Geriau baimę nugalėti, o ne jos vengti
Gydytojas odontologas ir daugiau nei 20 metų veikiančios klinikos „Pro-implant“ vadovas Darius Počebutas sako, kad su dantų gydymo baime susiduriama visame civilizuotame pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.
Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, būtent baimė, o ne finansų trūkumas, yra pagrindinė priežastis, lemianti tai, kad daugybė žmonių kenčia nuo dantų ligų bei jų sukeliamų šalutinių poveikių ir vengia pradėti gydymą.
„Kodėl pacientas bijo sėstis į odontologo kėdę? Mano nuomone, gali būti dvi priežastys: a) prigimtinė, pasąmoninė nežinomybės baimė, kurią kelia nuolatinis skausmo laukimas; b) bloga, traumavusi patirtis, atsinešta iš tų laikų, kai odontologija nebuvo tokia progresyvi kaip šiandien“, – vardijo D. Počebutas ir pridūrė, kad odontologija yra viena intymiausių medicinos sričių, tad pacientams sunku prisileisti svetimą žmogų taip arti.
Gydytojo teigimu, modernioji odontologija iš esmės tapo beskausmė, todėl baimės nejaučiantiems pacientams apsilankymas pas odontologą yra toks pat įprastas ir reguliarus veiksmas kaip ėjimas į kirpyklą ar kosmetologijos kabinetą. „Kai kurie mūsų pacientai būna tokie atsipalaidavę, kad net sugeba užmigti kėdėje“, – šypsojosi „Pro-implant“ vadovas.
Vis dėlto tokių, kuriuos išmuša prakaitas vos pagalvojus apie odontologą, yra daugiau. Didžioji dalis, pasak D. Počebuto, bijo paprasčiausios burnos apžiūros ir higienos procedūros. Kiek mažiau yra tokių, kurie bijo plombavimo. Mažiausiai pacientai, kad ir kaip būtų keista, bijo dantų rovimo.
„Tokie tyrimų rezultatai ir mūsų ilgametė praktika rodo, kad žmonių santykis su odontologija, greičiau, nulemtas psichologinių, o ne fiziologinių dalykų. Todėl ir problema turėtų būti sprendžiama kitaip. Ne slopinant baimę, o ją įveikiant per pokalbius su gydytoju ar net psichoterapeutu“, – tikino pašnekovas.
Jo teigimu, sedacija nėra baimės problemos sprendimas ilgalaike prasme. Tai – sprendimas tik tam kartui. Atlikus gydymą su sedacija, žmogaus baimė niekur neišnyksta ir kitu gydymo etapu ji vėl pasireiškia. O nuolat gydyti su sedacija – žalinga žmogaus organizmui. Prioritetu turėtų būti darbas su pacientu, jo psichologinis paruošimas, pratinimas prie aplinkos ir pasitikėjimo užmezgimas su gydytoju. Jei tai pavyksta įgyvendinti, apie 80–90 proc. labai įsibaiminusių pacientų pradeda gydytis be slopinimo.
Tiesa, yra ir nemažai atvejų, kai sedacija, anot gydytojo D. Počebuto, tampa vienintele išeitimi.
Kada taikoma ir ką reikia žinoti?
„Noriu pabrėžti, kad sedacija gali tapti vienintele išeitimi iš užburto rato tiems žmonėms, kuriems dėl baimės ir odontologinio gydymo vengimo skauda net išsižioti. Juk kuo ilgiau žmogus nesilanko pas specialistą, tuo problemos didėja, sukeldamos vis daugiau skausmo, jautrumo dantims. Tokiam žmogui paprasta apžiūra prilygsta kankinimui. Todėl jis delsia ir taip patenka į užburtą ratą – neisiu, nes skaudės, o skauda, nes neinu“, – aiškino gyd. D. Počebutas.
Tačiau, anot jo, būtina prisiminti, kad gydymas, dažniausiai, yra tęstinis procesas, reikalaujantis tiek problemų sprendimo, tiek nuolatinės profilaktikos, priežiūros ir palaikymo. Todėl sedacija neturėtų būti kartojama nuolatos.
Apskritai, sedacija odontologo kėdėje gali būti taikoma daugeliui procedūrų – nuo invazinių iki paprastos dantų higienos. Ji būna skirtingų lygių – nuo „lengvo atpalaidavimo“ (kai pacientas lieka samoningas) iki visiško „užmigdymo“. Viskas priklauso nuo procedūros sudėtingumo ir fizinių savybių.
Pasak „Pro-implant“ klinikoje dirbančios anesteziologės Natalijos Rudnikevič, odontologijoje naudojami trys sedacijos tipai:
- inhaliacinis, kai pacientas įkvepia azoto oksido ir deguonies mišinio, kitaip dar vadinamo „linksminamosiomis dujomis“;
- peroralinis, kai nuryjama tabletė;
- intraveninis, kai reikalingi medikamentai, naudojant ploną kateterį, suleidžiami į veną. Konkretus būdas, pasak anesteziologės, parenkamas atsižvelgus į paciento amžių, būklę, jo sveikatą, gydymo pobūdį ir kitus svarbius kriterijus.
Sedacija dažnai gali tapti geru sprendimu, leidžiančiu sklandžiai atlikti procedūrą, esant tokioms situacijoms:
- jei pacientas nerimą ar baimę jaučia likus dar kelioms dienoms iki procedūros, o atsisėdęs į odontologo kėdę patiria nevaldomą baimę
- jei procedūros metu pasireiškia gerklų spazmai
- jei vaikas netoleruoja gydymo ir yra nesukalbamas
- jei vienu metu reikia atlikti daug procedūrų arba vieną, bet trunkančią ilgai (be sedacijos procedūras būtų galima atlikti per kelis kartus, su sedacija – vienu kartu)
- jei nėra kitos išeities ir sedacija – vienintelis būdas padėti pacientui išgydyti dantų ligas, kurios blogina gyvenimo kokybę, o jų gydymas tampa vis brangesnis.
Prieš renkantis sedaciją, būtina žinoti, kad:
ji negali būti nuolat kartojama, tai kenkia žmogaus organizmui
prieš sedaciją būtina gydytoją informuoti apie turimas alergijas, nėštumą, vartojamus vaistus bei ligas, kuriomis sergama.
Ši informacija padės apsispręsti, ar ir kokio tipo sedaciją taikyti po sedacijos kurį laiką gali jaustis mieguistumas, vangumas, atminties praradimas, kas vyko procedūros metu (amnezija), žemas kraujo spaudimas, kai kuriems – galvos skausmas, šleikštulys ar net pykinimas didesnę šalutinio poveikio riziką gali patirti antsvorio turintys pacientai ar tie, kuriems nustatyta obstrukcinė miego apnėja, tad prieš atliekant sedaciją būtina pasitarti su gydytoju. Gali kilti alerginių reakcijų, apie kurias nebuvo žinoma iki tol intraveninė sedacija, arba anestizija, yra sudėtinga medicininė procedūra, kurią atliekant visada išlieka tam tikro lygio rizika dėl galimo insulto ar širdies smūgio.
Lietuvoje – kol kas nepopuliaru
Lietuvoje sedacija nėra itin paplitusi. Kitose Europos valstybėse paklausa nuosaikiai auga. Tačiau, pavyzdžiui, JAV, Australijoje, kaip pastebi specialistai, sedacija yra taikoma gana dažnai. Kodėl?
„Lietuvoje, sakyčiau, laikomasi požiūrio „nešauti iš patrankos į žvirblį“. Tai reiškia, kad nereikia taikyti sedacijos, jei įmanoma apsieiti be jos“, – nurodo klinikos „Pro-implant“ vadovas.
Jis taip pat pastebi, kad ne visos Lietuvos klinikos gali atlikti sedacijos procedūras. Tam reikia licencijuoto anesteziolog-reanimatologo, gydymo įstaiga turi atitikti itin griežtus reikalavimus, turėti atitinkamo lygio įrangą (pavyzdžiui, gyvybinių funkcijų monitorių, defibriliatorių, deguonies sistemą, specialių vaistinėlių ir kt.) ir kaip, pavyzdžiui, mes – specialią patalpą, kurioje pacientai gali visiškai atsigauti po sedacijos. Tai yra brangu, todėl tik palyginti nedidelėje dalyje mūsų šalies privačių odontologijos klinikų yra teikiama sedacijos paslauga.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, tokių bendrovių Lietuvoje yra vos kiek daugiau nei 30.
Sedacijos paslaugos paplitimą, tikėtina, mažina ir tai, kad, „linksminančiųjų dujų“ naudojimas odontologijoje nėra aiškiai reglamentuotas Lietuvos įstatymuose, todėl klinikos vengia pilkosios zonos.
„Tikiu, ateityje reglamentavimas patobulės, tačiau su pacientų ligomis, baimėmis ir problemomis galime bei privalome kovoti jau dabar. Ypač svarbu padėti tiems, kurie yra patekę į beviltiškas situacijas. Būtina, kad jie sužinotų, jog baimę galima įveikti, o šiuolaikinis gydymas yra visai kitoks, gerokai toliau pažengęs, nei bylojama įsišaknijusiuose stereotipiniuose įsitikinimuose“, – sakė gyd. D. Počebutas.
