Sveikų dantų ir dantenų palaikymas yra įsipareigojimas visam gyvenimui. Kuo anksčiau išmoksite tinkamai laikytis burnos higienos įpročių, pvz., valytis šepetėliu, valytis siūlu ir apriboti suvartojamo cukraus kiekį, tuo lengviau bus išvengti brangių odontologinių procedūrų ir ilgalaikių sveikatos problemų.
Kas yra dantų apnašos ir kaip jos atsiranda?
Apnašos ant dantų yra lipni plėvelė, kuri susidaro ant jūsų dantų kiekvieną dieną, pvz.: tas nešvarių dantų pojūtis, kurį jaučiate pirmą kartą pabudę. Dar kitaip apnašas vadinamas „bioplėvele“, nes tai iš tikrųjų yra gyvų mikrobų bendruomenė. Lipni danga padeda mikrobams prisitvirtinti prie burnos paviršių, kad jie galėtų išaugti į klestinčias mikrokolonijas.
Bakterijos ir kiti organizmai patenka valgant, geriant ir kvėpuojant. Dažniausiai jūsų burnos ekosistemoje išlaikoma subtili pusiausvyra, tačiau gali kilti problemų, kai tam tikros bakterijų padermės tampa per daug.
Skirtumas tarp dantų apnašų ir dantų akmenų
Kai apnašos nėra reguliariai ar pakankamai pašalinamos, jos gali sukietėti į balkšvą arba geltoną medžiagą, vadinamą dantų akmenimis. Susidarius akmenims ant dantų, dantų šepetėliu ar tarpdančių siūlu paprastai nebepašalinsime – tai galės atlikti tik gyd. odontologas arba burnos higienistas.
Ar įmanoma apmažinti apnašų susidarymą natūraliais būdais?
Laikykitės geros burnos higienos
Kad apnašose esančios bakterijos nepakenktų dantims ir dantenoms, svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti, – valytis dantis kasdien du kartus per dieną minkštu dantų šepetėliu, bent po 2 minutes. Taip pat labai svarbu kasdien valyti tarpdančius bent kartą per dieną.
Mažinkite angliavandenių ir cukraus kiekį
Cukraus ir krakmolo kiekio sumažinimas yra geriausias būdas išvengti apnašų susidarymo. Burnoje esančios bakterijos mėgsta saldų ir krakmolingą maistą, o apnašose esančios bakterijos minta angliavandeniais ir cukrumi, gamindamos rūgštį, kai metabolizuoja cukrų. Rūgštys gali pažeisti jūsų emalį, sukeldamos dantenų ligas ir dantų ėduonį.
Deja, daugelis maisto produktų, kuriuos mėgsta bakterijos, mėgstame ir mes. Lipnūs saldūs skanėstai ir užkandžiai, kurie gali įstrigti tarp dantų, yra blogiausi kaltininkai. Tačiau net ir tiesiog sumažinus toliau nurodytų maisto produktų kiekį, galima sumažinti apnašų susidarymo riziką.
- saldainiai;
- ledai;
- tortai ir pyragaičiai;
- džiovinti vaisiai;
- bulvių traškučiai;
- minkšta duona.
Kai kurie gėrimai taip pat gali sukelti apnašų susidarymą ant dantų: gazuoti gėrimai, alkoholis, vaisių sultys ir daug angliavandenių turintys sportiniai gėrimai gali prisidėti prie apnašų susidarymo.
Kaip dažnai reikėtų atlikti burnos higieną?
Profesionali burnos higiena – tai procedūra, skirta dantų ėduonies ir dantenų ligų prevencijai.
Apsilankymų profesionaliai burnos higienai dažnumas turėtų būti nustatomas pokalbyje su savo burnos higienistu, atsižvelgiant į jūsų specifinius dantenų ligų (periodontito) ir dantų netekimo rizikos veiksnius.
Paprastai, profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6 mėnesius. Tačiau ne visiems žmonėms toks apsilankymų dažnumas gali būti tinkamas.
Jei pacientas nepakankamai valosi dantis, valgo daug angliavandenių ar cukraus, rūko, serga cukriniu diabetu, turi dantenų ligų – gali būti didesnė dantų ir dantenų ligų rizika. Tokiu atveju apsilankymai turėtų būti dažnesni.
Ar pats žmogus gali suprasti, kad jau laikas burnos higienai? Kas gresia, jei profesionali burnos higiena atliekama per retai?
Esant netinkamai kasdieninei dantų priežiūros rutinai, gali išsivystyti dantenų ligos – skausmingos, kraujuojančios dantenos, blogas kvapas iš burnos. Ankstyvas dantenų ligų požymis yra kraujuojančios dantenos, kai išsivalote dantis šepetėliu ar tarpdančius siūlu. Negydomos dantenos gali iššaukti net ir dantų netekimą.
Ar genetika turi įtakos burnos sveikatai?
Jūsų burnos sveikatai įtaką daro keli genetiniai veiksniai. Jūsų seilių cheminė sudėtis lemia, kaip gerai neutralizuojamos maisto ir gėrimų rūgštys, kad būtų išvengta ėduonies susidarymo. Dantys, kuriuose dėl genetinių veiksnių yra didelių ir daug įtrūkimų ar įdubimų, rūgštims lengviau prasiskverbti į šias vietas, o tai skatina dantų ėduonies atsiradimą. Dantenų ligos taip pat yra paveldima būklė, dėl kurios jūsų dantenos lėtai gyja infekcijos atveju.
