Panevėžio savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, ketvirtadienį prie jau uždarytų miesto mokyklų prisidėjo Raimundo Sargūno sporto gimnazija, Vytauto Žemkalnio gimnazija, o Menų gimnazijoje pamokos nutrauktos trijų klasių mokiniams. Iš viso šiuo metu ugdymo procesą nutraukusios 14 miesto mokyklų, o jau minėtoje Menų bei Juozo Miltinio gimnazijose pamokos nevyksta tik tose klasėse, kuriose stebimas didžiausias sergamumas.
Rajono mokyklose situacija kiek geresnė. Šią savaitę pamokos nevyko tik Velžio ir Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijose, Žibartonių, Miežiškių pagrindinėse mokykloje bei 1–3 klasių Smilgių gimnazijos mokiniams.
Pasak Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistės Giedrės Kundrotienės, nors karantinas paskelbtas dar ne visose miesto ugdymo įstaigose, likusiose mokyklose sergamumas taip pat sparčiai didėja ir bet kurią dieną gali pasiekti reikiamą 20 proc. ribą. Tuo metu atspariausi ligoms moksleiviai renkasi Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje, Juozo Balčikonio bei Penktojoje gimnazijose. Remiantis dabartiniais duomenimis, galima teigti, kad šioms trims įstaigoms karantino pavyks išvengti.
Paklausta ar negali būti taip, kad tikrasis sergamumas mieste yra gerokai mažesnis, o mokiniai į pirmąsias pamokas neateina tik tam, kad būtų paskelbtas karantinas, G. Kundrotienė pripažįsta, kad tokie nutikimai galimi, tačiau tai labiau išimtys.
„Galbūt ir pasitaiko pavienių atvejų, tačiau tikrai nemanau, kad tai masinis reiškinys. Juk kiekvieno mūsų aplinkoje šiuo metu yra itin daug sergančių žmonių, tad įtarinėti mokinių apgavystėmis nereikėtų. Juolab mokyklos suinteresuotos dirbti, klasių auklėtojos nuolat skambina vaikų bei jaunuolių tėvams ir klausia, kokia neatėjimo į pamokas priežastis. Masinės apgavystės tikrai būtų išaiškintos“, – „Sekundei“ tvirtino specialistė.
Darželiai dirba nuolatos
Dėl skelbiamo karantino gali būti ramūs ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai. G. Kundrotienės teigimu, net esant dideliems sergamumo rodikliams atskiros grupės sujungiamos, o pati įstaiga lieka dirbti įprastu grafiku.
Dėl šios priežasties tėvams neteks sukti galvos, ką daryti, jeigu jų atžala sveika, tačiau dėl pavojaus susirgti nėra priimama į darželį. Visgi net esant tokiai tvarkai per gripo epidemiją pasitaiko nemalonių situacijų.
Prisistatyti nepanorusios mažametės mama „Sekundei“ pasakojo, kad prieš keletą dienų vienoje lopšelio-darželio „Aušra“ grupėje, kurią lanko jos dukra, paskelbtas karantinas, todėl moteris iš auklėtojų gavo nurodymą vaiką laikinai vesti į kitą grupę.
„Palydėjusi dukrą į naująją vietą pastebėjau, kad ant durų kabo užrašas apie vėjaraupių karantiną. Likau nustebinta, kad išvengus vienos ligos, dukra siunčiama į kitą grupę, kurioje neužsikrėsti bus dar sunkiau“, – piktinosi panevėžietė.
Moteris pripažino, kad jaučiasi atsidūrusi aklavietėje: dirbdama atsakingą darbą, negali likti namie ir prižiūrėti sveiką dukterį, tačiau vesti ją į darželį, kuriame siaučia užkrečiamoji liga, – taip pat ne išeitis.
„Pirmą dieną skambinau direktorei, tačiau ši neatsiliepė. Su manimi nepanoro kalbėti ir įstaigos pavaduotoja. Galiausiai antrą dieną pavyko prisiskambinti, tačiau direktorė tvirtino, kad grupėje niekas neserga, o į klausimą, kodėl ant durų kabo įspėjantis raštelis, ji atsakyti negalėjo“, – istorijos detales atskleidė moteris.
Lopšelio-darželio „Aušra“ direktorė Vilma Samulionienė pripažino, kad situacija jai žinoma, tačiau pavojus dėl vėjaraupių nepasitvirtino.
„Ant vieno vaiko kūno auklėtoja pastebėjo keistus išbėrimus ir pamanė, kad galbūt tai yra ligos pradžia. Tačiau šios spėlionės nebuvo patvirtintos. Be to, šis mažametis dabar neina į darželį, todėl baimintis dėl grėsmės užsikrėsti tikrai neverta. Tiesa, lapelis ant durų tikrai buvo pakabintas. Tai nepagalvojusios padarė auklėtojos, tačiau šiandien įspėjimas jau nuimtas, nes pavojus nebuvo patvirtintas“, – „Sekundei“ teigė direktorė.
Į darbą eina sirgdami
Kol mokyklose skelbiamas karantinas, suaugusieji į darbus eina net sirgdami. „USP Baltics“ atliktas tyrimas atskleidė, kad net 7 iš 10 žmonių pajutę pirmuosius ligos simptomus neskuba gydytis ir laikytis rekomenduojamo lovos režimo.
Pasak tyrimą inicijavusios įmonės direktorės Jurgitos Unčiurytės-Bakštienės, dauguma vis dar yra įsitikinę, kad netausodami savęs elgiasi teisingai ir taip tarsi įrodo darbdaviui savo profesionalumą.
„Tyrimo duomenimis, 35 proc. ėjusiųjų į darbą su peršalimo simptomais teigė nesureikšminantys savo ligos simptomų, kitas trečdalis (28 proc.) teigė tai darantys dėl to, kad niekas kitas nenudirbs jų darbų, 15 proc. bijojo dėl nedarbingumo netekti dalies pajamų, 9 proc. teigė nemėgstantys lankytis gydymo įstaigose, 7 proc. jautėsi kalti prieš darbdavį, o dar 4 proc. skundėsi, kad darbdavys dėl ligos nesuteikė laisvadienio“, – ydingo elgesio priežastis vardino J. Unčiurytė-Bakštienė.
Tyrimas atskleidė, kad dėl neatsakingo požiūrio į sveikatos problemas kalti ne tik patys darbuotojai, bet ir darbdaviai. Net 19 proc. susirgusių ir likusių gydytis namie ligonių pripažino sulaukę kolegų ir vadovų priekaištų, 69 proc. viršininkų visai nekreipė dėmesio į sergantį, bet dirbantį pavaldinį, o 7 proc. tokį elgesį net pagyrė. Tik 24 proc. apklaustųjų pripažino, kad sunegalavę ir atėję į darbą sulaukė vadovo kritikos ir leidimo eiti gydytis į namus.
Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė perspėja, kad netausojant savęs rizikuojama, kad liga truks ilgiau bei gresia įvairios komplikacijos, kurios gali pasibaigti net mirtimi. Taip pat sergantiems žmonėms nerekomenduojama eiti į darbą, nes jie gali užkrėsti kitus.
Gydytoja taip pat pažymi, kad nemaža dalis suaugusiųjų nežino apie savo teises, kuriomis gali pasinaudoti, kai mieste paskelbiama epidemija. Viena jų – galimybė tėvams gauti nedarbingumo pažymėjimą netgi tuo atveju, jeigu nei jie, nei jų atžalos neserga.
„Higienos centrui patvirtinus, kad siaučia epidemija, kurios metu itin lengva užsikrėsti, tėvai turi galimybę pasiimti biuletenį tam, kad galėtų prižiūrėti vaikus ir šie neužsikrėstų. Tiesa, tai galioja tik tiems, kurių atžalos dar nelanko mokyklos, nes vyresni vaikai jau gali namuose pabūti ir vieni, be priežiūros“, – „Sekundei“ teigė N. Marčiulionienė.
