– Visuomenėje plinta veiksmas, neva padedantis profilaktiškai dėl slogos ar peršalimo ligų: nosį praplauna su muilu. Kaip vertinate tokią procedūrą?
– Ši priemonė gali būti veiksmingą, tačiau muilas labai sausina gleivinę, pažeidžiamas natūralus apsauginis nosies barjeras – mukociliarinis klirensas, tad taikant šį metodą iš gleivinės atimamos jos apsauginės funkcijos.
– Taip pat žinomas metodas sloguojant – nosį plauti su vandens ir druskos tirpalu. Ar tai veiksminga? Ar galima tokį metodą naudoti profilaktiškai?
– Rinitas (sloga) – nosies gleivinės uždegimas, tai yra apsauginė organizmo reakcija į infekciją. Dažniausiai jį sukelia į nosies ertmę patekę virusai ir gerokai rečiau bakterijos. Virusai sutrikdo mukociliarinį klirensą, dėl ko pasunkėja sekreto nutekėjimas iš nosies. Paskaičiuota, kad suaugę rinosinusitais serga maždaug penkis kartus per metus, o vaikai dvigubai dažniau. Lengva sloga gali būti gydoma be vaistų ir tirpalų lašinimo į nosį, tačiau jei simptomai intensyvūs ir varginantys, druskos tirpalas gali būti naudojamas. Gydymui skirtas druskos tirpalas būna hipertoninis ir izotoninis. Tarpusavyje jie skiriasi natrio chlorido koncentracija tirpale.
Hipertoniniame tirpale yra didesnė druskos koncentracija. Jis naudojamas „nosies tualetui“ (procedūra ryte išsivalyt nosį) sergant, siekiant sumažinti nosies gleivinės paburkimą bei suskystinti gleives, suminkštinti klampų sekretą, kad jis lengviau pasišalintų iš nosies ertmės.
Izotoninis yra mažiau koncentruotas ir dažniau naudojamas higienai, profilaktikai, siekiant pagerinti kitų naudojamų vaistų veiksmingumą (pavyzdžiui, purškiamų į nosį gliukokortikosteroidų), norint išvalyti iš nosies nešvarumus ar dulkes, tarkime, dirbantiems užterštoje aplinkoje.
Kasdienai, nesant simptomų ar lėtinio rinito, nosies plovimas su druskos tirpalu nėra reikalingas. Tuo tarpu, jeigu sloga užsitęsusi, patartina kreiptis į specialistus ir ieškoti rinitą sukeliančios priežasties.
– Koks turėtų būti druskos ir vandens santykis ar gal geriau nusipirkti tirpalą iš vaistinės?
– Lengviausias būdas – nusipirkti jau pagaminto tirpalo, tačiau galima pasiruošti ir patiems: pusę arbatinio šaukštelio druskos ištirpinti stiklinėje vandens, bet jeigu jaučiamas deginimas, tirpalą reikia skiesti labiau.
– Kaip tinkamai prasiplauti nosį?
– Paprasčiausias būdas – įpilti tirpalo į delną ir įtraukti pro nosį arba naudoti specialius purškalus. Dažnai taikomas nosies plovimas su švirkštu be adatos arba pompa, kai pasilenkus virš kriauklės tirpalas įšvirkščiamas į vieną nosies šnervę, o išbėga pro kitą, tačiau tirpalas patenka į nosies ertmę su spaudimu ir gali komplikuotis ausies pažeidimais, tad tokį būdą naudoti reiktų itin atsargiai.
Pūsti nosį taip reikia teisingai: kiekvieną šnervę atskirai, antrąją tuo metu užspaudus, kad infekcija nepatektų į vidurinę ausį.
– O kaip obuolių actas – ar jis tinkamas praplauti nosį?
– Obuolių actas – rūgštis, galinti dirginti ar net nudeginti gleivines, todėl „nosies tualetui“ tai nėra tinkama priemonė.
– Ar per darbo patirtį teko iš pacientų girdėti pačių susigalvotas priemones, kurių nerekomenduoja gydytojai dėl tam tikrų rizikų?
– Yra pacientų, plaunančių nosį jodo tirpalu, vandenilio peroksidu, citrusinių vaisių sultimis. Tokie nosies plovimai gresia komplikacijomis: gleivinės pažeidimais, nudegimais, kraujavimu iš nosies bei alerginėmis reakcijomis.
– Ką patartumėte pacientams daryti/ valgyti, kad peršalimo ligos neužkluptų?
– Ligų prevencija turi būti nuolatinė: svarbiausia pilnavertiškai ir racionaliai maitintis, laikytis režimo, skirti pakankamai laiko sau, poilsiui ir miegui, grūdintis, kiekvieną dieną atrasti laiko pasivaikščiojimams gryname ore, nepamiršti sporto bei vengti masinių susibūrimo vietų.
– Ką būtina žinoti jau susirgus? Kokios pagrindinės pacientų klaidos?
– Susirgus svarbu neignoruoti ligos simptomų, ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių, vėdinti patalpas, plauti grindis vandeniu, o vaistus naudoti tik pagal indikacijas, geriausiai prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Niekada negalima ignoruoti vartojimo instrukcijos nurodymų. Labai dažna klaida yra vaistų slogai palengvinti, tokių kaip vietiniai dekongestantai, greitai sutraukiantys kraujagysles, naudojimas ilgiau nei penkias dienas. Nors efektas greitas, kvėpavimas palengvėja, tačiau dėl dažno ir ilgo tokių lašų naudojimo nosies gleivinė sausėja ir plonėja, gali prasidėti kraujavimai iš nosies, sutrinka fiziologinė barjerinė funkcija.
Dažnai nuo peršalimo ligų pacientai naudoja sudėtinius vaistus. Sudėtiniuose vaistuose (dažniausiai miltelių pavidalu, iš kurių padaromas šiltas gėrimas) paprastai jau yra nemažos paracetamolio dozės, tad jeigu sergantis asmuo papildomai vartoja vaistų nuo karščiavimo, neretai to paties paracetamolio, galima perdozuoti ir sulaukti kur kas rimtesnių komplikacijų, kaip pavyzdžiui, kepenų pažeidimas. Dėl kitų aktyvinančių medžiagų gali dažnėti širdies ritmas.
Varginant ausies skausmui, negalima naudoti anestezuojančių ausies lašų, paprastai skiriami geriami nesteroidiniai priešuždegiminiai, jeigu yra papildomų simptomų (karščiavimas, sekretas iš ausies), būtina kreiptis į gydymo įstaigą ir toliau sekti gydytojo nurodymus.
Taip pat, verta paminėti, kad virusinių susirgimų neveikia antibiotikai, lieka tik simptominis gydymas, tad neretai lengvo sirgimo metu užtenka poilsio, gausaus šiltų skysčių vartojimo ir popierinių servetėlių.
