Apie vyresniojo amžiaus įtaką dantų sveikatai, kokias dažniausias dantų problemas „sukelia“ pats žmogaus amžius, o kokios – tik kitų sukauptų sveikatos problemų pasekmė ir kokia abiem atvejais galima prevencija pranešime žiniasklaidai pasakoja Kauno odontologijos klinikos „Angitia“ burnos higienistė Gabija Babrauskaitė.

Gabija Babrauskaitė
Foto: Asmeninis albumas

Dantų nusidėvėjimas

Niekur nepabėgsime nuo fakto, kad dantys per visą gyvenimą tiesiog dėvisi. Kandimas, kramtymas, graužimas, dantų griežimas, netaisyklingas sukandimas ir kitos priežastys pamažu silpnina dantų emalį. Todėl vyresniame amžiuje reikėtų vengti labai kieto maisto.

Laiku nesustabdžius estetinėmis plombomis arba kitomis odontologinėmis medžiagomis dantų emalio dilimo, nudilusius dantis greičiau įveikia patogeniniai mikrobai, tarp jų – ir dantų ėduonies bakterijos. Negydomas dantų ėduonis gilėja, infekcija išplinta į minkštuosius danties audinius, ir kuo vėliau pradedami tokie dantys gydyti, tuo sudėtingesnis ir brangesnis gydymas. Tačiau dar blogiau, kai dantys tampa nebesugydomais ir tenka juos išrauti.

Dantenų atsitraukimas

Vyresniojo amžiaus žmonėms pradeda mažėti kaulų masė, tarp jų – linkęs mažėti ir žandikaulių kaulo tūris. O jeigu dar yra prarastų ir neatkurtų dantų implantais dantų – žandikaulio kaulo nykimas garantuotas. Kartu su nykstančiu žandikauliu traukiasi ir dantenos, apnuogindamos dantų kaklelius.

Gabija Babrauskaitė
Foto: Asmeninis albumas

Tokių kaklelių padidėja jautrumas šaltam ir karštam maistui bei kitiems poveikiams ir apnuogintus kaklelius lengviau įveikia dantų ėduonies bakterijos. Tad neatkūrus dantenų (chirurginiu būdu) arba nepadengus apnuogintų dantų kaklelių specialiomis apsauginėmis odontologinėmis medžiagomis, ši problema gali baigtis dantų praradimu.

Džiūvanti burna

Džiūvanti burnos gleivinė yra dažna vyresniojo amžiaus žmonių sveikatos problema, tačiau ji nėra natūrali amžiaus pasekmė. Šiai amžiaus grupei burnos gleivinės džiūvimas labiau būdingas dėl padidėjusio vaistų vartojimo. Yra nemažai dažnai senjorų naudojamų vaistų rūšių su galimu šalutiniu burnos džiūvimo poveikiu. Tai yra dauguma vaistų nuo įvairių alergijų, astmos, aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio. Taip pat nuskausminamieji, antidepresantai, vaistai nuo Alzhaimerio ir Parkinsono ligų ir kiti.

Įsidėmėtina, kad džiūstanti burnos gleivinė labai stipriai mažina dantų emalio atsparumą patogenams ir yra viena didžiausių dantų ėduonies rizikos priežasčių. Negalima ignoruoti nei burnos džiūvimo, nei pažeisto danties emalio. Dėl džiūstančios burnos būtina pranešti šeimos arba paskyrusiajam vaistus gydytojui, o dantis dažniau parodyti odontologui.

Jeigu burnos džiūvimas nesusietas su vaistų vartojimu arba nėra kito sveikatos sutrikimo simptomas, galima naudoti kitas priemones – purškalus, burnos skalavimo skystį, dažniau gerti vandenį, naudoti kramtomą gumą seilių išsiskyrimo skatinimui, didinti aplinkos oro drėgnumą namuose (pvz., su oro drėkintuvo pagalba), vengti burną džiovinančio ar sausai burnai kenkiančio maisto, pvz., kavos, gėrimų su angliarūgšte, alkoholinių gėrimų, rūgščių vaisių sulčių.

Dantų spalvos pokyčiai

Gelsvi dantys
Foto: Shutterstock


Gelsvėjanti, tamsėjanti dantų spalva – tarsi nuolatinė žmogaus amžiaus palydovė - yra ne tokia rimta, kaip dantų ėduonis ar periodontitas, tačiau vis tiek nemaloni. Įvairus dantis dažantis maistas – net ir paprasčiausia juodoji arbata ar kai kurie vaistai – nors lėtai, bet nuolat keičia dantų spalvą. Tie pakeitimai gali būti sąlyginai nežymūs, tačiau per gyvenimą susikaupia, ir vyresniame amžiuje paprastai dantų spalva būna aiškiai pakitusi.

Vartojamas maistas, gėrimai ar tabakas nėra vienintelės dantų spalvos kitimo priežastys. Dantų tamsėjimo nepavyktų išvengti, net jei visą gyvenimą nevartotume nė vieno iš gausybės dantis šiek tiek tamsinančių produktų: po dantų emale esantis dentinas su amžiumi keičia spalvą natūraliai, o paviršinis emalio sluoksnis su amžiumi plonėja. Todėl tamsėjantis dentinas pro plonėjantį emalio sluoksnį matosi aiškiau.

Šiais laikais pakitusios dantų spalvos problema palyginti nesudėtingai sprendžiama įvairiais saugiais dantų balinimo būdais. Tik jokiu būdu nerekomenduojama balinti dantų savarankiškai patiems namuose įvairiomis priemonėmis, „padėjusiomis“ kaimynei ar draugei. Taip galima pažeisti danties emalį negrįžtamai.

Periodontitas

Gabija Babrauskaitė
Foto: Asmeninis albumas


Kita dažna vyresnių žmonių dantų problema yra pažengęs periodontitas. Vėlgi, jis nėra natūrali amžiaus pasekmė. Tačiau ankstyvas periodontitas dažnai būna besimptomis, ir kol pajuntamos bei nustatomos aiškios problemos, gali praeiti daug laiko. Periodontitas ir jo sukeliamas periodonto uždegimas, žandikaulio kaulo irimas ir dantų praradimas, vyresniame amžiuje pasireiškia labiausiai todėl, kad nebuvo prisilaikoma tinkamos burnos higienos anksčiau; žinoma, prisideda ir su amžiumi susiję sveikatos rizikos faktoriai.

Verta prisiminti, kad burna yra viena iš potencialiai didesnių įvairių mikrobų – bakterijų, virusų, grybelių - sankaupų vietų. Užtenka tik palikti šiems patogenams tarpdančiuose maisto arba kaskart pavalgius nepraskalauti burnos vandeniu, ir įvairūs mikroorganizmai tuoj pat pradeda savo ardomąsias veiklas: dantų ėduonies bakterijos ardo dantų emalį, o virusų, bakterijų, maisto likučių ir seilių mišinys – minkštosios dantų apnašos - padengia dantų paviršių, ilgainiui sukietėja ir tampa dantų akmenimis, kuriuos pašalinti gali tik odontologo skaleris. Nepašalinti dantų akmenys sukelia periodontitą, o negydomas periodontitas pašalina dantis tiesiogine šio žodžio prasme.

Dantų praradimas

Dantų protezai


Dantų praradimas, pats būdamas dažnesnė problema vyresniems žmonėms, nesibaigia vien tik prarastų vieno ar kelių dantų faktu, bet sukelia virtinę kitų bėdų.

Jei trūkstamų dantų vietoje neįsriegiami implantai, jei vengiama kramtyti viena burnos puse, žandikaulio kaulas pradeda tirpti, nykti, atrofuotis. Tuomet nykstančio žandikaulio kaulo tūrio dažnai neužtenka įsriegti vienam ar keliems dantų implantams, ir pirmiausia tenka trūkstamą kaulo kiekį priauginti.

Prarastojo vieno, kelių arba visų dantų vietoje nykdamas žandikaulio kaulas ne tik pasunkina dantų implantaciją, bet ir sukelia negrįžtamus veido išvaizdos pokyčius, kuriuos šiek tiek pataisyti gali plastinė chirurgija. Prarastų dantų vietoje nutįsta dantų neprilaikomi skruostai, įdumba lūpos, neaiškiai tariami garsai,

Dėl prastai sukramtyto arba tik labai minkšto ir nevisaverčio maisto gali sutrikti virškinimo sistema.

Paminėtina, kad nekokybiškų arba prastai įsriegtų dantų implantų efektas gali būti taip pat panašus kaip ir prarastų dantų. Todėl pajutus, kad kramtyti nepatogu arba kramtymas sukelia diskomfortą net ir su implantais, siūlome nenumoti ranka, bet kreiptis į patyrusį ir patikimą odontologą.

O visais išvardintais atvejais vyresniems žmonėms reikėtų skirti daug daugiau dėmesio burnos higienai ir galimiems rizikos faktoriams. Vienintelė nevaldoma aplinkybė yra tik laikas ir amžiaus metai.