtinio nusikaltimo. Daugybė jaunų žmonių, patiriančių stresą sukeliančių gyvenimo įvykių, atsigauna išvengdami potrauminio streso sindromo, tačiau kitus jis vis tik ištinka.
Štai dažniausiai pasireiškiantys potrauminio streso simptomai:
- užklumpantys prisiminimai ir naktiniai košmarai;
- nenoras mintimis grįžti į praeitį;
- nerimas ir negebėjimas atsipalaiduoti;
- miego sutrikimai;
- valgymo sutrikimai.
Specialistai tikina, kad kelias savaites po stresą sukėlusio įvykio normalu patirti šių simptomų, tačiau jei jie tęsiasi ilgiau nei mėnesį, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris turėtų pasiūlyti terapiją, padėsiančią įveikti slogias mintis ir netinkamą elgesį.
