Apie tai, kokio gripo laukiama šiemet, byloja prieš šią ligą sukurtos vakcinos. Kaip skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2016-2017 m. vakcinos apsaugos nuo trijų gripo virusų: A/California/7/2009 (H1N1)pdm09, A/Hong Kong/4801/2014 (H3N2) bei B/Brisbane/60/2008. Vadinasi, naujų virusų proveržių nesitikima.
Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos (gruodžio–sausio) mėnesiais, tačiau gripo aktyvumas gali prasidėti ankstyvą spalio mėnesį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio.
Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?
Gripo virusas gali plisti trimis pagrindiniais būdais: tiesioginiu (kai infekuotas asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnos), oro lašeliniu ir nuo rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant rankas). Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Apie tai, kad gripas – ne juokai, išduoda ir praėjusių metų statistika. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta daugiau kaip 300 asmenų, buvo mirčių.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.
Apie tai, kam reikalingi skiepai, kokios gali būti šalutinės reakcijos, DELFI pokalbis su Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Jolanta Sauseriene.
- Gerb. gydytoja, ne vienas skiepų oponentas tikina žinantis atvejų, kai asmuo po skiepijimosi iškart suserga. Kodėl taip gali būti?
- Kadangi gripo inkubacinis laikotarpis, t.y. laikas, nuo paciento užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo, trunka nuo 1 iki 5 dienų, yra galimybė pasiskiepyti jau užsikrėtus gripu ir natūralu, jog toks žmogus suserga. Po vakcinacijos pirmieji antikūniai organizme pasigamina tik per dvi savaites, taigi ir po skiepo iš karto užsikrėtę dar galime susirgti. Nuo gripo vakcinos susirgti gripu negalime, nes vakcinoje nėra gyvo viruso, o tik negyvo viruso paviršiniai antigenai. Kita galimybė - susirgti bet kuria peršalimo liga, kurios požymiai gali priminti gripo simptomus.
- Jei skiepijiesi kasmet, ar imunitetas prieš gripo virusą būna stabilesnis, tvirtesnis nei tuo atveju, jei tai darytum nereguliariai?
- Yra duomenų, jog skiepijantis nuo gripo kasmet, imuninis atsakas yra stabilesnis ir, net užsikrėtę gripu, kurio antigenai nėra identiški tų metų vakcinos sudėčiai, galime tikėtis sirgti lengviau.
- Gal galite suprantamai paaiškinti, kaip vakcina veikia? Kas vyksta organizme, ją suleidus?
- Vakcinos sudėtyje yra trijų gripo viruso tipų antigenai - dalelės, kuriomis gripo virusas tvirtinasi prie kvėpavimo takų gleivinės, užsikrėtimo metu.
Šias daleles žmogaus organizmas priima, kaip „svetimas“ ir pradeda gaminti specifinius antikūnius - „kareivius“, kurie pasiruošia kovoti su gripo virusu. Per dvi savaites jau pasigamina pirmieji, o po 2-4 mėnesių šių „kareivių“ organizme būna daugiausia ir jie laukia pasirengę, kol sutiks tikrą gripo virusą. Pavyzdžiui, turėjus kontaktą su sergančiuoju gripu, į organizmą patekusį virusą jie iš karto atpažįsta ir įveikia, arba ligos eiga būna lengvesnė, nes nebereikia laukti dviejų savaičių, kol antikūniai pasigamins, specifinis imuninis atsakas prasideda iš karto.
- Ar kasmet atvežamos naujos vakcinos labai skiriasi, pritaikytos konkrečiam (ne)laukiamam virusui (keletui jo variacijų)?
- Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, šiuo metu naudojama trivalentė gripo vakcina, tai reiškia, jog vakcinoje yra dviejų A ir vieno B tipo gripo virusų antigenų struktūros. Vakcina pagaminta, kaip ir kasmet, pagal labiausiai tikėtinus gripo viruso potipius ir ji skiriasi nuo praėjusio sezono vakcinos. Ar mokslininkų prognozės buvo tikslios, atsakyti galėsime tik pasibaigus gripo sezonui.
- Kaip suprantu, gripo vakcina efektyvi ne tik dėl to, kad nuo gripo apsaugo, bet ir sukuria gretutinį apsaugos efektą, kuris padeda išvengti neretai mirtinų komplikacijų?
- Gripo vakcinos poveikis kiekvienam žmogui gali būti skirtingas. Tai priklauso nuo žmogaus imuniteto būklės, amžiaus, gretutinių ligų. Jeigu žmogus jaunas, neserga jokiomis lėtinėmis ligomis, pasiskiepijus jo imuninė sistema pagamins pakankamai antikūnių ir jie išliks visą sezoną. Tikėtina, kad toks žmogus nesusirgs gripu, arba sirgs lengva forma.
Tačiau senyvo amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantys pacientai nesiskiepydami rizikuoja daug labiau - gali patirti rimtas, kartais gyvybei grėsmingas komplikacijas. Jų organizmo imuninis atsakas jei ir nebus pakankamai stiprus, kad apsaugotų nuo susirgimo, tačiau gripo komplikacijų, tokių, kaip pneumonija, ausų uždegimas, meningitas ar miokarditas, išvengti padės. Tiesa, reikėtų paminėti, jog gripo vakcina neapsaugo nuo kitų virusinių kvėpavimo takų susirgimų ar kitų, ne gripo sukeltų komplikacijų.
- Kokie yra šalutiniai vakcinos poveikiai?
- Visos šiuo metu Lietuvos rinkoje esančios gripo vakcinos yra pakankamai ištirtos ir saugios. Jomis saugu ir rekomenduojama skiepyti visus suaugusius, vaikus ir kūdikius nuo 6 mėnesių, taip pat nėščias moteris nuo pat nėštumo pradžios. Skausmas vakcinos suleidimo vietoje - dažniausiai jaučiamas šalutinis reiškinys. Patinimas bei paraudimas pasitaiko rečiau. Taip pat galimas, tačiau itin retai pasireiškia subfebrilus karščiavimas kitą dieną po skiepijimo.
- Galiausiai, kokias stebite tendencijas - besiskiepijančių skaičius auga/mažėja ar lieka toks pat?
- Jau eilę metų valstybė kompensuoja gripo skiepus rizikos grupių asmenims: visiems, sulaukusiems 65 metų, gyvenantiems slaugos ar globos įstaigose, sergantiems lėtinėmis plaučių, širdies, autoimuninėmis, onkologinėmis, medžiagų apykaitos ir kitomis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nėščioms moterims. Jiems tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją (medicinos darbuotojų skiepijimą organizuoja darbovietė). Tačiau pasiskiepija vos penktadalis šių asmenų. Ši statistika nesikeičia jau daugiau nei penkmetį. Nėščiųjų skiepijimas vis dar nesiekia nė vieno procento. Sunku paaiškinti tokį žemą aktyvumą, tuo tarpu Vakarų Europos, Skandinavijos šalių rizikos grupių asmenų skiepijimas siekia 60-80 procentų.
Manau, mūsų šalies žmonės vis dar mano, kad už jų sveikatą atsako kažkas kitas, kad komplikacijos įvyks kažkur toli - „kaimyno kieme“. Patys skiepytis ateina retai, o didžiausi skeptikai, net ir pakvietus, paaiškinus skiepų svarbą, atsisako. Deja, neretai tie atsisakę skiepų ir susirgę gripu per epidemiją reiškia nepasitenkinimą dėl ilgų eilių prie gydytojo kabineto, nes žino savo teises. Gaila, kad pareigas pamiršta.
O pasiskiepyti nuo gripo, manau, prilygsta pareigai nesirgti ir neplatinti ligos. Ne išimtis ir medicinos darbuotojai. Mūsų profesijai gripo epidemija - pats darbymetis, todėl drąsiai pasakysiu, nepasiskiepydami ne tik elgiamės neatsakingai, bet ir negerbiame kolegų, jei nepasiskiepiję susergame, tampame nedarbingi ir „draugiškai išdaliname“ jiems savo pacientus.
