Štai trečiadienį paskelbta, kad Šiaulių ligoninėje dėl gripo mirė moteris. Nors ji iš namų net neišeidavo, medikai sako, kad moteris tikriausiai užsikrėtė nuo giminaičių. Susirgus gripu, vėliau ją užklupo plaučių uždegimas. Tai ypač būdinga gripo komplikacija.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas (sinusitas), vidurinės ausies uždegimas, sepsis (kraujo užkrėtimas).

Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos – širdies raumens, smegenų uždegimas.

Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis meningitu arba dar pavojingesne komplikacija – encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti.

Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje.

Norint išvengti komplikacijų, labai svarbu gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą.

Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims, lėtinių ligų turintiems asmenims. Tačiau nereikia užmiršti, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms netinkamai gydant gripą. Rizikos grupių asmenims pavojingiausios yra jau turimų lėtinių ligų paūmėjimas, komplikacijos ir galimi mirties atvejai nuo lėtinių ligų suaktyvėjimo.

Suaugę asmenys gripo viruso sukelta liga serga 5-7 dienas, o vaikai 7-10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų.

Gripo simptomai

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Gripas
Foto: Rimas Pocius

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.

Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.

Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui. Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui.

Dėl to rekomenduojama:

  • Dažnai plauti rankas;
  • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
  • Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
  • Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
  • Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
  • Gerai vėdinti patalpas;
  • Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Foto: ULAC nuotr.