Plačiau apie šias problemas bei kineziterapijos svarbą šiandieniniame pasaulyje pranešime žiniasklaidai pasakoja Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Ieva Masiulytė.
„Idealu, jeigu pas kineziterapeutą žmogus apsilanko profilaktiškai – tai yra pats efektyviausias kelias užkirsti galimus skausmus bei veikti sveikatinimo tikslais. Deja, dažniausiai pas mus apsilanko pacientai, jau turintys tam tikrų problemų – pavyzdžiui, patiriantys kaklo ar nugaros skausmą, po patirtų traumų, siekiant greitesnio atsistatymo. Praktikoje tenka pastebėti, jog atsiradus skausmui, žmonės delsia kreiptis į specialistus, vartoja nuskausminamuosius vaistus ir tikisi, jog jų būklė pagerės. Visgi, taip tik sukuriamas laikinas pagerėjimo efektas, o išmokus gydomųjų judesių, kiekvienas iš mūsų padidina tikimybę gyventi be skausmo“, – pažymi I. Masiulytė.
Ji pratęsia, jog nors kompiuterinių technologijų naudojimas žymiai palengvina mūsų gyvenimą, tačiau lygiagrečiai prisideda prie smarkiai mažėjančio fizinio krūvio. Nerimą kelia ir tai, jog pas kineziterapeutus vis dažniau apsilanko jaunesnio amžiaus žmonės, o nugaros skausmais jau skundžiasi ir vaikai – dažniausiai šią problemą lemia netaisyklinga laikysena.
Nuolat sukąsti dantys gali lemti net pusiausvyros sutrikimus
Kineziterapeutė pasakoja, jog vis dažniau pacientai kreipiasi dėl itin specifinės problemos – smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų, kurie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – po dantų šalinimo, patirtų traumų, esant netaisyklingiems įpročiams, pavyzdžiui, kramtymas tik viena puse, netaisyklingas galvos laikymas, darbo specifika, kai dirbama persikreipus.
„Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia veido srities skausmu, kuris gali plisti nuo ausų į smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sritį ar kaklo zoną. Taip pat pacientai gali jausti skausmą smilkininio apatinio žandikaulio sąnario srityje, hipo- ar hipermobilumą, girdėti judančių sąnarių garsus. Patiriamas diskomfortas galiausiai apsunkina kramtymo funkciją, veide nuolat jaučiama įtampa, kartais jo forma gali tapti asimetriška. Sutrikimams pažengus ir turint netaisyklingą sąkandį, netolygiai pasiskirsto veido raumenų jėga, todėl gali atsirasti galvos svaigimas ir net pusiausvyros sutrikimai“, – nemalonius pokyčius vardija I. Masiulytė.
Anot jos, didžioji dalis žmonių dienos metu daugiau ar mažiau patiria stresą ir jaučia įtampą, o tuomet nesąmoningai ir nekontroliuodami savęs, laiko sukąstus dantis, aktyvindami kramtomosios sistemos raumenis ir net nežinodami, jog taip skatina bruksizmo – griežimo dantimis išsivystymą.
„Idealiu atveju, pajutus minėtus simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją, visgi dažniau žmonės užsiima savigyda. Vis dėlto kuo anksčiau pradėsime spręsti šią problemą, tuo mažiau pacientas sau pakenks ir greičiau pajus palengvėjimą“, – teigia kineziterapeutė.
Pavėluotas gydymas gali trukti ir kelis mėnesius
Pasakodama apie šių sutrikimų gydymą, I. Masiulytė pirmiausia akcentuoja, jog tai – ne tik kineziterapeuto, bet ir paciento darbas. Į kiekvieną atvejį yra žiūrima individualiai, pirmiausia pacientui atliekami įvairūs reikalingi tyrimai, siekiant nustatyti simptomų atsiradimo priežastį.
„Kineziterapija, taikoma smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimams gydyti, yra skirstoma į kelias dalis – pirmiausia pacientui yra taikomas gydymas su manualinės terapijos elementais. Jos metu atliekama sąnarių bei minkštųjų audinių mobilizacija, kai kuriais atvejais kartu gali būti derinamos ir fizioterapijos priemonės, pavyzdžiui, ultragarso ar lazerio terapija, transkutaninis elektrostimuliavimas.
Visgi, ne mažiau svarbi dalis yra paciento darbas – jį apmokome atlikti reikalingus pratimus savarankiškai, taip pat įtraukiame savikontrolės ugdymą, gyvenimo būdo koregavimą. Aptarus, kas lėmė šio sutrikimo atsiradimą, būtina paaiškinti, kaip elgtis toliau, jog simptomai negrįžtų. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl ir gydymas trunka įvairiai – dar po pirmosios procedūros pacientas jaučia pagerėjimą, tačiau kartais prireikia ir kelių mėnesių“, – teigia kineziterapeutė.
Gydomasis poveikis pasireiškia atkurta smilkininio apatinio žandikaulio sąnario judesių amplitude, atstatyta raumenų tonuso pusiausvyra, mažėjančiu skausmu bei galvos svaigimu, taip pat raminančiai veikiama nervų sistema.
Atkreipkite dėmesį į savo nuotraukas
Kitas dažnas negalavimas, prie kurio gydymo gali žymiai prisidėti kineziterapeutas, yra veido persikreipimai. Dažnai jie atsiranda po insulto ar veido paralyžiaus, paveikus veido raumenis bei judesius koordinuojančią nervų sistemą, todėl smilkininio apatinio žandikaulio sąnario judesiai praranda tinkamą judėjimo funkciją.
„Pasitaiko atvejų, kai pacientas nėra turėjęs minėtų būklių, o veido asimetriją jis pastebi nuotraukose, nors nejaučia skausmo, tačiau mato, jog estetinis vaizdas yra pasikeitęs. Jeigu žmogus nepatyrė traumų, dantų pažeidimų, dažnai galime matyti tam tikrą asimetriją visame jo kūne, ypač laikysenoje. Tokiais atvejais dirbame ne tik su veido zona – problemos ieškome plačiau“, – teigia kineziterapeutė I. Masiulytė.
Ji pratęsia, jog pacientui konsultacijos metu gali būti užduoti įvairūs klausimai, stengiantis įvertinti jo būklę: simptomų atsiradimo laikas, trukmė, lokalizacija, kokie judesiai yra skausmingi, ar yra judėjimo funkcijos apribojimų. Toliau atliekamas objektyvus ištyrimas, kurio metu įvertinama paciento laikysena, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario judesių amplitudės, raumenų jėga, judesių kokybė ir kiti reikalingi testai.
„Įprastai terapija pradedama nuo pečių juostos, tada kylama į kaklinę stuburo dalį ir tik tada – į veido ir galvos zoną, taip pasiekiant greitesnį ilgalaikį efektą. Gydymo pradžia pasirūpina kineziterapeutas, tačiau toliau, kaip ir minėtais atvejais, kamuoliukas yra perduodamas į paciento rankas – pakartotinių vizitų metu gana lengva įvertinti, ar žmogus atlieka namų darbus ir laikosi rekomendacijų“, – sako specialistė.
Kiekvienas paciento atvejis – itin individualus
Kineziterapeutė pasakoja, jog atsiradus skausmui veido srityje, pacientai dažniausiai problemos sprendimo ieško odontologų ar veido ir žandikaulių chirurgų kabinetuose. Deja, bet visuomenė dar nėra plačiai susipažinusi, kad šią problemą išspręsti gali būtent kineziterapeutas.
„Žinoma, didžiausia klaida yra tiesiog laukti pagerėjimo, nesikreipiant į jokius specialistus – taip gydymo laikas ilgėja, o jam užsitęsus, pacientui gali atsirasti dar rimtesnių sveikatos problemų. Atkreipčiau dėmesį ir į kitą dažną problemą – savo būklės lyginimą su kitų žmonių. Kiekvienas atvejis ir pacientas yra individualūs, todėl pagalbos neieškokite remdamiesi patarimais ir neužsiimkite savigyda – kreipkitės į specialistus, kad galėtumėte džiaugtis atgauta gyvenimo kokybe“, – primena I. Masiulytė.
