DELFI pokalbis su Santaros klinikų gydytoja alergologe-klinikine imunologe dr. Laura Malinauskiene, „Eurovaistinės“ farmacininke Elvyra Ramaškiene ir aktyvios gyvensenos šalininke Joana Bartaškiene.

Gydytoja, ar jau spėjote pajusti ligonių antplūdį?

Gydytoja Laura Malinauskienė: Taip, matome, kad padažnėjo besiskundžiančių lėtinių kvėpavimo ligų paūmėjimais. Tarkime, tie, kurie serga bronchine astma, prisidėjusi virusinė infekcija, paprastai slogai, gali jiems labai pabloginti ir plaučių būklę.

Su kokiais dažniausiai nusiskundimais jie ateina? Kokios būklės? Ar jau labai sergantys, ar tik pradedantys sirgti?

Gydytoja Laura Malinauskienė: Aš dirbu tretinėje sveikatos priežiūroje, todėl dažniausiai susiduriu jau su tai, kurie turi didesnių problemų – virusinės ligos, jau yra pabloginusios jų būklę.

Be abejo, į šeimos gydytojus kreipiasi sveikesni žmonės, kurie yra pasigavę, kokias nors infekcijas – sloga, kosulys, temperatūra. Kol kas dar neturime gripo infekcijos susirgimų.

Elvyra, jūs kaip vaistininkė, tikriausiai pastebėjote, kad kai žmogus pajunta, kokius nors negalavimus, pirmiausia kreipiasi į vaistininką. Su kokiais nusiskundimais tie žmonės ateina į vaistinę?

Vaistininkė Elvyra Ramaškienė: Remiantis vaistinės užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 36 proc. apklaustųjų tikrai pirmiausia kreipiasi į vaistininką. Klientų, susirgusių peršalimo ligomis, antplūdį pastebėjome jau prieš dvi savaites. Kiti ateina ieškoti priemonių, kaip apsisaugoti nuo peršalimo.

Dažniausi simptomai, kuriais jie atėję skundžiasi, yra sloga, gerklės skausmas, neaukšta temperatūra, galvos ir raumenų skaumas.

Yra nemažai žmonių, kurie vis dar neserga, kokie būtų jūsų patarimai, kaip apsisaugoti nuo peršalimo? Joana, jūs esate minėjusi, kad visai nesergate, kokie jūsų patarimai būtų žmonėms?

Joana Bartaškienė: Jeigu tiek jaunoji karta, tiek senoji karta gyventume aktyvų gyvenimą, sirgtumėme mažiau. Būtent aktyvumas, sportas, judėjimas yra pati pirmoji prevencija prieš peršalimą ir visas kitas ligas. Manau, kad tie judrūs, aktyvūs žmonės labai retai serga.

Neatsimenu, kada paskutinį kartą sirgau gripu. Gal koks vienas kitas peršalimas ir yra pasitaikęs per gyvenimą. Aš tiesiog užsiimu savo mylimą veikla ir per daug apie ligas negalvoju. Sirgti neturiu laiko.

Bet visgi, jei jau pajutote pirmuosius peršalimo simptomus, ką darote?

Joana Bartaškienė: Vakare pamirkau kojas jūros druskoje, išsitepu padus jodu, pasidarau geros arbatos. Žinoma, šaltuoju laikotarpiu naudoju labai daug česnakų, svogūnų ir citrinų, nes citrina man labai tinka. Prie arbatos būtinai dar išgeriu truputį stipraus tauraus gėrimo. Man tai užmuša visas bacilas ir, manau, nė vienas mano kartos žmogus nepasakys, kad tai yra blogai ir kad tai nėra vaistas.

O jeigu aš jaučiu, kad puola sloga, tada pasiimu labai sūrų vandenį, įtraukiu jį taip, kad tas sūrumas nueina net iki gerklės. Daugeliui tai padeda. Tas pats yra ir su gerkle. Man sūrus vanduo gerklei padeda labiau nei vaistai.

Gydytoja, kaip pakomentuotumėte, tokį gydymosi būdą?

Gydytoja Laura Malinauskienė: Aš manau, kad poniai Joanai labiausiai padeda didelis pozityvas ir labai didelė energija. Iš tikrųjų, tų liaudiškų gydymo priemonių yra daug ir kiekvienas gali pabandyti skirtingus metodus. Nėra vienos universalios taisyklės. Mano nuomone, reikėtų skatinti žmonės atsirinkti, kurie paprasti dalykai gali jiems padėti, o kurie ne.

Visu šimtų procentų pritariu dėl druskos. Jos galima nusipirkti ir vaistinėje. Yra specialūs paruošti druskos preparatai, bet esmė yra tame, kaip ir ponia Joana sakė, reikia normaliai išplauti nosies gleivinę ar gerklę. Neužtenka vos kelių paspaudimų į nosį, turite tą purškalą pajusti net gerklėje.

Yra tokios talpos, kur į nosį galima susipilti iš karto net 250 mililitrų, t.y., didelį kiekį. Nes visų svarbiausia ir yra kiekis. O druska puikus dalykas.

Joana Bartaškienė: Dar vienas geras dalykas nosiai yra kvėpavimas. Nuėjus prie jūros arba išėjus į balkoną ryte ar vakare yra toks pratimas. Užsidengus vieną šnervę sukti galvą mažiausiai 50 kartų.

Patikėkite manimi, visos tos slogos išeis. Ir nereiks bėgti į vaistinę.

Gydytoja Laura Malinauskienė: Tačiau ir vaistininkas gali duoti daug naudingų patarimų. Jie ne visuomet kiša vaistus. Kartais stovint eilėje galima išgirsti, kad kaip vaistininkas atkalbinėja nuo vaisto vartojimo.

Vaistininkė Elvyra Ramaškienė: Dažniausiai tikrai atkalbame, kad žmogus nenusipirktų pačių stipriausių vaistų, kai nėra tam tikrų simptomų.

Gydytoja Laura Malinauskienė: Norėčiau duoti tokį patarimą, jei jaučiate, kad atsirado sloga, pakilo temperatūra ir savijauta blogėja, per patį tą blogumą kelias dienas likite namuose, nes ramybė sveikatos būklei yra labai svarbu. Tai padeda išvengti ligos komplikacijų. Manau tikrai yra situacijų, kada galima padirbėti ir iš namų, nebūtinai reikia eiti į darbą ir skleisti virusą kitiems.

Joana Bartaškienė: Bet visų šitų peršalimo ligų prevencija yra aktyvus judėjimas ir grūdinimasis. Jeigu mes nuolatos darytumėmės kojų voneles, apsipiltumėme šaltų vandeniu – tikrai mažiau sirgtumėme. Su kitais sveikuoliais jūroje maudomės iki spalio ar lapkričio mėnesio. Tai padeda mūsų imunitetui.

Tačiau labai gerai mirkyti ir kojas, palaikant jas šiltam vandenyje ir perdedant į šaltą. Nes nuo senų laikų yra sakoma, kad kojos yra jautriausia žmogaus vieta. Nuo kojų ir rankų ateina visi peršalimai, todėl šias kūno vietas svarbu laikyti šiltai.

Anksčiau visi sakydavo, kad labai reikia saugoti gerklę, bet aš, pavyzdžiui, niekada nevaikštau apsirišusi gerklės. Mane tai net dusina.

Gydytoja Laura Malinauskienė: Daugelis iš mūsų yra buvę Skandinavijos šalyse ar Škotijoje. Ten žmonės žiema vaikšto trumpomis rankovėmis, tuo tarpu mes prisivelkame kelis sluoksnius rūbų. Bet čia, matyt, labiau kultūriniai dalykai.

Joana Bartaškienė: Tai va grūdinimasis ir sportavimas yra svarbu. Jei ryte jauni vyrai ir jaunos moterys išbėgtų pabėgioti, padarytų balkone ar savo kieme mankštą, sistemingai eitų į sporto klubus, tai tikrai tie peršalimai gyvenime būtų retas reikškinys.

Gydytoja Laura Malinauskienė: O jeigu esi jauna mama, su dviem mažais vaikais, vyras išeina anksti ryte į darbą?

Joana Bartaškienė: Ir vaikus galima grūdinti. Juk dabar juos nuogus paleidžia lakstyti kambaryje. Mes taip vaikų neauginome, mes kaip tik juos per daug juos šiltai laikėme. Dabar man labai patinka, kad išvynioja vaikus iš tų sluoksnių ir juos nelabai šiltai rengia. Tai duos rezultatą užaugus.

– Kalbant apie grūdinimąsi. Jeigu visą gyvenimą dėvėjai šalikus, rengeisi šiltai, o dabar nusprendei, kad visgi reikėtų pastiprinti imunitetą. Nuo ko reikėtų pradėti?

Vaistininkė Elvyra Ramaškienė: Nuo plonesnių drabužių, nuo mažesnio jų sluoksnio, duše praustis ne tik po karštu, bet ir po šaltu vandeniu, pradėti daryti mankštą, kuo daugiau vaikščioto lauke ar net pradėti bėgioti.

Biuruose labai svarbu vėdinti patalpas, nes jeigu iš kolegų kažkas atėjo su sloga ar kosintis, didelė tikimybė, kad jis apkrės ir kitus. Kuo dažniau reikia vėdinti patalpas, plauti rankas ir saugotis tų visų čiaudinčių ir kosinčių.

Gydytoja Laura Malinauskienė: Pritariu, kad lauke reikėtų praleisti daug lauko, bet vis dėlto švariame ore. Kai matai tuos žmonės, kurie sportuoja mieste, o šalia jų stovi mašinų kamštis, mano nuomone, tada geriau nesportuoti ir nevaikščioti.Bet, pavyzdžiui, Vilnius yra labai žalias miestas. Jame yra daug miškelių, parkelių, sporto aikštelių.

Tačiau imunitetui labai svarbi ir psichologinė sveikata. Visi mes esame daug dirbantys, įsitempę ir ne tik save labai mažai mylime, bet ir aplinkinius, todėl labai dažnai psichologinė sveikata persiduoda fizinei sveikatai. Taigi, ir dėl to kartais mus puola virusai ir ligos. Tai rodo ir įvairūs tyrimai.

Daug, kas eina ir perka vaistus, kurie mažina simptomus. Ar vertėtų tai daryti, ar ne?

Vaistininkė Elvyra Ramaškienė: Jei pajutote visus tuos pirmus peršalimo simptomus – ir slogą, ir kosulį, ir temperatūrą, jums gali pilnai užtekti puodelio žolelių arbatos ir ryte pabusite sveiki, tačiau tai priklausomo nuo amžiaus, nuo fizinės būklės ir imuniteto. Galima pabandyti gydytis ir natūraliomis priemonėmis: medumi, citrina, ramunėlių, aviečių lapų arbata.

Yra tokių žmonių, kurie ignoruoja ligas, gal tai nėra kažkas labai blogo, truputį pakyla temperatūra, tačiau jie toliau eina į darbą ir užsiima kita veikla. Kokios gali būti ilgalaikės pasekmės?

Gydytoja Laura Malinauskienė: Didžiausia pasekmė – ligos komplikacija. Pavyzdžiui, paprasta sloga gali pereiti į sinusitą, sinusitas į lėtinį sinusitą, o tada paveikti bus labai sunku, viskas gali užsitęsti iki kelių mėnesių. Nuo kosulio gali išsivystyti bronchitas, plaučių uždegimas. Kiekvienais metais mes skyriuje turime jaunų žmonių gulinčių su plaučių uždegimais.

Joana Bartaškinė: Gydytoja, o ar tiesa, kad „Paracetamolis“ su vitamino C tablete labai gerai padeda peršalus? Esu girdėjusi ir kai kurios mano moterys net yra išbandžiusios ir sakė, kad tikrai veikia.

Gydytoja Laura Malinauskienė: Nors dideli tyrimai rodo, kad vitaminas C neapsaugo nuo infekcijų, bet kada jau susergi šis vitaminas gali sutrumpinti ligos eigą.

Joana Bartaškienė: Jeigu visi atėjus rudeniui naudotų daug citrinų, česnakų, būtų geriau. Aš vakare kartais tiek privalgau česnakų, kad man vyras sako, kaip tu rytoj su žmonėmis bendrausi.

Per kiek dienų žmogus turėtų susirūpinti ligos rimtumu?

Gydytoja Laura Malinauskienė: Manau, kad per 3-4 dienas. Jeigu matote, kad temperatūra išlieka, savijauta blogėja, atsiranda kažkoks tai dusulys, derėtų kreiptis į gydytoją.

Kokia turėtų būti mitybą, kai žmogus serga? Yra nuomonių, kad geriau tuo metu valgyti sveikiau.

Vaistininkė Elvyra Ramaškienė: Lengvas, lengvai virškinamas ir daugiau skystas. Puikai tinka vaisiai ir daržovės.

Gydytoja Laura Malinauskienė: Sriubos ir buljonai.

Daug žmonių nuo senų laikų galvoja, kad susirgus nėra gerai maudytis duše ir plauti galvą. Čia mitas ar tiesa?

Gydytoja Laura Malinauskienė: Jei nusiprausime duše ir išsiplauname galvą, mes labiau atšąlame. Bet šiaip, manau, kad čia labiau mitas. Jei iš karto į lauką neinate, sėdite šiltai susivynioja, nieko blogi tame nematau.

Norėčiau kiekvienos paprašyti kelių patarymų mūsų žiūrovams, kaip jiems derėtų elgtis artinantis šaltajam sezonui.

Gydytoja Laura Malinauskienė: Manau, kad apie tai reiktų galvoti iš anksto ir tam reikia ruoštis, svarbu neprarasti geros nuotaikos, daug sportuoti ir judėti bei nesigriebti iš karto vaistų.

Vaistininkė Elvyra Ramaškienė: Stiprinti imunitetą, sportuoti, gerai maitintis.

Joana Bartaškienė: Sportas, aktyvus judėjimas, mankštos ir grūdinimasis. Sportuokime, tada būsime energingi ir sveiki.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)