Patekęs ant gleivinių jis sugeba jas pažeisti, daugintis ir toliau skverbtis į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. „Kuo turime stipresnį imunitetą, tuo greitesnį ir stipresnį turime imuninį atsaką į gripo virusą. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, tai kiekvienas kontaktas su nauja infekcija baigiasi sunkia liga ir nebūtinai su karščiavimu“, - perspėja ji. Kaip save apsaugoti šaltuoju sezonu, kam kyla didžiausias pavojus ir koks sveiko paciento receptas – interviu su gydytoja.

- Praėjusios savaitės ULAC duomenimis, prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šalyje sumažėjo. Ar jūsų gydymo įstaigoje koridoriuose dar nesiformuoja ilgos kosinčių, temperatūros turinčių pacientų eilės?

- Lietuvoje gripo sezono pradžia laikoma 40-oji metų savaitė, o baigiasi jis gegužės mėnesį (20-ąją metų savaitę).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai sumažėjo. Europoje taip pat stebimas mažas sergamumas gripu ir ŪVKTI.

Kol kas, kaip matyti, daugiausiai sergama viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau sergamumas, lyginat su vasaros mėnesiais, tikrai išaugo. Atvėsę orai, padažnėję lietūs nepalankiai veikia suaugusiųjų ir juo labiau vaikų organizmą. Jau dabar nemažai suaugusiųjų bei vaikų atvyksta į kliniką dėl įvairių kvėpavimo takų infekcijų. Taigi peršalimo ligų sezonas jau prasidėjo.

- Ar galėtumėte papasakoti, kaip žmonės reaguoja į šaltojo sezono ligas – peršalimą, gripą? Ar būna pacientų tipai, kurie ignoruoja simptomus ir atkeliauja jau vos paeidami, o kiti, priešingai, su vaiku atvyksta jam sukarščiavus tą pačią valandą? Koks variantas yra teisingas, žvelgiant iš gydytojo perspektyvos?

- Ūminės respiracinės ligos yra labiausiai paplitusios infekcinės ligos pasaulyje. Šioms infekcijoms priklauso gripas, paragripas, adenovirusinė, rinovirusinė, respiracinė sincitinė ir koronavirusinė infekcijos.

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, šalčio krėtimas, labai aukšta temperatūra (38,50C - 40C), kuri neatslūgsta 2-4 dienas, sausas kosulys, bendras silpnumas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai. Taip pat gali būti nosies užgulimas, gerklės skausmas, sloga. Gripo Inkubacijos periodas yra nuo 24 iki 72 val., vidutiniškai 48 val.

Peršalimo atveju, liga dažniausiai taip ūmiai ir greitai nesivysto. Peršalus ligos požymiai ryškėja pamažu, per dieną ar dvi. Temperatūra nebūna labai aukšta, nuo pat pirmųjų dienų būdinga sloga.

Gripas dažnai sukelia didelį galvos skausmą, kaulų laužymą, nuovargį ir silpnumą, o peršalimo atveju šie požymiai būna daug silpnesni.

Vos atsiradus pirmiesiems peršalimo simptomams, galima vieną - dvi dienas pabūti namie, stebint bendrą būklę ir gydantis simptomiškai. Gripas, skirtingai nuo kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų, todėl pajutus pirmuosius ligos požymius reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

- Kasmet daugelis tampa gripo epidemijų aukomis. Atrodytų, gripas – dažna liga, tad dažnas neįvertina jos pavojaus ir prisimena apie tai tik žiniasklaidoje suskambus naujienoms apie mirtis nuo gripo (ar jo komplikacijų). Kuo gripas yra pavojingas? Ar jį galima vadinti klastinga liga?

- Čiaudint gripo virusas plinta 167 km/val. greičiu. Gripo virusas patekęs ant gleivinių, sugeba jas pažeisti, daugintis ir toliau skverbtis į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Didžiausia grėsmė užsikrėtus ir susirgus gripu tai galimos sunkios komplikacijos, kartais netgi mirtis.

Gripo epidemijų metu visada yra stebimas bendras gyventojų mirtingumo padidėjimas. Šį mirtingumo padidėjimą sąlygoja ne tik gripas ir pneumonijos, bet taip pat širdies ir kraujagyslių bei kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą sukelia gripo infekcija.

Ypač gripas yra pavojingas tam tikroms rizikos grupėms:

Nėščiosiosios:

Gripo virusas gali pakenkti nėščiai moteriai ir vaisiui, nes jis praeina pro placentą. Užsikrėtus nėščiai moteriai gripo virusu pirmajame nėštumo trimestre yra persileidimo ar neišnešioto kūdikio gimdymo rizika. III-jo nėštumo trimestro nėščias moteris gripo pandemijos metu būtina hospitalizuoti. Mirties rizika padidėja, jei gripas komplikuojasi plaučių uždegimu. Gimęs kūdikis gali turėti įgimtų neurologinių defektų.

Vaikai iki 1 metų:

apie 45 proc. atvejų gripas būna asimptominis arba pseudosimptominis. Vaikams iki 1 metų gali būti labai ūminė, netikėta ir sunki ligos eiga.

Danuta Štoškutė

Vaikai nuo 3 iki 5 metų:

Kuo vaikai jaunesni, tuo simptomai mažiau išryškėję. gripo simptomai būna minimalūs, dažnai nespecifiniai. Gali būti mieguistumas (50 proc. vaikams iki 4 metų), virškinimo sistemos simptomai (40 proc.): pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas;

Vyresniems negu 5 metų vaikams gripo eiga jau būna tipinė: ūminė pradžia, didelė temperatūra, galvos skausmas, sausas kosulys, labai didelis silpnumas.

Pagyvenę asmenys.

Gripo eiga jiem yra tipinė, tačiau ji būna sunkesnė dėl lėtinių ligų (dekompensuotos širdies-kraujagyslių patologijos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, inkstų nepakankamumo, neurologinių bei psichikos ligų). Vyresnio amžiaus žmonėms būdingas mažesnis karščiavimas, ilgesnė ligos trukmė, bei dažnesnės bakterinės komplikacijos.

- Ar gripas pavojingas ne tik tada, kai pacientui – aukšta temperatūra?

- Sergant gripu kvėpavimo takuose ir kraujyje padidėja uždegimo mediatorių citokinų, todėl išsiplečia kraujagyslės, padidėja jų pralaidumas, suintensyvėja gleivių produkcija, vyksta gleivinės hiperemija ir edema. Minėti citokinai ir yra karščiavimo, mialgijos, galvos skausmo ir kitų sisteminių simptomų priežastis.

Taigi, kuo stipresnį turime imunitetą, tuo greitesnį ir stipresnį turime imuninį atsaką į gripo virusą. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, tai turime silpną imuninį atsaką ir kiekvienas kontaktas su nauja infekcija baigiasi sunkia liga ir nebūtinai su karščiavimu.

Paprastai sergamumo gripu rodikliai didesni yra vaikų grupėje, tačiau sunkesnės infekcijos formos ir mirties atvejai yra dažnesni vyresnių kaip 65 metų amžiaus, vaikų iki 2 metų amžiaus, ir asmenų sergančių lėtinėmis ligomis grupės.

- Kodėl pavojinga užsiimti savigyda?

- Savigyda gripo atveju, kitaip nei peršalimo ligos atveju yra pavojinga, kadangi gripo virusas gali sukelti komplikacijų, pavojingų gyvybei.

- Gripas ir antibiotikai – pacientai, sutikite, kartais randa būdų, kaip gauti antibiotikų, nebaigia jų kurso ir kitaip didina bakterijų atsparumo antibiotikams problemą. Kai kada pacientai skundžiasi, kad gydytojai neatlieka išsamesnių tyrimų ir „iš akies“ skiria antibiotikų. Kaip galima būti tikriems, kad organizmą veikia būtent gripo virusas?

- Gripo diagnostika epidemijos metu remiasi klinikiniais ligos simptomais. Taip pat atliekamas bendras kraujo tyrimas ir C reaktyviojo baltymo (CRB) nustatymas, kas padeda atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės. Įtariant gripo komplikacijas, atliekami tam tikri papildomi diagnostiniai tyrimai, pvz.krūtinės ląstos rentgenas, veido daubų rentgenas ir kt. Gripo diagnozę patvirtina ir greitasis gripo testas, kuris per 15 - 30 minučių duoda atsakymą apie ligos sukėlėją. Tyrimui tereikia mėginio iš nosiaryklės.

Nustatyti tikslią diagnozę yra labai svarbu tolimesnei gydymo taktikai, nes taip išvengiama bereikalingo vaistų vartojimo.

Patvirtinus gripo diagnozę yra skiriami priešvirusiniai vaistai, kurie stabdo gripo viruso dauginimąsi, ir neleidžia virusinei infekcijai organizme plisti toliau. Toks vaistų veikimo mechanizmas palengvina simptomus, sutrumpina karščiavimo periodą, sumažina sunkių gripo komplikacijų tikimybę ir užkerta kelią viruso plitimui visuomenėje. Priešvirusinius vaistus rekomenduojama skirti per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios. Tačiau juos galima skirti ir pacientams, gydomiems nuo gripo ligoninėse, kurių ligos eiga yra sunki, bei visiems, kuriems kyla didesnė komplikacijų rizika.

Antivirusiniai vaistai t.p. rekomenduojami ir po kontakto su sergančiuoju arba gripo protrūkio metu nevakcinuotiems bei tiems, kuriems vakcinacija gali būti neefektyvi arba yra kontraindikacijos skiepams.

Antibiotikai yra skiriami tik tada kai yra nustatomos bakterinės gripo komplikacijos.

- Kaip ir kada pasireiškia gripo komplikacijos?

- Kadangi gripo virusai silpnina kvėpavimo takų gleivinės neutrofilų baktericidines funkcijas, todėl antrinė bakterinė flora gali sukelti bakterinių komplikacijų.

Gripo viruso sukeltos komplikacijos:

Plaučių uždegimas (Antrinė bakterinė pneumonija). Tai viena dažniausių gripo komplikacijų, dėl kurios dažnai tenka ligonį hospitalizuoti. Dažniausiai pasireiškia 5-7 ligos dieną.Ją sukelia Staphylococcus aureus, Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae ir Gram neigiami mikroorganizmai (Klebsiella pneumoniae, Escherichia, aerobai ypač pagyvenusiems asmenims arba gulintiems ligoninėje). Antrinė bakterinė pneumonija pasireiškia 2 etapais: pradžioje 2-5 dienų trukmės gripo klinika ir vėliau prasideda kosulys, gausus skrepliavimas lydimas dusulio.

Pirminė virusinė pneumonija. Tai retesnė, tačiau sunki komplikacija, kurią tiesiogiai sukelia gripo virusas. Liga prasideda staiga plaučių edemos požymiais, ūminiu kvėpavimo nepakankamumu, kuris atsiranda po kelių dienų susirgus įprastu gripu. Jeigu ligonis pasveiksta, jam gali būti plaučių fibrozė. Taip pat pirminė virusinė pneumonija gali komplikuotis miokarditu, perikarditu, hepatitu, inkstų nepakankamumu, meningoencefalitu.

Ūminis bronchitas kaip gripo komplikacija pasireiškia iki 30 proc. suaugusių ir 12 proc. vaikų.

Sunkiomis gripo komplikacijomis laikomos dėl gripo viruso paūmėjusios lėtinės ligos, galinčios lemti mirtį: insultas, diabetas, lėtinės širdies ligos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumo, ir kitos ligos. Gripo sezono metu visuomet yra stebimas padidėjęs mirštamumas nuo šių ligų.

Vidurinės ausies uždegimas. Būdingas apie 20 proc. vaikų, ypač sergančių A gripo infekcija, kurio priežastis – tiesioginis gripo A viruso poveikis arba S. pneumoniae sukeltas ausies uždegimas.

Sinusitas. Serga apie 8 proc. ligonių, to priežastis yra tiesioginis gripo viruso poveikis arba antrinė bakterinė superinfekcija.

Sergant gripu galimos ir retesnės komplikacijos, tokios kaip galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (encefalitas, meningitas, toksinė encefalopatija), širdies raumens uždegimas (miokarditas); perikarditas, žarnyno uždegimas (dažniausiai pasitaiko vaikams), akių uždegimas (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas), Reye sindromas, Guillain-Barre sindromas, hemolizinis ureminis sindromas, hemoragijos, trombembolijos, nėščiosioms persileidimai, priešlaikiniai gimdymai.

- Labai aktuali tema – skiepai nuo gripo. Ką atsakote pacientams, kurie abejoja vakcinų veiksmingumu? Kodėl reikia skiepytis?

- Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų), tame tarpe ir nuo gripo. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.

Žinoma, visada raginu pacientus pasiskiepyti. Nes tik vakcinacija yra svarbiausias ir veiksmingiausias gripo ir jo sunkių komplikacijų profilaktikos metodas.

- Ar dabar dar nebūtų per vėlu skiepytis ir kurios pacientų grupės pačios pažeidžiamiausios? (Be to, jei kai kurie jau skiepijasi prasidėjus gripo sezonui, „bėgančia nosimi“ ar net sirgdami – ką galite pasakyti jiems? Ar turi būti stiprus imunitetas ir tik sveikas žmogus gali skiepytis?)

- Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama rudens-žiemos mėnesiais.

Žinoma, geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, kai tik gripo vakcina gydymo įstaigose tampa prieinama, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai, kovai su gripo virusu. Nespėjusieji pasiskiepyti iki gripo sezono pradžios, tą galį padaryti jau dabar ir viso žiemos laikotarpio metu.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepijimasis gripo vakcina yra naudingas bet kokio amžiaus žmonėms.

Labiausiai šios vakcinos reikia:

1. padidėjusios rizikos užsikrėsti asmenims: medicinos, transporto, paslaugų, mokymo įstaigų darbuotojams;

2. tam tikroms asmenų grupėms, priskiriamiems padidintos rizikos grupei (turintiems žymiai didesnę tikimybę gripo komplikacijų išsivystymui):

65 m. ir vyresniems asmenims;

Vaikams;

Nėščiosioms;

Asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, esant imunodeficitinėms būklėms (gydymas imunosupresantais, citostatikais, gliukokortikosteroidais, radioaktyviu spinduliavimu, sergantiems navikinėmis kraujodaros organų ligomis, ŽIV infekcija ir kt. );).

Asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;

Skiepytis šiuolaikiška inaktyvuota vakcina yra nepavojinga, net jei žmogus yra užsikrėtęs gripo virusu. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.

- Kasmet gripo vakcina būna kiek kitokia. Ar galite paaiškinti, kaip epidemiologai nuspėja, kokio gripo šiemet tikėtis ir pagal ką sukuria tuometes vakcinos dozę?

- Visus metus yra vykdoma pasaulinė gripo epidemiologinė stebėsena, kurią užtikrina daugumos valstybių nacionaliniai centrai, koordinuojami Pasaulio sveikatos organizacijos.

Gripo vakcinos kuriamos apsisaugoti nuo gripo virusų, kurie numatomi mokslininkų, cirkuliuos aplinkoje artėjantį gripo sezoną. Kadangi vakcinos pagaminimas užtrunka maždaug šešis mėnesius, rekomendacijos vakcinos sudėčiai pagal vyraujančius gripo virusų subtipus teikiamos jau vasario–kovo mėnesiais. Retais atvejais įpusėjus vakcinos gamybai pradeda cirkuliuoti nauji gripo virusų subtipai. Tokiu atveju sumažėja vakcinos efektyvumas prieš tam tikrą gripo viruso padermę.

Šiuo metu aplinkoje tarp žmonių cirkuliuoja šie keturių tipų gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo gripo padermės - Victoria ir Yamagata.

- Jūsų gydymo įstaiga skelbia apie keturvalentę vakciną. Prašau, paaiškinkite, kas tai yra?

- 2017 - 2018 m. gripo sezonui skirta keturvalentė vakcina Vaxigrip Tetra® yra pagaminta siekiant apsisaugoti nuo visų keturių šiuo metu cirkuliuojančių gripo viruso padermių:

• A/Michigan/45/2015 (H1N1)pdm09

• A/Hong Kong/4801/2014 (H3N2)

• B/Brisbane/60/2008 (Victoria kilmės)

• B/Phuket/3073/2013 (Yamagata kilmės)

Nauja, keturvalentė vakcina yra gerai toleruojama, saugi vaikams nuo 3 metų amžiams bei neščiosioms. Aktyviai suaugusiųjų ir vaikų nuo 3 metų imunizacijai, užtenka tik vienos 0,5 ml vakcinos dozės.

Anksčiau neskiepytiems jaunesniems kaip 9 metų vaikams reikalingos dvi vakcinos dozės - antroji 0,5 ml dozė turi būti skiriama praėjus bent 4 savaičių laikotarpiui nuo pirmos vakcinos dozės.

- Ir ar skirtingose gydymo įstaigose siūlomos skirtingos vakcinos? Ar žmogui reikia domėtis, prieš atkišant gydytojui ranką, ar visgi visi gauna vienodą apsaugą?

- Šiai dienai žmonėms yra prieinamos dviejų rūšių vakcinos: keturvalentė Vaxigrip Tetra ir trivalentė Influwac trivalente“.

2017 – 2018 metų gripo sezonui skirta vakcina, įsigyta už valstybės lėšas, rizikos grupių žmonėms skiepyti yra trivalentė vakcina Influwac trivalente.

ULAC ir Valstybinės ligonių kasos duomenimis šia vakcina numatyta paskiepyti 123 470 rizikos grupių asmenų. Norintys pasiskiepyti asmenys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus, ir jie turi būti skiepijami nemokamai. Mokamai pasiskiepyti gali ir visi pageidaujantys, ne tik rizikos grupėms priklausantys asmenys. Skiepydamėsi mokamai, žmonės turi galimybę pasirinkti, kuria vakcina skiepytis, trivalente ar keturvalente, kuri apsaugo nuo visų keturių šiuo metu cirkuliuojančių gripo viruso tipų.

- Veikiausiai jūsų jau ne kartą girdėtas klausimas – o kodėl kai kurie pasiskiepiję asmenys vis tiek suserga gripu?

- Nė viena vakcina 100 proc. neapsaugo nuo ligos, bet skiepai gerokai sumažina riziką susirgti gripu. Be to, skiepai nuo gripo pradeda veikti tik po maždaug 14 dienų, todėl asmenys, užsikrėtę prieš skiepijimą (prieš 1-3 dienas) arba netrukus po imunizacijos, gali susirgti. Paskiepyti asmenys taip pat gali susirgti gripu, kurį sukelia skirtingos padermės gripo virusai, nuo kurių vakcina neapsaugo.

Neįmanoma nuspėti tiksliai, kokios padermės virusai cirkuliuos tam tikru sezonu. Pasiskiepijusius žmones gali susargdinti ir kitokie paplitę virusai, kurie dažnai klaidingai palaikomi gripo virusais ir žmonės gali klysti manydami, kad skiepai jų neapsaugojo arba kad skiepai sukėlė ligą.

Kita priežastis, dėl ko kartais nepasiekiamas norimas rezultatas, tai skiepijamo asmens amžius (kuo vyresnis žmogus, tuo imuninis atsakas yra vangesnis), taip pat labai svarbus imuninio atsako veiksnys – lydinčios ar persirgtos ligos bei medikamentų naudojimas.

- Lietuvoje, lyginant su Skandinavijos šalimis, neapsakomai mažas nėščiųjų skiepijimosi reitingas. Jei vidutinis pilietis turi baimių dėl vakcinų, būsimos mamos jų turi keliskart daugiau. Kodėl rekomenduotumėte motinai skiepu apsaugoti save ir būsimą mažylį?

- Gripas – viena dažniausių kvėpavimo takų infekcijų, ypač pavojingų nėščioms moterims. Nėščiųjų sergamumas sezoniniu gripu nesiskiria nuo bendrosios populiacijos, tačiau gripo komplikacijų rizika nėščioms moterims yra daug didesnė ir prilygsta atitinkamo amžiaus nenėščių, tačiau turinčių gretutinių ligų sunkaus ar komplikuoto gripo rizikai. Nėščiųjų hospitalizavimo dėl gripo dažnis maždaug 18 kartų viršija nenėščių vaisingo amžiaus moterų hospitalizavimo dėl gripo dažnį. Nėščiosios gripu serga sunkiau, joms žymiai dažniau atsiranda komplikacijų arba net galima mirtis.

Gripas ypač pavojingas pirmojo nėštumo trimestro metu, kai intensyviai formuojasi vaisiaus organai bei audiniai ir gali būti pažeista jų raida. Vėliau susirgus gripu, organų struktūrų vystymasis nepažeidžiamas, tačiau sunki ar komplikuota ligos eiga gali sąlygoti nepakankamą vaisiaus aprūpinamą deguonimi, sukelti hipoksinę encefalopatiją. Karščiavimo sukelta dehidratacija bei intoksikacija gali būti persileidimo bet kurį nėštumo trimestrą ar priešlaikinio gimdymo priežastis.

Skiepijimas prieš gripą yra viena veiksmingiausių gripo profilaktikos priemonių. Nėščiosios priskiriamos ypatingos rizikos grupei, todėl joms skiepijimas itin rekomenduojamas. Nėščiosios skiepijamos tik negyvomis (inaktyvinto) viruso vakcinomis. Dažniausiai vartojamos inaktyvintos suskaldyto viruso ir komponentinės vakcinos. Šiose vakcinose gyvo viruso nėra, vakcinos aktyvioji medžiaga yra viriono fragmentai arba išgryninti antigenai, todėl ši vakcina net teoriškai negali sukelti gripo infekcijos.

Šiuo metu sukaupta pakankamai duomenų ne tik apie gripo vakcinos saugumą vaisiui, bet ir apie nėščiųjų vakcinacijos naudą būsimam naujagimiui ir kūdikiui. 2008 m. atlikti tyrimai su sezonine gripo vakcina parodė, kad skiepytų motinų kūdikiai 63 proc. rečiau sirgo gripu. Tai patvirtino ir randomizuota studija, atlikta Bangladeše, kurios duomenimis, paskiepijus prieš gripą motiną, pasigaminę antikūnai perduodami ir vaisiui, taip nuo gripo kartu apsaugomas ir būsimas kūdikis iki 6mėn. amžiaus.

Kaip žinome, nuo gripo dažniausiai miršta kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, tačiau šiuolaikinės sezoninio gripo vakcinos skirtos skiepyti tik vyresnius nei 6 mėnesių amžiaus kūdikius, todėl nėščiųjų skiepijimas yra labai svarbi apsauga kūdikius. Ši apsauga realizuojama dvejopai: jeigu nėščioji paskiepijama bent 3 mėnesius iki gimdymo, per placentą vaisius iš paskiepytos motinos gauna IgG klasės antikūnų prieš gripo virusą. Jeigu nėščioji paskiepijama iki gimdymo likus mažesniam laikui, jos organizme pasigaminę IgM klasės antikūnai į vaisiaus kraują nepatenka, tačiau naujagimio apsauga realizuojama taip: jei motina bus neimli ir gripu nesusirgs, ji neužkrės ir savo kūdikio. Tokiais atvejais kūdikių apsaugai padidinti rekomenduojama vadinamoji „kokono“ strategija, kai gripo vakcina paskiepijami visi su kūdikiu bendraujantys šeimos nariai.

Nors nėščiosios priskiriamos ypatingos rizikos grupei, Lietuvoje jų skiepijimo skaičius vis dar yra labai mažas. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų šalyje neišnaudojamos nėščiųjų ir visos šeimos sveikatos stiprinimo galimybės, kurios veiksmingai naudojamos kitose šalyse.

- Na ir smagiausia dalis – pasveikimas nuo gripo. Kiek ilgai gripo virusas tūno organizme? Po kiek įprastai laiko, numalšinus ligos simptomus, galima sakyti, kad žmogus jau pasveiko? Ar reikėtų papildomų apsaugos priemonių dar kurį laiką?

- Epidemijų metu būna ir sveikų virusų nešiotojų.

Virusas iš organizmo pradeda išsiskirti inkubacijos periodo pabaigoje, tačiau intensyviausiai virusas išskiriamas pirmomis ligos dienomis. Viruso išskyrimas gali tęstis sveikimo periode. Retais atvejais, virusas gali būti išskiriamas 20-40 ir daugiau dienų. Dažniausiai suaugusiems užkrečiamas periodas sudaro 5-7 dienas, o vaikams 10 d. ir ilgiau.

Liga trunka nuo 4 iki 7 dienų, temperatūra krinta staiga arba palaipsniui. Kiti simptomai nyksta palengva, kosulys ir silpnumas gali likti po gripo kelias savaites. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose įstaigose, kur gydomi ar slaugomi rizikos grupių asmenys, yra taikomos gripo viruso plitimą ribojančios priemonės . pirmąją ligos savaitę, gripu sergantieji pacientai yra izoliuojami atskirose palatose, kontaktuojantys su sergančiais gripu pacientais, privalo dėvėti kaukes, med. aprangą ir laikytis rankų higienos rekomendacijų;

- Koks jūsų stipraus imuniteto receptas.

- Stipriam imunitetui būtinos sąlygos: geras miegas, streso kontrolė, pilnavertė subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, žalingų įpročių nebuvimas, organizmo grūdinimas vandens, oro ir saulės procedūromis.