Ir netiesa, kad ilgainiui vis tiek visi prarasime dantis. Gydytojai odontologai tvirtina, kad nuosavus dantis tikrai įmanoma išsaugoti net iki gilios senatvės.

Kaip tai padaryti ir kokie yra galimi dantų atkūrimo būdai, portalui „Delfi“ papasakojo Klaipėdos „Šypsenos akademijos“ protezuojanti gydytoja odontologė Giedrė Poderienė ir tos pačio klinikos gydytojas burnos chirurgas Henrikas Rusilas.

– Kokia yra lietuvių burnos būklė?

Henrikas Rusilas: Lietuvių burnos būklė yra vidutiniška. Praeityje situacija buvo blogesnė – žmonės rečiau lankėsi profilaktiniams vizitams, o dabar galime matyti besikeičiančius žmonių įpročius ir dažnesnius profilaktinius vizitus.

Henrikas Rusilas
Foto: Organizacijos nuotr.

Švietimas, žmonių sąmoningumo didėjimas lemia ir pagerėjusią sveikatos būklę, tačiau dar nemažas procentas jaunų, apie 40-ties metų amžiaus žmonių jau yra netekę bent vieno danties. Tam įtaką daro praeityje atsiradusios baimės, patirtos vaikystės traumos, kai dantys dar buvo gydomi senais, daug skausmo ir diskomforto keliančiais metodais. Šias baimes mes, specialistai, bandome paneigti ir džiaugiamės, jog vis daugiau žmonių geba jas pamiršti ir išdrįsta kreiptis pagalbos.

Giedrė Poderienė: Daugiausia pacientų kreipiasi į specialistus dėl to, kad nėra patenkinti savo esama burnos ertmės būkle.

Dažniausiai susiduriame su pacientais, kurie būdami maždaug 30-ties metų jau yra netekę bent vieno danties. Vyresnio amžiaus pacientai dažniausiai jau yra netekę keleto ar daugiau dantų, turi smarkiai pažeistų dantų. Deja, tačiau tik labai retam vyresnio amžiaus žmogui nėra reikalinga odontologinė pagalba.

Iš dalies, vyresniame amžiuje dantų nusidėvėjimas gali būti laikomas norma, tačiau dantų trūkumas sukelia diskomfortą ir kenkia gyvenimo kokybei.

– Taigi, Lietuvos gyventojų dantų būklė pamažu gerėja?

Giedrė Poderienė: Statistiškai, nuo 2011 metų Europos gyventojų dantų būklė ne blogėja, o stabilizuojasi. Tai reiškia, kad pacientai pagaliau pradeda girdėti mūsų rekomendacijas, domisi savo dantų būkle ir stengiasi tinkamai juos prižiūrėti.

Giedrė Poderienė
Foto: Organizacijos nuotr.

Džiaugiuosi, kad dauguma pacientų jau yra susipažinę ir naudoja ne tik dantų šepetėlį, bet ir tarpdančių siūlą, vieno danties, tarpdančių šepetėlius, liežuvio valiklį ir irigatorių. Tai – būtinos priemonės tinkamai burnos higienai palaikyti namuose.

Henrikas Rusilas: Lietuvių dantų ir burnos būklė pamažu gerėja. Tam įtakos turi ne vienas aspektas: žmonės patys lengviau randa informaciją apie tinkamą dantų priežiūrą ir profilaktiką, odontologija modernėja, pacientai nebejaučia tokios didelės baimės, kreipiasi į specialistus konsultacijoms, didėja burnos priežiūros priemonių įvairovė ir prieinamumas.

– Vis dėlto, kaip minėjote, nemažai Lietuvos gyventojų jau jauname amžiuje neturi vieno ar keleto dantų. Dėl kokių priežasčių dažniausiai netenkama dantų?

Giedrė Poderienė: Dantų pacientai dažniausiai netenka dėl to, kad nesikreipia pagalbos laiku. Gaila, tačiau Lietuvoje įprasta į specialistus pagalbos kreiptis tik tada, kai žmogus nebegali kentėti.

Lietuvoje profilaktiniai vizitai kas 6 mėnesius vis dar nėra įprasta praktika, o tai juk esminis dalykas, siekiant išlaikyti sveikus dantis.

Bedantis
Foto: Shutterstock

Žinoma, žmogus turi laikytis asmeninės burnos higienos du kartus per dieną tinkamai valydamas dantis, tačiau profilaktiniai vizitai ir profesionali burnos higiena yra labai reikšmingi, siekiant išvengti burnos ligų. Karieso ligos yra pirmasis signalas, dėl ko vėliau tenka šalinti neišgydytus dantis.

Henrikas Rusilas: Dažniausia dantų netekimo priežastis – kariesas (dantų ėduonis). Negydomas dantų kariesas vystosi į sudėtingesnes dantų ligas (kraštinis periodontitas, apikaklinis periodontitas, anksčiau vadintas paradontoze). Stipriai progresavęs dantų ėduonis ir apydančio ligos yra dažniausia dantų praradimo priežastis.

– Kokie yra dantų atkūrimo būdai ir kokie kiekvieno pranašumai bei trūkumai?

Giedrė Poderienė: Šiais laikais odontologija yra pažengusi taip, kad pacientui galime pasiūlyti platų dantų atkūrimo metodų pasirinkimą. Žinoma, kiekvieno paciento situacija yra individuali, tačiau netekus vieno danties, galime jį atstatyti dantų tiltu arba implantu.

Netekus daugiau dantų, neretai siūlomos paprastos ir nekomfortiškos pacientui išimamos dantų plokštelės, tačiau tam galime pasiūlyti alternatyvą – fiksuoti dantys ant 4 implantų. Tai inovatyvi metodika, kuomet visi vieno žandikaulio dantys gali būti atkurti vos 4 implantais.

Odontologo kabinete
Foto: Organizacijos nuotr.

Jeigu pacientas yra nepatenkintas savo esama dantų estetika, pacientui siūlomas estetinis dantų plombavimas arba dantų laminatės, kurios yra ilgaamžiškesnės ir natūraliau atrodančios nei dantys, atkurti estetiniu plombavimu.

Henrikas Rusilas: Šiuolaikinė odontologija siūlo ne vieną trūkstamų dantų atkūrimo būdą: išimami protezai, plokštelės, dantų tiltai, kuomet šlifuojami savi paciento dantys bei pats naujausias, moderniausias ir labiausiai patikimas dantų atkūrimas implantais, kuomet galima atkurti ne tik vieną dantį, bet ir visą žandikaulį.

– Kiek žinau, prarasti galima ne tik dantis, bet ir implantus, juos neteisingai prižiūrint dėl periimplantito. Kokia tai liga? Kodėl ji atsiranda?

Giedrė Poderienė: Pas mane kaip protezuojančią gydytoją odontologę pacientai jau atvyksta dantų protezavimui, todėl mano kolega burnos chirurgas Henrikas Rusilas plačiau apie tai papasakos.

Iš savo pusės aš galiu pasidalinti labai dažnai pastebima pacientų iliuzija apie dantų implantus. Dažnai pacientai galvoja, kad dantis atkūrus implantais jiems nebereikės jais rūpintis. Deja, tokiu atveju turime nuvilti pacientus – dantų implantus prižiūrėti būtina, kaip ir savo natūralius dantis.

Tinkamai prižiūrimi dantų implantai tarnauja visą gyvenimą. Visuomet sakau pacientams, jog būtina prižiūrėti savo natūralius dantis – juk juos gamta mums suteikė nemokamai, o už antrus jau turime susimokėti.

Dantų implantai
Foto: Shutterstock

Henrikas Rusilas: Dantų implantų, kaip ir nuosavų dantų, galima netekti dėl netinkamos jų priežiūros. Nors jų priežiūra yra visiškai įprasta: valymas du kartus per dieną, ryte ir vakare dantų šepetėliu ir dantų pasta, tarpdančių šepetėliu ir dantų siūlu.

Taip pat reikalingi profilaktiniai apsilankymai pas burnos higienistą ir gydytoją odontologą kartą ar 2 kartus per metus, priklausomai nuo individualių rekomendacijų. Laikantis šių kasdienės priežiūros pagrindų implantai tarnauja visą gyvenimą.

Prie neprižiūrimo dantų implanto kaupiasi maisto likučiai, kurie virsta akmeninis. Tuomet ten kaupiasi bakterijos ir taip vystosi liga, vadinama periimplantitu.

– Bet, ar įmanoma išsaugoti savus dantis ir iki gilios senatvės? Jei įmanoma, tai kaip – ką galima padaryti jau dabar?

Giedrė Poderienė: Labai norėčiau, kad šį klausimą kaip patį pirmąjį man užduotų pacientai. Atsakymas – tikrai taip!

Svarbiausias aspektas – reguliari profilaktika pas gydytoją odontologą ir reguliariai atliekama burnos higiena, antras aspektas – nepriekaištinga dantų priežiūra namuose, o trečias labai svarbus aspektas – mūsų mityba, kuri lemia ne tik karieso atsiradimą, bet yra ir vienas iš faktorių, lemiančių taisyklingą veido profilį bei tobulą šypseną.

Senjorų dantys
Foto: Shutterstock

Henrikas Rusilas: Visus nuosavus dantis iki gilios senatvės pacientai tikrai gali išsaugoti, tačiau yra daugybė faktorių, pradedant nuo genetikos, gyvenamosios aplinkos, mitybos, burnos higienos įpročių, profilaktikos.

Todėl negalima išskirti vieno stebuklingo patarimo, ką reikėtų daryti norint išsaugoti savo nuosavus dantis. Svarbiausia užtikrinti tinkamą kasdienę burnos higieną namuose ir profilaktiškai kartą į pusę metų lankytis pas gydytoją odontologą, jog problemos būtų pastebėtos dar tik jų vystymosi stadijoje, taip išvengiant ne tik sudėtingo jų gydymo, bet ir finansinių išlaidų.