Deja, šią pakylėjimo fazę keičia kita – depresijos: ji bloškia į juodžiausius nusivylimus, dingsta net noras gyventi.
Atrodo, kad viskas įmanoma
Simona Kušleikienė, LSMU Kauno klinikų Šeimos klinikos gydytoja psichiatrė pasakojo, kad dažnai bipolinis afektinis sutrikimas yra diagnozuojamas kaip depresija, kol nepasireiškia manijos epizodas: „Vienas šio sutrikimo polis yra depresija, kitas – manija. Depresiją pakeitusi manija leidžia žmogui itin gerai jaustis, atsiradusi pakili nuotaika dažniausiai nevertinama kaip sutrikimas. Tie, kuriems tai nutinka pirmą kartą, nesikreipia į gydytoją, jie mano, kad jau pasveiko. Deja, manijos periodu dažnas ima piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, jų elgesys nėra adekvatus.
„Prisimenu vieną pacientą, kuris po skyrybų su žmona nesutarė dėl vaiko lankymo. Jį lankydavo įlipdamas per balkoną, nepaisant to, kad buvusi šeima gyveno 3-iame aukšte. Tokia yra manija. Pacientai dažnai jaučiasi visagaliais, superdidvyriais, sekliais, gebančiais pataisyti ar išgelbėti pasaulį, neįvertina arba pervertina savo elgesio pasekmes. Apėmus stipriai manijai jų elgesys tampa neadekvatus“, – teigė S.Kušleikienė, rašoma leidinyje „Savaitraštis Kaunui“.
Tampa neprognozuojamas
Žmonės, kamuojami bipolinio afektinio sutrikimo, yra linkę per daug įsitraukti į tikslo siekiančią veiklą, pvz., visuomeninę, kūrybinę, religinę veiklą mokykloje arba darbe. Jiems sumažėja miego poreikis, dažnai padidėja seksualinis aktyvumas. Tokiems žmonėms būdingas neatsargus elgesys ir per dažnas pramogavimas, dažnai sukeliantis skaudžias pasekmes.
„Tokiems pacientams būdingas neadekvatus elgesys: prisiima kreditų, prisiperka neadekvačių pirkinių, įklimpsta į skolas. Pradėjus gydyti jie pamato, kiek prisidarė skolų arba kiek turėjo seksualinių partnerių. Pavyzdžiui, padori moteris, auginanti 2 vaikus, būdama manijoje jautėsi itin seksuali, todėl dažnai keitė lytinius partnerius, visiškai nesusimąstydama apie pasekmes, nors anksčiau toks elgesys jai buvo svetimas. Sveikstant ji labai išgyveno dėl tokio savo elgesio, buvo gėda prieš vaikus, artimuosius, kaimynus“, – pasakojo psichiatrė.
Skiriami 3 tipai
Anot specialistės, bipoliniam afektiniam sutrikimui būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai: nuotaika tampa pakili, padidėja energija ir aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, energija, aktyvumas sumažėja (depresija). Sergant bipoliniu afektiniu sutrikimu gali kartotis tik įvairaus sunkumo manijos epizodai, taip pat gali būti mišraus tipo afektinių epizodų. Tarp epizodų būdingas visiško pasveikimo laikotarpis.
Bipolinis afektinis sutrikimas yra skirstomas į tipus ir pagal tai, koks yra afektinio sutrikimo sunkumas. I tipo bipolinis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija. Tarp vyrų ir moterų I tipas yra paplitęs vienodai.
II tipo bipolinis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija, kurią lydi padidėjęs energetinis potencialas, impulsyvumas.
„Šis sutrikimas nustatomas rečiau, nes dažnai pacientas ir jo šeimos nariai hipomanijos simptomų nelaiko sutrikimu (jie būna neryškūs ir dažniausiai trunka neilgai), o po depresijos epizodo atrodo, kad ligonis pasveiko“, – teigė S.Kušleikienė. II tipo bipoliniu afektiniu sutrikimu dažniau serga moterys.
III tipo bipolinis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai depresija pasireiškia hipertiminei asmenybei. Daliai bipolinį afektinį sutrikimą turinčių pacientų nuotaikos svyravimai pasireiškia sezoniškai. Būdinga, kad rudenį–žiemą apima depresija, o pavasarį – pakilumas.
Nuotaikų svyravimai gadina santykius
Vyraujant I tipo bipoliniam afektiniam sutrikimui, manijos fazė gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Per pasireiškia pakili nuotaika, hiperaktyvumas, padidėjęs energetinis potencialas ir savikontrolės stoka. Tokie žmonės yra lengvai išblaškomi, gali būti susijaudinę arba dirglūs, juos kamuoja mintys, vejančios viena kitą.
Manijai būdinga pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, dažni didybės kliedesiai ir įsitikinimas, kad turima ypatingų galių. Daugelis žmonių manijos periodu įjunksta į narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, persivalgo.
Sunkūs nuotaikos sutrikimai ne tik trikdo darbinę veiklą, bet ir gadina santykius su aplinkiniais.
Aplinkiniams, šeimos nariams, esantiems greta bipolinio afektinio sutrikimo kamuojamo žmogaus, gyvenimas taip pat tampa nepakenčiamas. „Kai artimą kamuoja depresija, jis tampa apatiškas, nieko nenori, jam niekas neskanu, nedžiugina, jis atsiriboja socialiai – tai yra sunku. Kai apima manija, jis elgiasi kaip neužgęstantis varikliukas, gyventi šalia tokio žmogaus tampa dar sunkiau.
Greta esantys nebepakelia tokio tempo, nes kamuojamiems sutrikimo išsimiegoti užtenka 2–3 valandų. Jie paprastai būna hiperseksualūs, linkę į avantiūras, daugelis pradeda piktnaudžiauti alkoholiu“, – pasakojo S.Kušleikienė.
Pasikeitus fazei apima apatija
II tipo sutrikimui būdinga hipomanijos fazė gali tęstis ilgai arba pacientai gali kentėti nuo kartotinių dažnų, trumpų hipomanijos epizodų. Pasireiškiantys simptomai būna panašūs į manijos fazės, tačiau jie būna silpniau išreikšti, todėl žymiai nesutrikdo socialinio funkcionavimo bei darbingumo.
Bipolinis afektinis sutrikimas itin pavojingas tuo, kad sergantiesiems iškyla didelė savižudybės rizika. Nepriklausomai nuo tipo, pakilimo stadijai perėjus į depresiją, žmogų ima kamuoti nuolatinis liūdesys, nuovargis arba abejingumas. Sutrinka miegas, sumažėja apetitas, gyvenimas atrodo tamsus ir juodas.
Išnykęs pasitikėjimo savimi jausmas, atsiradę bevertiškumo, beviltiškumo ir kaltės jausmai sukelia mintis apie mirtį. Tai išgyvenantys žmonės atsitraukia nuo draugų, nebedalyvauja mėgstamoje veikloje, neretai kyla minčių negyventi.
Gydymas – sudėtingas, o atvejų daugėja
Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas yra labai sudėtingas. „Per maniją pacientas nesijaučia sergąs ir dažnai atsisako gydymo. Kartais pacientus reikia gydyti net priverstinai, teismo nutartimi“, – sakė psichiatrė.
Šį sutrikimą rekomenduojama gydyti antidepresantais ir nuotaikos stabilizatoriais, bet pacientai nenoriai laikosi gydytojų nurodymų. Nenuostabu, kad pakylėtą būseną patyrę pacientai nori ir vėl ją patirti. Prisižadėję vartoti vaistus kaip nurodyta, vos pajutę būsenos kaitą – kilimą aukštyn – lyg apsvaigsta ir pamiršta gydytojui duotus pažadus.
„Daugeliui patinka hipomanijos fazė. Kur kas smagiau gyventi, kai diena saulėta, nuotaika gera, nei tada, kai dangus debesuotas, lyja ir viskas yra blogai. Jie ilgisi šios būsenos ir dažnai nori nutraukti vaistų vartojimą. Per šį sutrikimą itin atsargiai skiriami antidepresantai, nes šios grupės vaistai gali greičiau išprovokuoti virsmą iš depresijos į pageidaujamą būseną.
Pacientai, patyrę sunkų ir sudėtingą manijos epizodą, dažnai bijo patirti jį iš naujo, todėl geriau renkasi likti šiek tiek depresinės nuotaikos“, – psichiatrė aiškino, kodėl sudėtinga suvaldyti šį psichinį sutrikimą.
Gydytojos S.Kušleikienės nuomone, bipolinio afektinio sutrikimo atvejų daugėja. To priežastys – žalingi žmogui faktoriai. „Keičiasi gyvenimo tempas, prisideda įvairūs psichotropikai (alkoholis, narkotikai), galintys išprovokuoti psichikos sutrikimus. Psichikos sutrikimas gali visą gyvenimą prasėdėti tyliai ir nepasireikšti, o kitiems, išprovokuotas išorinių faktorių, jis pasireikš“, – teigė S.Kušleikienė.
Antikos ir viduramžių laikų ligoniai
Pasireiškiančius bipolinio sutrikimo simptomus mini jau antikos laikų rašytiniai šaltiniai. Garsus II a. romėnų medikas Aretėjus aprašė grupę savo pacientų, kurie „galėjo juoktis, šokti, linksmintis visą dieną ir naktį, kartais jaustis tikrais karaliais, nugalėtojais ir visažiniais, o po kiek laiko tapdavo sustingę, neveiklūs, tingūs, juos apimdavo sielvartas.“ Jo nuomone, tokios pakylėjimo ir depresijos būsenos galėjo būti vieno sutrikimo pasekmė. Romos laikais tokie ligoniai buvo gydomi „poilsiu, atsipalaidavimu bei naujų emocinių ryšių draudimu.“ Kai kurie euforiški pacientai buvo siunčiami į ličio druska garsėjančias vandens gydyklas Šiaurės Italijoje.
Viduramžiais bipoliniu sutrikimu sergančių ligonių gydymas nebuvo toks humaniškas, nes vyravo visuotinis įsitikinimas, kad tokio tipo ligoniai yra „velnio apsėstieji“, kuriuos reikia izoliuoti ir laikyti surakintais. Nuotaikų svyravimai, nešantys kančias ir ligoniui, ir aplinkiniams, buvo neįveikiama ir gąsdinanti liga. Niekas nežinojo, kaip veiksmingai gydyti tokį sutrikimą. Buvo naudojami kraupūs metodai: eutanazija, egzotiški nuodai, kraujo nuleidimas, prie galvos buvo dedami elektriniai unguriai.
Pradžia – pačiame jėgų žydėjime
Bipolinis afektinis sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, bet didžioji dalis šio sutrikimo atvejų prasideda tarp vaikystės ir 50-ies metų. 75 proc. pacientų pirmąjį epizodą patiria iki 25 metų, jo pradžios amžiaus vidurkis – 30 metų. Moterims jis prasideda šiek tiek anksčiau nei vyrams.
Bipolinis afektinis sutrikimas 75 proc. moterų ir 67 proc. vyrų prasideda depresija: pradžia gali būti staigi (per 1–2 dienas), ji gali būti ir palaipsniui sunkėjanti, trunkanti kelias savaites. Kartais ji susijusi su stresu. Vyresniame amžiuje ligos epizodai ilgėja, dažnėja, o remisijos trumpėja.
