Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikos gydytoja periodontologė doc. Nomeda Basevičienė primena, kad profesionali burnos higiena – tai procedūra, kurios metu pašalinamos dantų apnašos (dantų akmenys), nupoliruojami dantų paviršiai, atliekamas individualios burnos higienos instruktažas (pamokoma, kaip prižiūrėti dantis, parenkamos tinkamos dantų priežiūros priemonės).
Kaip dažnai atlikti burnos higieną?
Jei dėl burnos higienos teko lankytis pas skirtingus odontologus ar burnos higienistus, tikriausiai teko girdėti skirtingus patarimus, kaip dažnai reikėtų atlikti šią procedūrą.
N. Basevičienė ir Skraidentos bei Šypsnio odontologijos klinikų odontologė Agilė Martušytė papasakojo, kaip yra iš tikrųjų.
„Profesionalios burnos higienos dažnis parenkamas kiekvienam pacientui pagal individualius poreikius, įvertinus dantų bei dantenų būklę bei bendrą organizmo sveikatą“, – sakė periodontologė doc. N. Basevičienė.
Gydytoja sako, kaip dažnai atlikti profesionalią burnos higieną, priklauso nuo šių faktorių:
- esama/ buvusi periodonto liga;
- asmeninių žmogaus gebėjimų kokybiškai nuvalyti apnašas nuo dantų paviršių;
- taikomo ortodontinio gydymo;
- bendros organizmo būklės.
„Tikslų profilaktinių vizitų, o taip pat ir burnos higienos procedūrų kiekį per metus galima nurodyti po pirmos apžiūros, – sako odontologė A. Martušytė. – Tačiau jei neturime periodonto susirgimų ar didelį ėduonies aktyvumą – rekomenduojama higienos procedūras atlikti bent kartą į metus, o idealiu atveju kas 6 mėnesius.
Jei bendra periodonto (apydančio) būklė bloga – vizitai pakartotinei higienai gali būti skiriami ir kas 3 mėnesius.“
Periodontologė doc. N. Basevičienė sako, kad net jei ir nėra papildomų rizikos faktorių apnašų kaupimuisi, o dantys ir dantenos yra sveikos, būtina kartą per metus apsilankyti pas gydytoją odontologą ir atlikti profesionalią burnos higieną.
„Bet kokiu atveju profesionalios burnos higienos reikalingumą bei dažnumą turi įvertinti gydytojas odontologas kiekvienam žmogui individualiai“, – tikslina gydytoja.
Nors burnos higienos paslauga kai kuriose privačiose įstaigose gali nemažai kainuoti, kurį laiką palaukus viešosios gydymo įstaigos eilėje, išlaidos šiai procedūrai būtų kur kas mažesnės. Bet kuriuo atveju, tai mokama paslauga net ir viešojoje gydymo įstaigoje, tačiau ši investicija atsiperka. Periodiškai atlikti burnos higieną – kur kas pigiau ir maloniau nei vėliau gydytis dėl šios priežasties atsiradusias ligas, o ką jau kalbėti apie implantus ar protezus, kurių būtų griebiamasi dantims išbyrėjus.
Kodėl burnos higiena reikalinga?
N. Basevičienė sako, kad profesionali burnos higiena daroma norint užkirsti kelią dantų bei dantenų ligoms.
„Higienos metu nuvalomas apnašas nuo dantų paviršių, įvertinama dantų ir dantenų būklė. Labai svarbi šios procedūros dalis yra individualios burnos higienos įgūdžių lavinimas, bei asmeninis burnos higienos priemonių parinkimas“, – sako gydytoja.
Odontologė A. Martušytė sako, kad periodiškai neatliekant profesionalios higienos, dantų akmenys gali tapti įvairių dantenų bei dantų ligų ir net dantų netekimo priežastimi.
„Atliekant procedūrą rečiau nei kartą ar du kartus per metus, besikaupiantys dantų akmenys sukuria šiurkštų paviršių, prie kurio lengvai tvirtinasi ir užsilaiko minkštas apnašas skatinantis ėduonies susidarymą, o dideli kiekiai virš danteninių bei podanteninių akmenų sukelia sunkias periodontopatologijas, tokias kaip periodontitas, kurios yra viena iš dažniausių danties netekimo priežasčių“, – įspėja gydytoja.
Kodėl apnašos kaupiasi?
Doc. N. Basevičienė sako, kad dažniausiai dantų apnašos kaupiasi dėl nepakankamos burnos ertmės higienos, nekokybiškų restauracijų (nekokybiškų plombų, nekokybiško protezavimo). Dantų akmenys greičiau kaupiasi ir rūkantiems pacientams, kavos bei arbatos mėgėjams, taip pat pacientams, kuriems sumažėjęs seilėtekis. Tokiems pacientams rekomenduojama iškart po rūkymo ar išgerto puodelio kavos bent praskalauti burnos ertmę vandeniu.
„Apnašų kaupimasis ant dantų paviršių yra neišvengiamas procesas, dėl to yra labai svarbu kiekvieną dieną mechaniškai pašalinti apnašas“, – sakė Kauno klinikų gydytoja doc. N. Basevičienė.
Kauno klinikų specialistė sako, kad yra keletas faktorių, lemiančių apnašų kaupimąsi:
- netaisyklinga dantų padėtis;
- ėduonies ertmės;
- prastas sunkiai pasiekiamų vietų išvalymas;
- sumažėjęs seilėtekis ar pakitusi seilių sudėtis (apnašos kaupiasi sparčiau).
Doc. N. Basevičienė sako, kad nemažai įtakos dantų akmenų atsiradimui turi ir mitybos įpročiai.
„Valgant daug angliavandenių turintį maistą, apnašų susidaro daugiau, jos labiau prikimba prie dantų paviršių. Kita vertus, daug skaidulų turintys maisto produktai, daržovės vaisiai, skatina dantų apsivalymą. Taip pat apnašos intensyviau kaupiasi ant šiurkščių, nenuvalytų dantų paviršių, todėl reguliari profesionali burnos higiena ir dantų poliravimas yra efektyvi priemonė, leidžianti sumažinti apnašų kaupimąsi“, – sakė gydytoja.
A. Martušytė sako, kad pagrindinė dantų apnašų (dantų akmenų) susidarymo priežastis yra nereguliarus ar netaisyklingas dantų valymas.
„Kaip bebūtų, mineralizuotų apnašų susidarymui įtakos turi netaisyklinga dantų padėtis, dėl kurios užsilaiko minkštos apnašos, jas sunku išvalyti. Be to, įtakos turi druskos apykaitos sutrikimai organizme, ar net gausus vien minkšto maisto valgymas, kramtymas tik viena žandikaulio puse“, – sako odontologė A. Martušytė.
Kaip padėti dantims?
Nors doc. N. Basevičienė sakė, kad išvengti dantų akmenų neįmanoma, jų atsiradimo spartumą įmanoma sumažinti tinkamai prižiūrint dantis. Kaip tai padaryti?
„Palaikant burnos ertmės švarą, padeda tokios priemonės, kaip dantų šepetėlis, tarpdančių siūlas ir tarpdančių šepetėliai, liežuvio valiklis, burnos irigatorius (žinomas kaip tarpdančių ploviklis), įvairios pastos ir skalavimo skysčiai, – sako gydytoja.
Visgi svarbiau yra mechaninis dantų apnašų pašalinimas nei specialių pastų ar skalavimo skysčių vartojimas.“
N. Basevičienė sako, kad valytis dantis būtina du kartus per dieną, dantų šepetėliu turi būti nuvalomi visi dantų paviršiai, tarpdančių siūlu ar tarpdančių šepetėliais išvalomi visi tarpdančiai, taip pat liežuvio valikliu ar dantų šepetėliu nuvalomas liežuvis. Išimami dantų protezai turi būti valomi atskiru kietu šepetėliu, dezinfekuojami specialiomis priemonėmis.
Dantų šepetėliai turi būti minkšti ir keičiami kas 3-4 mėnesius.
A. Martušytė priduria, jog reikėtų naudoti dantų pastą, kurios sudėtyje yra fluoridų (ant pakuotės ieškoti 1100 –1500 ppm, vaikams iki 6 metų < 1000 ppm) siūlą ar tarpdančių šepetėlius, sunkiai pasiekiamose zonos naudoti vieno danties šepetėlį.
„O jei visos priemonės atrodo išbandytos, tačiau didelių pokyčių nepastebite, rekomenduočiau išbandyti dantų valymą SOLO metodiką, kuomet kiekvienas dantis valomas vieno danties šepetėliu, po to valymą pabaigiant naudojant tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlius – reikalauja daugiau pastangų ir laiko, tačiau rezultatai džiuginantys“, – pataria gydytoja.
