Griežimas dantimis, kitaip medicinoje ir odontologijoje vadinamas bruksizmu yra pakankamai seniai žinoma problema. Bruksizmo sąvoka apima kur kas daugiau, nei daugeliui įsivaizduojamą ir specifinio garso lydymą dantų trynimą – tai gali būti ir labai stiprus ilgas dantų sukandimas, ir nesąmoningi žandikaulio judesiai, ir neurotiškas kramtymas, ar net virškinamojo trakto sutrikimų ir netaisyklingos žandikaulio padėties sąveikos padarinys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kas sukelia bruksizmą?

Nors iki šiol nėra tiksliai konkrečios žinomos griežimo dantimis priežastys, mokslininkai ir medikai visame pasaulyje yra nustatę dvi bruksizmo formas: žmogui esant sąmoningu ir miegant. Iš esmės jie yra labai panašūs, skiriasi tik šių bruksizmų kontrolė – miegant pačiam žmogui kontroliuoti yra labai sunku ar net neįmanoma. O žmogui esant sąmoningu, griežimą galima pastebėti, nustačius priežastį, sukeliančią šį veiksmą.

Apskritai griežimas dantimis siejamas su keliais veiksniais – dažniausias jų – psichologinis ar psichosocialinis. Tai žmogaus reakcija į stresinę situaciją, nerimą, visuomenės ar darbo aplinkos spaudimą, primestas ambicijas, problemas artimoje aplinkoje ir kitas žmogaus stipriai išgyvenamas neigiamas emocijas.

Griežimas dantimis.
Foto: Shutterstock

Tačiau griežimas dantimis gali kamuoti ir nepatiriančius didelio emocinio krūvio. Tokių žmonių bruksizmas dažniausiai siejamas su miego sutrikimais, genetika, netaisyklinga žandikaulio padėtimi, sąkandžio disfunkcija dėl netektų ar kreivų dantų. Prie sukėlėjų minimas vitamino D, B5 bei magnio trūkumas. Taip pat – įvairių svaigiųjų medžiagų ar specifinių medikamentų vartojimas – alkoholis, narkotinės medžiagos, antidepresantai, kt.

Be aptartų bruksizmo sukėlėjų, paminėtini ir galimi fiziologiniai žmogaus organizmo sutrikimai. Dažniausiai jie siejami su virškinamojo trakto sutrikimais, padidėjusia rūgštine terpe – gastroezofaginio refliukso liga, kuomet skrandžio rūgštys kyla stemple ir patenka į burnos ertmę taip ėsdindamos dantų paviršinį apsauginį sluoksnį – emalį.

Aš negriežiu dantimis

Kalbant apie epidemiologinę dantų griežimo situaciją ir remiantis 2011 metų atlikto plataus masto tyrimo duomenimis (Bruxism: A Literature Review, JIPS, 2011), Tarptautinė miego sutrikimų klasifikacija prie Amerikos miego medicinos akademijos (ICSD-R, AASM) teigia, kad dantimis griežia 85–90 proc. visos žmonių populiacijos. Studijos rezultatai taip pat byloja, kad žmogui esant sąmoningu, moterys dantimis griežia kiek daugiau nei vyrai. Miegant dantimis griežiančiųjų moterų ir vyrų skaičius yra lygus. Įdomus faktas, kad šie skaičiai nesiskiria ir vaikams, nerasta jokių rodiklinių skirtumų, išskyrus kūdikius iki 1 metų amžiaus – jie dantimis griežia 50 proc. mažiau.

Taigi yra didelė tikimybė, kad dantimis griežiate ir jūs, tik to nežinote ar nepastebėjote. Ir tam yra priežastis – mažiau intensyvų bruksizmą yra itin sunku pastebėti pačiam, ypač miegant. Tačiau net ir nepastebimas dantų griežimas gali sukelti didelių nepageidaujamų padarinių.

Griežimas dantimis – kelias į sveikatos sutrikimus

Net silpnai grieždamas dantimis, ar to nepastebintis žmogus yra rizikos zonoje. Tai nėra greitas reiškinys, tačiau laiku nepastebėjus bruksizmo, jis gali tapti rimtų padarinių priežastimi. „Skilęs, nutrupėjęs dantų emalis, nuskilę ar nugriežti dantų vainikėliai, padidėjęs dantų jautrumas, dantys gali tapti paslankūs, gali atsirasti pleištiniai dantų kaklelių defektai, įvairios infekcinės patologijos kaip periodontitas, skilusios dantų šaknys ir iš čia išsivystęs pulpitas, pažemėjęs sąkandis", – dažniausiai sutinkamomis savo praktikoje griežimo dantimis pasekmėmis dalijosi gyd. odontologė Žaneta Boverytė-Vaitekūnė.

Žaneta Boverytė-Vaitekūnė
Foto: Asmeninis albumas

Gydytojos teigimu, didžiausias klaidas pacientai padaro nekreipdami dėmesio į atsiradusius minimalius defektinius pakitimus burnoje: „Pastebėjus nežymiai nuskilusius dantų kampučius ar patrumpėjusius priekinius dantis, jaučiant didesnį nei įprasta dantų jautrumą – pirmieji pavojaus ženklai, kalbant apie bruksizmą ir gali reikšti dantų eroziją, pažemėjusį sąkandį,“ – tęsė gyd. Žaneta Boverytė-Vaitekūnė.

Specialistės teigimu, svarbu susirūpinti ne tik pamačius vizualius pakitimus: dėl griežimo dantimis gali atsirasti pojūtis, kad skauda veidą, žandikaulio sąnarį, smilkinius ar galvą.

Taip pat gali atsirasti ir galvos, kaklo ir stuburo skausmų, kurie net ir gydomi vaistais, nenustoja skaudėti. Tačiau vienas blogiausių negydomo bruksizmo padarinių, pasak gydytojos – dantų praradimas: „Nekontroliuojamas bruksizmas gali negrįžtamai pažeisti dantis tokiu būdu, kuomet jie gali lūžti ar skilti ir dėl to tenka juos pašalinti. Pašalinus ar iškritus net vienam dančiui pakinta visa sąkandžio fiziologija ir čia pradeda veikti „domino“ principas – po kiek laiko paveikiami ir kiti sveiki dantys.“

Geriausia taktika – prevencija. Bet ar lengva identifikuoti šį klastingą reiškinį? Pasak gydytojos odontologės Žanetos Boverytės-Vaitekūnės, pačiam žmogui pastebimi simptomai burnos ertmėje – jau kiek pažengusio bruksizmo padariniai, todėl nevertėtų delsti ir kreiptis į odontologą. Gydytoja taip pat pabrėžia, kad labai dažnai žmogus nežino, kad griežia dantimis – dantų erozija gali pasireikšti šoniniuose, ne taip matomuose dantyse. Todėl rekomenduojama bent kas 6 mėnesius apsilankyti pas odontologą burnos ertmės apžiūrai.

Paskaičiuota, kad sveikas žmogus kramtydamas, kalbėdamas ar rydamas dantimis kontaktuoja vidutiniškai 17,5 minutės per dieną (Graf H.Bruxism,Dent.Clin.North.Am.,13:659–665,1969). Naktį, skaičiuojant 8 valandas miego, sveikas organizmas kontaktuoja apie 3,2 proc. laiko arba vidutiniškai 15,36 minutės. Tuo tarpu, žmogus griežiantis dantimis nakties metu kontaktuoja dantimis 7,5 proc. laiko, arba 40 min. (Kobayashi et.al.Shigaku 66: 131, 1978). Ir nors iš pirmos pažiūros šis laiko tarpas neatrodo labai ilgas, tačiau griežiantis dantimis žmogus išvysto net 50–100 kgf sukandiminę jėgą, tuo tarpu įprasta kramtomoji sukandimo jėga tėra 30 kfg.

Griežimo dantimis padariniai įtakoja ne tik burnos, žandikaulio, nervinės sistemos sveikatą, bet ir žmogaus veido kontūrų kitimą. Dylant dantims ir žemėjant jų paviršiui, sąkandis gilėja ir tokiu būdu smakras kyla aukštyn. Nors vaizdas ne toks drastiškas, bet principas toks pat kaip netekus viso žandikaulio dantų – ant kaklo ir skruostų zonoje atsiranda odos perteklius – tuomet žmogaus veidas vizualiai atrodo daug senesnis, nei yra iš tikrųjų. „Dar vienas itin gerai matomas griežimo dantimis padarinys – persitempę kramtomieji žandikaulio raumenys. Šie nuolat įsitempę raumenys deformuoja veido formą ties žandikauliu ir žmogaus veidas atrodo daug platesnis, nenatūraliai išreikšta žandikaulio linija,“ – apie matomus bruksizmo pokyčius komentuoja veido estetikos specialistė Enrika Baltsersen.

Kaip išvengti dantų griežimo?

Jei pastebėjote nors vieną iš dantų griežimo požymių ar juos įtariate, geriausias sprendimas – nedelsiant kreiptis į odontologą. Savo ruožtu, odontologas įvertins dantų būklę ir pritaikys gydymą. Svarbu pažymėti, kad gydymas, šiuo atveju, yra daugiau bruksizmo kontrolė. Todėl net atkūrus nudilusius dantis ar atstačius taisyklingą sąkandį – bruksizmo problema neišsprendžiama. Taip yra „išgelbėjami“ dantys ir parenkamas griežimo dantimis kontrolės metodas.

Šiandien dieną, bruksizmo kontrolės metodų yra įvairių, ir tai yra labai gera žinia, kadangi visi esame skirtingi ir net laikui bėgant kažkuris metodas gali pakeisti buvusį, kintant žmogaus gyvenimui.

Odontologijoje griežimo dantimis kontrolei taikomi metodai, priklausomai nuo bruksizmo intensyvumo ir esamų padarinių. Lengvesniems atvejams yra skiriamos apsauginės kapos – pagal žmogaus dantų formą išlietos vidutiniškai kieto akrilo permatomos kapos, kurias reikia dėvėti miego, ar kitu metu, kuomet galimas griežimas dantimis. Svarbu pastebėti, kad tai nėra galutinis sprendimas, nes vietoje žmogaus nuosavų dantų, dėvisi kapos, todėl jos dyla ir reikia stebėti, kuomet jas reikia keisti naujomis.

Bruksizmo kapa
Foto: Shutterstock

Jei griežimas dantimis yra itin komplikuotas ir sukelia sunkių simptomų verta pagalvoti apie specialią (okliuzinę) bruksizmo kapą. Ji gaminama iš kieto akrilo, yra pakankamai standi ir turi specialius dantų išvedimo kelius, kurie leidžia tolygiai paskirstyti žandikaulio sąkandžio krūvį ir taip sureguliuoja žandikaulio poziciją. Pagrindiniai šios kapos minusai yra tie, kad žmogui iš pradžių ji gali pasirodyti nepatogi ir trukdyti užmigti. Tačiau dėvėjimas kasnakt yra geriausias bruksizmo kontrolės metodas.

Dar vienas, ne naujas, bet Lietuvoje sparčiai populiarėjantis griežimo dantimis kontrolės metodas – botulino toksino injekcijos į žandikaulio kramtomąjį raumenį. Pasak veido estetikos specialistės Enrikos Baltsersen, šiuo metodu galima pasiekti kelis tikslus: „Klaidinga susidariusi visuomeninė nuomonė, kad botulino toksinas paralyžiuoja raumenį. Anaiptol, priklausomai nuo šios veikliosios medžiagos kiekio, raumuo yra atpalaiduojamas ir taip kontroliuojamas jo darbas.

Botulino toksino injekcijos, kaip griežimo dantimis kontrolė yra pranašus tuo, kad pacientui nereikia dėvėti apsauginių kapų, kurias galima pamiršti užsidėti – kontrolė nuolatinė. Kalbant apie estetinę pusę, pertempti žandikaulio raumenys atpalaiduojami, tuo pačiu pagerindami veido ovalo kontūrą“.

Enrika Baltsersen
Foto: Asmeninis albumas

Bruksizmo žalos šalinimas nėra pabaiga

Jei griežimo dantimis kontrolės metodą galima parinkti individualiai ir veiksmingai, dažnu atveju jie yra painiojami su bruksizmo padarinių šalinimu. Todėl labai svarbu suvokti šių procesų eigą. Pirmiausia, pastebėjus ar nustačius bruksizmo formą, iškart įvertinama jau padaryta žala.

Lengva forma. Jei žala yra nežymi ar lengvai pataisoma – galima kalbėti apie prevenciją ir kontrolę.

Vidutinio sudėtingumo forma. Jei griežimas dantimis yra pažengęs ir sukėlęs kitas patologijas, svarbu atlikti jų šalinimą: „Dažniausiai pasitaikantys vidutinio sudėtingumo bruksizmo atvejų padariniai – nuskilę ar aptrupėję dantys. Juos atkuriame plombomis arba keraminėmis stiklo pluošto laminatėmis ir tik tuomet pritaikome kapas ar botulino toksino injekcijas, idant apsaugoti atkurtus dantis,“ – seką dėstė gyd. odontologė Žaneta Boverytė-Vaitekūnė.

Pažengusi bruksizmo forma. Gydytoja teigia, kad greitėjant gyvenimo ritmui, gyvenime atsirandant naujų iššūkių ir nepatirtų situacijų (pavyzdžiui kaip COVID-19 pandemija), atsiranda vis daugiau pažengusio bruksizmo padarinių: „Turime nemažai atvejų, kuomet yra smarkiai nudilę visi dantys, todėl sąkandis yra pavojingai pažemėjęs. Tokiems pacientams pirmiausia būtina pakelti sąkandį iki teisingo lygio pagal jų fiziologiją. Tai atliekame palaipsniui plombuojant specialiomis plombomis, dengiant keramikos užklotais arba atkuriame danties vainikėlį cirkonio oksido karūnėlėmis. Pasitaiko atvejų, kuomet dantis ar jų grupė yra tiek pažeisti, kad juos reikia šalinti ir atkurti implantuojant,“ – patirtimi dalijosi specialistė.

Šiai problemai spręsti paminėtini ir kreivi dantys. Dėl netaisyklingos jų ar žandikaulio padėties dantys greičiau dyla. Tad prieš juos atkuriant kosmetiškai, labai svarbu atstatyti taisyklingas dantų pozicijas. Tam yra skiriamas ortodontinis gydymas breketais arba šiandien sparčiai populiarėjančiomis skaidriomis dantų tiesinimo kapomis, kurios, be tiesinamojo poveikio, atlieka ir dalinę bruksizmo kontrolę.

Taigi atkūrus griežimo dantimis padarytą žalą, svarbu pasirūpinti tinkama kontrole. Ir kadangi griežimas dantimis turi daugybe psichologinių priežasčių, fiziniai šio reiškinio kontrolės metodai ne visuomet bus absoliutus atsakymas. Itin sudėtingais atvejais bruksizmo kontrolės metodus reikia derinti – prie odontologo siūlomų metodų, vertėtų pasidomėti ir psichologine, ar miego terapijos pagalba, įsigilinti į savo gyvenimo būdą, ritmą, mitybą, stengtis suprasti aplinkas, kuriose tenka būti, ir žinoti, kad viskas yra išsprendžiama.