Pasak odontologės, profesorės Vilmos Brukienės, šiuolaikinė odontologija gali pasiūlyti įvairių komfortiškų sąlygų pacientui, kad jis jaustųsi geriau.
„Nuo lengvo nuraminimo, prislopinimo iki visiško užmigdymo. Lengvasis būtų sedacija, o visiškas – pacientų vadinama narkozė. Sedacija yra tada, kai vaistais prislopinama paciento sąmonė, kad jis nelabai suprastų, kas vyksta“, – sakė V. Brukienė.
Taikant sedaciją žmogus nebejaučia nerimo, atsipalaiduoja raumenys. Dažniausiai ši procedūra skirta labai mažiems vaikams, kurie dėl savo amžiaus priešinasi odontologinėms procedūroms. Taip pat ir tiems, kurie jau suaugę odontologų baimę turi kaip ligą.
„Deja, kartais geri dalykai tampa populiarūs ne pagal paskirtį. Tikrai pastebime, kad vis daugiau tėvų kreipiasi dėl vaikų, kad dantis jiems gydytume su sedacija. Bet ne dėl to, kad vaikas labai bijotų, labiau dėl vaiko nenoro. Čia matau tam tikrų charakterio, auklėjimo problemų“, – kalbėjo V. Brukienė.
Tokias auklėjimo problemas, pasak pašnekovės, norima uždengti cheminėmis medžiagomis.
„Sudaromas įspūdis, kad yra stebuklingas kokteilis, kurio išgėręs vaikas pasikeis ir taps kaip šilkinis. Tačiau noriu šitą mitą sugriauti, yra ne visai taip. Mažiems vaikams ši procedūra dažniausiai sėkminga, bet vyresni vaikai, net ir davus vaistų, toliau priešinasi“, – sakė profesorė.
Tokiam besipriešinančiam vaikui kokybiškai pagydyti dantų vis tiek neįmanoma, tad procedūra būna nesėkminga. Profesorė sako apgailestaujanti, jog tėvai, užuot pakalbėję su vaiku, renkasi sedaciją.
Odontologė pataria prieš einant su vaiku gydyti dantų supažindinti jį su aplinka, specialistu, iš pradžių atlikti paprastas procedūras.
„Tas vaikas, kurio normalus protinis, fizinis vystymasis, nuo 4 metų tikrai pajėgus psichologiškai priimti tas procedūras. Tik kartais dėl to reikia daugiau padirbėti, o tėvai ne visada nori“, – kalbėjo LNK žinių pašnekovė.
Profesorės teigimu, reikia suprasti, kad sedacija nėra vitaminų kokteilis – tai cheminė medžiaga, kurios poveikis kartais gali būti nenuspėjamas.
„Kiekvienas organizmas savaip reaguoja į cheminę medžiagą. Tai gali būti sąmonės praradimas, gali pasireikšti komplikacija – sustoti kvėpavimas. Taigi norėčiau paraginti tėvus visada pasverti naudos ir žalos santykį. Ar tikrai psichologiškai brandžiam vaikui reikia duoti cheminių medžiagų“, – sakė odontologė.
Pasak pašnekovės, geriau stengtis susitarti su vaiku ir surasti odontologą, kuris patiktų vaikui.
„Tuo labiau kad turime tikrai nemažai nesėkmingos sedacijos atvejų. Kartais vietoje slopinimo vaikas tampa aktyvus, agresyvus, isteriškas, tada susitvarkyti dar sunkiau“, – sakė profesorė.
Visą LNK žinių pokalbį žiūrėkite čia:
