Šaltuoju metų laiku jos durys vos spėja vertis, o tai – mažųjų „talentą“ sirgti – patvirtins kiekvienas, turintis vaikų.
„Pradėjus dirbti teko susidurti su dažnai kosinčiais, sloguojančiais, jau nuo kūdikystės išbertais vaikais, todėl sudomino alergologija, kaip viena iš galimybių padėti vaikams“, - DELFI pasakojo Baltijos Amerikos klinikoje dirbanti medikė.
Visgi šįkart kalbamės ne apie alergijas, o apie visiems, atrodytų, įprastą, suprantamą, tačiau tuo pačiu metu – sunkiai suvaldomą imunitetą.
Imunitetas, paprastai tariant, yra organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų. Organizmo apsauginės imuninės reakcijos padeda „išvalyti” organizmą nuo antigenų, patekusių į jį iš išorės arba atsiradusių viduje.
Visi žmonės turime dviejų tipų imunitetą – įgimtą ir įgytą. Nuolatinis vaikų sirgimas jiems vos pradėjus lankyti darželį puikiai iliustruoja antrąjį tipą.
„Gimus vaikui, jo imuninė sistema bręsta palengva, formuojasi apie septynerius metus. Iki tol ji mokosi atpažinti ir kovoti su ligų sukėlėjais. Ligos yra susijusios su imuniteto formavimu. Vaikai darželyje serga dažnai ne tik dėl kontakto su infekcijomis, bet ir dėl atsiskyrimo nuo tėvų sukelto streso“, - aiškino medikė.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai užsikrečia ir serga virusinėmis ligomis.
„3-8 metų vaikų sirgimas nepavojingomis infekcijomis nuo 6 iki 8 kartų per metus yra normalus reiškinys. Jeigu infekcijų yra daugiau, verta nukreipti vaiką ištyrimui dėl alergijos. Kartais vaikai, gydomi nuo pasikartojančių kvėpavimo takų infekcijų, iš tikrųjų serga, pavyzdžiui, bronchų astma. Sloga paprastai trunka ne ilgiau kaip savaitę. Jeigu simptomai neišnyksta po 14 dienų, o išskyros iš nosies vandeningos ir gausios, galima įtarti alerginę slogą“, - pastėbejo K. Vaitkūnienė.
Kaip padėti vaikams nesusirgti (aktualu ir suaugusiems)
Nors imuninė sistema yra viena sudėtingiausių žmogaus organizmo sistemų, visgi medikai žino keletą strategijų, padėsiančių kiekvienam sustiprinti savo galimybes atsilaikyti prieš ligą ir suvaldyti ligų pasikartojimą.
Pirmas, atrodytų, lengviausias, visgi daugeliui sunkiai įgyvendinamas patarimas – taisyklinga, subalansuota mityba.
„Tai turi būti įvairi mityba: jeigu maistas yra skurdus, imuninei sistemai sunku gaminti pakankamą kiekį limfocitų (baltųjų kraujo kūnelių, reikalingų kovojant su mikroorganizmais). Vaikas (ir suaugęs) turi valgyti daržovių ir vaisių, liesos mėsos, kiaušinių, pieno produktų ir jūros žuvies. Svarbi dietos dalis yra produktai, turintys vitamino A - morkos, persikai (apsaugo nuo infekcijų), taip pat turintys B grupės vitaminų - ankštiniai augalai, bananai, slyvos. Stipriam imunitetui svarbi geležis, kurios yra raudonoje mėsoje, grikiuose, žalios spalvos lapinėse daržovėse“, - vardijo gydytoja.
Antra taktika - grynas oras.
„Sveikas vaikas turi kasdien aktyviai žaisti lauke bent 2 valandas. Be to, neperkaitinkite vaikų: aprenkite vaiką tik vienu drabužių sluoksniu daugiau, negu patys“, - pataria K. Vaitkūnienė.
Visiems labai svarbus ir pakankamas miego kiekis. Gydytoja pabrėžia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams patartina miegoti ir pietų miego, bet tai yra individualu.
Dėl suaugusiųjų optimaliausio miego režimo iki šiol netyla diskusijos, tačiau auksinė valanda yra kažkur tarp 6 ir 8. Neseniai DELFI publikavo tyrimą, kurio autoriai tikino - jeigu naktimis išmiegate nuo 6 iki 8 valandų, sumažėja širdies ligų ir insulto rizika. Teigta, jog mažiau nei šešias valandas miegantys žmonės net du kartus dažniau patiria širdies smūgį ar insultą nei tie, kurie miegui skiria daugiau laiko.
Galiausiai, įtakos imuniteto tvirtumui turi net toks paprastas triukas kaip rankų higiena.
„Nepamirškime rankų plovimo! Juk ne veltui Jungtinių tautų Vaikų fondas 2008 metais paskelbė spalio 15-ąją Pasauline rankų plovimo diena. Rankų plovimas - lengviausias būdas apsisaugoti nuo daugelio ligų“, - dalijosi pašnekovė.
Jeigu vaikas vis dėl to susirgo ir sukarščiavo, reikia žinoti, kad temperatūros pakilimas ligos metu yra teigiamas dalykas.
„Tai rodo,kad imuninė sistema pradėjo kovoti su infekcija, o bakterijos ir virusai greičiau sunaikinami. Temperatūrą reikia matuoti kas 4 valandas ir jai pakilus virš 38 C duoti vaikui vaistų, mažinančių karščiavimą: paracetamolio arba ibuprofeno. Nuo pat ligos pradžios vaikas turi pakankamai gerti skysčių. Skysčiai lengvina atsikosėjimą, skystina nosies sekretą“, - reziumavo ji.
