Pasak gydytojos odontologės-periodontologės Evelinos Alkimavičienės, didelė lietuvių problema yra periodontitas – liga, anksčiau vadinta paradontoze. Tačiau šios ligos galima nė nejausti, kol situacija netaps kritine. Apie tai gydytoja pasakojo Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“.

„Periodontologinių ligų paplitimas Lietuvoje yra labai didelis, net iki 90 proc. pacientų turi vienokių ar kitokių su kaulu ar dantenomis susijusių problemų. Apie 40 proc. pacientų, vyresnių nei 35 metai, turi lėtinį periodontitą“, – sakė E. Alkimavičienė.

Liga kelia rūpestį ir dėl to, kad ilgą laiką pacientai nieko nejaučia – dažniausiai matomas tik dantenų kraujavimas, bet dauguma galvoja, kad tai visiškai normalu.

Tik vėlesnėse stadijose pasireiškia dantų judėjimas, o tada, pasak pašnekovės, pacientai jau kreipiasi į gydytojus.

Kraujuojančios dantenos

Svarbiausia kreiptis kuo anksčiau

Pasak gydytojos, pagrindinis periodontito gydymas yra ne chirurginis – tai yra valymai po dantenomis. Jei tai nepadeda, reikia chirurgijos, kai priauginamas kaulas, atliekama minkštųjų audinių plastika.

Šiuo metu gydytoja atlieka tyrimą, kuriame bando nustatyti natūralios medžiagos – proantocianidino poveikį periodontito gydymui.

„Ši medžiaga yra gaunama iš įvairių augalų, pavyzdžiui, šilauogių, juodosios, žaliosios arbatos. Jos įtraukimas rodo gerus rezultatus, be to, nekelia pavojaus pacientui. Kol kas ši medžiaga naudojama tik eksperimentuose. Manome, kad periodontito gydymo ateitis yra kuo mažiau chirurgijos ir kuo daugiau natūralaus gydymo“, – pastebi E. Alkimavičienė.

Nuo ligos apsisaugoti padeda burnos higiena

Pasak gydytojos, profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas pusę metų, tačiau tik nedidelė dalis lietuvių iš tiesų laikosi šios taisyklės.

Dantų apnašos

„Nors būtų galima suvaldyti tokį didelį periodontito skaičių, nes labai daug žmonių Lietuvoje turi šią problemą. Tačiau jie tiesiog nesikreipia. Burnos higiena yra gana nauja procedūra, bet tai vienareikšmiškai tiesiausias kelias į burnos sveikatą ir į problemų sustabdymą. Jei pacientai galvoja, nuo ko pradėti, tai pirmiausia reikėtų pradėti nuo burnos higienos“, – patarė Žinių radijo pašnekovė.

Profesionalios burnos higienos metu yra pašalinami virš dantenų esantys nešvarumai, akmenys, pigmentas, nupoliruojamas dantų paviršius.

„Tai nėra labai maloni procedūra, bet ji leidžia pašalinti dantenų uždegimą ir palaikyti sveikatą. Rekomenduoju, kad burnos higieną atliktų būtent burnos higienistai, nes jie šią procedūrą išmano geriausiai“, – sakė E. Alkimavičienė.

Po procedūros pacientai jaučia gaivų burnos kvapą, pastebi, kad mažiau arba visai nebėra dantenų kraujavimo. O jei burnos higienistas pastebi, kad yra didesnių problemų, pacientas nukreipiamas į gydytojus.

Laidoje buvo paklausta, kodėl vienam, kuris sąžiningai valosi dantis, burnos higienos reikia kas 3 mėnesius, o kitam – kas pusę metų?

Gydytojos teigimu, tam didelę įtaką turi gyvenimo būdas. Jei pacientas rūko, mėgsta juodą arbatą, pigmento ant dantų bus daugiau.

Jautrūs dantys

„Mityba turi poveikį. Valgant kietesnį maistą patys dantys geriau apsivalo, padidėja seilėtekis, dėl to natūraliai dantų apsivalymas būna geresnis. Įtakos turi net vandens kokybė“, – sakė E. Alkimavičienė.

Taip pat reguliarių apsilankymų pas odontologą metu reikėtų sutvarkyti nekokybiškas plombas bei nekokybišką gydymą – tai irgi padeda apsisaugoti nuo didesnių problemų.

Kada žmogus turi kreiptis į periodontologą?

Gydytoja vardija, kada reikia sunerimti dėl periodontito ir kreiptis į gydytoją periodontologą: jei yra dantenų kraujavimas, dantų judėjimas, jei dantenos atsitraukusios, matosi šaknys, yra tam tikras dantenų paburkimas.

„Visos šios problemos gali būti išsprendžiamos. Tačiau pačioje ligos pradžioje galima nieko nejausti. Kuo greičiau atrandame šią problemą, tuo greičiau ją galime išspręsti. Užtenka poros vizitų ir vėliau reikia tik reguliarių apsilankymų, kad stebėtume, ar liga vystosi toliau.

Vizitų metu galime išvalyti esantį uždegimą, jį panaikinti, sustabdyti kaulo tirpimą. Kaulą galime atstatyti pakaitalais, bet dažniausiai vien sustabdyti kaulo tirpimą yra labai daug, nes pacientas gali ilgą laiką džiaugtis savo dantimis“, – sakė gydytoja.

E. Alkimavičienė laidoje pasakojo, jog kurį laiką teko mokytis Suomijoje – šios šalies gyventojų sveikata geresnė nei lietuvių, tačiau nesunku suprasti, kas tai lemia.

„Lietuviai pacientai ir suomiai pacientai labai skiriasi, skiriasi jų požiūris į sveikatą. Lietuviai kreipiasi tik tada, kai jau labai reikia. O suomiai daugiau dėmesio kreipia į profilaktiką. Taip jų sveikata išlaikoma geresnė. Be to, lietuviai mėgsta užsiimti savigyda – įvairiomis užpiltinėmis, bičių pikiais, daug medžiagų alkoholio pagrindu“, – kalbėjo E. Alkimavičienė ir pabrėžė, kad kiekvienas lietuvis turėtų labiau susirūpinti savo sveikatos profilaktika.