„Dažnai apgailestauju, kad dantų akmenys ir apnašos nesukelia skausmo. Jei taip būtų, kur kas daugiau žmonių laiku atliktų profesionalią burnos higieną ir taip išvengtų rimtų problemų ateityje“, – sako burnos higienos specialistė Sandra Grikštaitė. Burnos higienistė pastebi, kad didžioji dalis pacientų kreipiasi per vėlai, kai profilaktika nebepadeda, o reikia griebtis rimto gydymo.

Profesionali burnos higiena – ne prabanga, o būtinybė, tvirtina medikai. Kruopščiai valytis dantis ir tarpdančius dukart per dieną būtina, tačiau ir tai ne visada apsaugo nuo dantų ir dantenų ligų, kurias sukelia apnašų sluoksnyje besidauginančios bakterijos. Tad apsilankyti pas burnos higienos specialistą apžiūrai būtina bent dukart per metus.

Dantenų ligos – pamatas įvairiausioms organizmo ligoms

Dauguma žmonių savo burnos sveikata susirūpina tada, kai valantis dantis ar atsikandus obuolio pasirodo kraujo. „Dantenų kraujavimas yra lyg SOS signalas, kad reikia kreiptis į specialistą. Nieko nedarant ir delsiant, dantenų uždegimas ilgainiui pereina į periodonto audinius. Pasekmė – išsivysto periodontitas – dantys ilgėja, krypsta į šonus, galiausiai pradeda klibėti ir kristi“, – liūdnas pasekmes vardija burnos higienistė S. Grikštaitė. Anot jos, būna ir tokių atvejų, kai dantenos nekraujuoja, nors burnoje gausu apnašų ir akmenų, tad apie jau prasidėjusią rimtą ligą galima net neįtarti, todėl neretai ji aptinkama jau gerokai įsisenėjusi.

Gingivitas ir periodontitas – dantenų ligos, kurios pakloja pamatus kitiems organizmo negalavimams. Dėl dantenų uždegimo atsiradusios bakterijos patenka į virškinamąjį traktą kaskart nurijus seilių. Šios bakterijos gali sukelti skrandžio, žarnyno susirgimus. Taip nutinka ir dėl to, kad nemažai žmonių vis dar nežino, kaip svarbu periodiškai atlikti profesionalią burnos higieną. „Patys juk negalime patikrinti savo dantų būklės po dantenomis ir tarpdančiuose, įvertinti ėduonies rizikos ir nustatyti, ar gerai nuvalome dantų apnašas“, – priminė pašnekovė.

Kavos, arbatos ir tabako mėgėjai rizikuoja labiau

Profesionalią burnos higieną būtina atlikti kiekvienam, kuris rūpinasi savo sveikata. Kaip dažnai ji reikalinga, priklauso nuo dantų ir dantenų būklės, ligų, kuriomis sergama, žalingų įpročių bei dantų valymosi įpročių. Beveik visiems pacientams, pasak S. Grikštaitės, profesionalią burnos higieną derėtų atlikti kas pusmetį. Tačiau tokių drausmingų ir rūpestingų žmonių, specialistės teigimu, yra dar gana nedaug.

„Šią procedūrą rekomenduojame atlikti kiekvienam žmogui be išimčių, o kaip dažnai tai reikėtų daryti, vertiname atsižvelgiant į tai, ar pacientas rūko, kokius medikamentus vartoja, dantenų ir kitų dantis supančių audinių būklę, taip pat į tai, ar pacientas turi vainikėlių, dantų implantų. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip kruopščiai žmogus valosi dantis, ar be dantų pastos ir šepetėlio naudoja papildomų burnos higienos priemonių tarpdančių valymui“, – vardijo burnos higienos specialistė.

Kas pusmetį apsilankyti pas burnos higienos specialistą patariama vaikams, paaugliams, suaugusiems, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat rūkantiems, gyvenantiems vietovėse, kur vanduo persunktas kalkėmis, fluoru, nuolat medikamentus vartojantiems žmonėms. Nuo vaistų, kaip ir nuo tabako ar kavos, apnašos būna rusvos spalvos.

Keturis kartus per metus profesionali burnos higiena rekomenduojama sergantiems periodontitu, nešiojantiems breketus. Mažiausios rizikos grupei priklauso apie 15 proc. žmonių, kurie nerūko, rūpestingai prižiūri dantis ir šie yra sveiki.

Sveikas tik vienas iš dešimties

Reguliariai atliekant profesionalią burnos higieną dantų ėduonies grėsmė pastebimai sumažėja, pagerėja dantenų būklė, o švaros ir gaivumo pojūtis burnoje išlieka dar ilgai. „Bet visada akcentuoju – jei nesirūpinsime burnos higiena patys, medikų pastangos neduos teigiamų rezultatų. Pacientui atlieku profesionalią burnos higienos procedūrą, tačiau jis tą pačią dieną kelis kartus valgo ir jei deramai nevalys dantų namie, visos mano pastangos bus veltui. Jau per keturias dienas susiformavęs ir nenuvalytas apnašų sluoksnis iš naujo sukelia uždegimą, vėl atsiranda dantenų kraujavimas ir kitos pasekmės“, – perspėjo klinikos „Dsmile“ burnos higienos specialistė.

Ji apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar pro pirštus žiūrima į burnos sveikatą, ypač stinga dėmesio vaikų ir paauglių dantų bei dantenų būklei. Lietuvai derėtų pasinaudoti tokių šalių kaip Danija, Šveicarija, pavyzdžiu, kur egzistuoja griežta burnos sveikatos priežiūros kontrolė – tėvams nuolat primenama apie būtinybę pasirūpinti vaikų dantimis, o aplaidieji sulaukia sankcijų.

Norėdami tinkamai pasirūpinti savo burnos sveikata ir apsisaugoti nuo dantų ir dantenų ligų, būtina burnos higienos procedūras bent dukart per metus patikėti profesionalams.