Dantenų uždegimo požymiai yra raudonos ir pabrinkusios dantenos, kurios valant dantis pradeda kraujuoti. Šią problemą dažnai išsprendžia gera burnos higiena: ilgesnis ir dažnesnis dantų valymas ir dantų siūlo naudojimas. Be to, gali padėti antiseptinis dantų skalavimo skystis, rašoma medicalnewstoday.com.

Lengvesniais atvejais žmogus gali net nežinoti sergantis šia liga, nes simptomai itin nežymūs. Vis dėlto, į tai reikia žiūrėti rimtai ir iškart spręsti problemą.

Vyrui skauda žandikaulį
Foto: Shutterstock

Tipai

Yra dvi pagrindinės dantenų ligų kategorijos:

Dantų apnašų sukeltos dantenų ligos: jas gali sukelti apnašos, sisteminiai veiksniai, medikamentai ar netinkama mityba.

Ne dantenų apnašų sukelti dantenų pažeidimai: juos gali sukelti specifinės bakterijos, virusai ar grybeliai. Taip pat genetiniai veiksniai, sisteminės ligos (pavyzdžiui, alerginės reakcijos), žaizdos, reakcijos į svetimkūnius, pavyzdžiui, dantų protezus.

Priežastys

Dažniausia gingivito priežastis – bakterijų apnašų kaupimasis tarp dantų ar aplink juos. Apnašos iššaukia imuninį atsaką, kuris savo ruožtu gali sukelti dantenų audinių pažeidimus. Galiausiai tai gali sukelti papildomų komplikacijų, įskaitant dantų praradimą.

Dantų apnašos yra plonas mikroorganizmų sluoksnis, kuris natūraliai kaupiasi ant dantų. Paprastai jis susidaro apsigyvenus bakterijoms, kurios stengiasi prilipti prie lygaus danties paviršiaus. Šios bakterijos gali padėti apsaugoti burną nuo kenksmingų mikroorganizmų, tačiau dantų apnašos taip pat gali sukelti dantų ėduonį ir periodonto problemas, tokias kaip gingivitas ir lėtinis periodontitas arba dantenų infekcija.

Kai apnašos nėra tinkamai pašalinamos, jos sukietėja į akmenis ties dantų pagrindu, netoli dantenų. Jie turi gelsvą atspalvį. Akmenis gali pašalinti tik profesionalas.

Apnašos ir dantų akmenys ilgainiui sudirgina dantenas, sukelia jų uždegimą aplink dantų pagrindą. Tai reiškia, kad dantenos labai lengvai pradeda kraujuoti.

Kitos priežastys ir rizikos veiksniai

Hormonų pokyčiai: tai gali nutikti dėl brendimo, menopauzės, menstruacinio ciklo ir nėštumo. Dantenos šiais laikotarpiais gali tapti jautresnės, dėl ko padidėja uždegimo rizika.

Kai kurios ligos: Vėžys, diabetas ir ŽIV yra siejami su didesnė dantenų uždegimo rizika.

Vaistai: kai kurie vaistai gali paveikti burnos sveikatą, ypač jeigu sumažėja seilių kiekis. Vaistai nuo traukulių ir kai kurie medikamentai nuo krūtinės anginos gali sukelti nenormalų dantenų audinio augimą.

Rūkymas: reguliariai rūkant dantenų uždegimo tikimybė daug didesnė, palyginti su nerūkančiais asmenimis.

Amžius: gingivito tikimybė su amžiumi didėja.

Prasta mityba: vitamino A trūkumas siejamas su dantenų ligomis.
Šeimos istorija: jeigu vienas iš tėvų arba abu tėvai turėjo gingivitą, didesnė tikimybė taip pat su juo susidurti. Manoma, kad taip yra dėl bakterijų, kurias mes įgyjame vaikystėje.

Požymiai ir simptomai

Lengvais dantenų uždegimo atvejais gali nebūti jokio diskomforto ar pastebimų simptomų.

Gingivito požymiai ir simptomai yra šie:

  1. ryškiai raudonos dantenos;
  2. jautrios dantenos;
  3. kraujavimas iš dantenų, kai naudojamas siūlas ar valomi dantys;
  4. halitozė arba blogas kvapas;
  5. uždegimas ar patinusios dantenos;
  6. minkštos dantenos.

Diagnozė

Odontologas ar dantų higienistas patikrins, ar burnos ertmėje nėra tokių simptomų kaip apnašos ar akmenys.

Taip pat gali būti rekomenduojamas periodontito požymių tikrinimas. Tai gali būti atlikta naudojant rentgeną ar periodonto zondavimą, naudojant instrumentą, kuris matuoja kišenės gylį apie dantis.
Gydymas

Jei diagnozė nustatoma anksti ir greitai paskiriamas tinkamas gydymas, gingivitą galima sėkmingai išgydyti. Gydymas numato profesionalią odontologo priežiūrą ir tolesnes procedūras, kurias pacientas atlieka namuose.

Profesionali dantų priežiūra

Apnašos ir akmenys pašalinami. Tai gali būti nemaloni procedūra, ypač jeigu akmenų daug arba dantenos labai jautrios.

Odontologas paaiškins burnos higienos svarbą ir kaip veiksmingai naudoti siūlą bei valyti dantis. Jis gali parekomenduoti susitikti dar kartą vėliau, jeigu reikia dažnesnių dantų higienos procedūrų. Burnos higienai taip pat labai svarbu, kad visi dantys būtų sutaisyti. Kai kurios dantų problemos, tokios kaip kreivi dantys, blogai pritvirtintos karūnėlės ar tiltai, gali apsunkinti deramą apnašų ir akmenų pašalinimą. Jie taip pat gali dirginti dantenas.

Priežiūra namuose

Namuose rekomenduojama:

  • dantis valyti mažiausiai dukart per dieną;
  • naudoti elektrinį dantų šepetėlį;
  • bent kartą per dieną naudoti dantų siūlą;
  • reguliariai skalauti burną su antiseptiniu skalavimo skysčiu.
  • Odontologas gali rekomenduoti jums tinkantį dantų šepetėlį ir burnos skalavimo skystį.

Komplikacijos

Gingivito gydymas ir dantų sveikatos profesionalų instrukcijų laikymasis gali užkirsti kelią komplikacijoms. Vis dėlto, jeigu gydymas netaikomas, į dantenų audinius, dantis ir kaulus gali išplisti įvairios ligos.

Galimos komplikacijos:

  • pūlinys ar infekcija dantenose ar žandikaulyje;
  • periodontitas ar dar rimtesnė liga, kuri gali baigtis dantų praradimu;
  • pasikartojantis gingivitas;
  • ūminis nekrozinis opinis gingivitas, kai bakterinė infekcija sukelia dantenų opas.

Keli tyrimai dantenų ligas, tokias kaip periodontitas, sieja su širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant infarktą ar insultą. Kiti tyrimai randa sąsajų su plaučių ligų rizika.