Tik vienintelis sveikatos apsaugos ministras kalba apie „abstrakčius kaltinimus“ ir prašo pateikti juos įrodančių duomenų.
2013–2014 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vykdė projektą „Baltieji chalatai“, kurio metu buvo siekiama užtikrinti pajamų už teikiamas medicinos paslaugas apskaitymą privačiose medicinos įstaigose. Projekto rezultatai turėtų palikti įspūdį ne tik ministrui: nuo projekto vykdymo pradžios odontologijos įmonių deklaruojamos pajamos išaugo nuo 65,1 mln. eurų (2013 m.) iki 92,6 mln. eurų (2015 m.), arba 47 proc. Kaip toliau matysite, tai dar ne augimo pabaiga.
VMI nurodo, kad pagrindinis ir dažniausiai odontologijos paslaugas teikiančios įmonėse nustatomas pažeidimas – pajamų neapskaitymas ir nedeklaravimas. Pavyzdžiui, sulyginus vienoje Kauno klinikų nurašytus dantų implantus su buhalteriniuose dokumentuose apskaitytomis pajamomis už jo įsukimą, paaiškėjo su verslo ir medicinos logika prasilenkianti situacija: kone kiekvienos įsukimo procedūros metu esą sunaudoti vidutiniškai 3 implantai, o kai kuriais atvejais – net 5, tik pajamų apskaityta kaip už vieną. Ironiška, turint omenyje, kad dantų implantų gamintojai neriasi iš kailio, siekdami, jog implantai prigytų visiems be išimties pacientams, o moksliniai tyrimai rodo, kad atvejų, kai implantacija nepavyksta, pasitaiko vos keli iš šimto.
„Įmonės vadovo teigimu, tiek daug implantų vienos procedūros metu sunaudojama neva siekiant nepriekaištingos darbo kokybės. Tačiau tokie vadovo teiginiai mokesčių administratoriaus vertintini itin kritiškai, kadangi kiekvieno ekonominę veiklą vykdančio subjekto tikslas – gauti pelno, tuo tarpu taikoma praktika įmonę veda į nuostolius“, – tąkart odontologų pasiaiškinimais nepatikėjo ir Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.
Chirurgines odontologijos paslaugas teikiantį Kauno odontologijos kabinetą tikrinę mokesčių inspektoriai nustatė, kad ne visos pacientų kortelėse įrašytuose gydymo planuose numatytos ir suteiktos paslaugos atsispindėjo buhalterinėje apskaitoje – kai kuriais atvejais buvo apskaityta tik 5–11 proc. iš konkretaus paciento gautų pajamų. Pavyzdžiui, vienam pacientui pagal gydymo planą suteiktų dantų implantacijos paslaugų vertė siekė beveik 8 tūkst. litų, tačiau jam išrašytame pinigų priėmimo kvite nurodyta tik 450 litų suma. Įtarta, kad 2009–2011 m. laikotarpiu įmonė galėjo neapskaityti per 600 tūkst. litų.
Paprašius patikslinti, ar odontologijos sektoriaus skaidrinimo veikloje matyti teigiamų permainų, VMI Kontrolės departamento direktoriaus Mariaus Žemgulio pateikti skaičiai daugiau negu stebina: „Po vykdyto projekto ir toliau stebimas teigiamas odontologijos įmonių sumokėtų mokesčių pokytis. Per paskutinius metus sumokėtų mokesčių sumos didėjo 90 proc., nuo 4,1 mln. eurų 2013 metais iki 7,8 mln. eurų 2016 metais“.
Per trejus metus 90 proc. išaugusi odontologijos sektoriaus įmonių sumokamų mokesčių suma paliko įspūdį ir parlamentarei Agnei Bilotaitei. Pastarosios Vyriausybės valandos Seime metu ji sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paklausė tiesiai šviesiai, kaip ketinama tvarkytis su odontologijos paslaugų kokybės ir šešėlio klausimu. Atsakymo sulaukė aptakaus: „Jeigu jūs turėtumėte bent keletą konkrečių faktų, tai man leistų konkrečiai kreiptis į tuos pačius Odontologų rūmus, nes, žinote, abstrakčiai apkaltinti, kad tai yra arba neskaidru, arba tos paslaugos yra netinkamos, labai sudėtinga <...>. Tiesiog prašyčiau, jeigu jūs turite kokios nors informacijos, būtų labai gerai ją gauti“.
Pripažįsta: polinkis apgauti valstybę yra
Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus, bandantis suganyti visą 8 tūkst. narių turinčią odontologų bendruomenę, pripažįsta: „Bėdų turime nemažai, bet tos bėdos bendros visai valstybei. Tai paprasčiausias žmonių nesąžiningumas arba galvojimas, kad ai, gal praeis ir taip. Nebepraeina – laikai keičiasi“.
Kalbėdamas su portalu DELFI, A. Šeikus pabrėžė, kad mokestiniai dalykai – ne Odontologų rūmų kompetencijos sritis, tačiau patikino, jog bendruomenė labai netoleruoja šešėlinių elementų: netvarkingų kasos aparatų, sunaudojamų medžiagų kiekio neatitikimų, neapskaityto darbo užmokesčio ir pan. „Pakankamai glaudžiai bendradarbiaujame su VMI, duodame jiems užklausas, kiek jų sistemoje yra įrašų apie nubaustus odontologus, gauname atitinkamas ataskaitas“, – sakė A. Šeikus.
Kaip patvirtino VMI, būtent Rūmų iniciatyva mokesčių specialistai rengia seminarus odontologams aktualiomis mokesčių temomis, teikia raštiškus išaiškinimus, kaip teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, išsamiai paaiškina mokesčių aktualijas, informuoja apie reikšmingus stebėsenos ir kontrolės rezultatus. Tik, panašu, geros iniciatyvos pasiekia ne visus: straipsnio rašymo išvakarėse savo ausimis teko nugirsti pokalbį, kurio metu dantų gydytojui siūlyta „nurašyti implantus po vieną eurą“.
„Va čia irgi yra mokesčių sistemos pažeidimai, ir šitie dalykai yra grynai Mokesčių inspekcijos reikalai. Po vieną eurą nurašinėti – čia tiesiog vogimas iš valstybės. Nieko daugiau tuo klausimu negaliu pasakyti. Blogai“, – kaip kirviu nukirto A. Šeikus.
Pasak DELFI kalbinto vartotojų teisių specialisto Simo Banio, galimai neapskaitomos pajamos apima ir darbo užmokestį. Net ir pradėjus skelbti vidutinius darbo užmokesčius, vis dar matoma situacija, kad kai kuriems odontologams priskaityta suma per mėnesį nesiekia 500 eurų. Todėl esą kyla nuostaba ir klausimas, ar tikrai už tiek dirba prestižinę specialybę turintys gydytojai.
VMI tvirtina, kad tokius mokesčių mokėtojus, kurie neatitinka tam tikrų rodiklių vidurio (medianos) reikšmių, t. y. jų atitinkamo rodiklio reikšmė yra ženkliai blogesnė, nei grupės medianos reikšmė, vertina kaip galimai rizikingus ir jų atžvilgiu vykdo stebėsenos bei kontrolės veiksmus. S. Banys replikuoja, kad turint omenyje, jog oficialiai deklaruojamas odontologų darbo užmokesčio vidurkis nesiekia 500 eurų, iš VMI norėtųsi kur kas didesnio aktyvumo rinkoje kovojant su šešėliu šioje rinkoje.
S. Banio teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai dar 2013 m. aiškiai įvardijo, jog kai kurie medikai turi 8–10 skirtingų darboviečių. Pripažinta, kad dėl tokios praktikos gali susidaryti situacija, kai specialistai nuslepia dalį pajamų, taip vengdami mokesčių. „Akivaizdu, kad tokios situacijos patenka į šešėlinės ekonomikos teritoriją, o jų veikėjai nepalaiko socialinės apsaugos sistemos, kuri gyventojams užtikrina apsaugą nuo ligos, motinystės atveju ir pan. Valstybę apgaudinėjantys pažeidėjai taip pat nesąžiningai konkuruoja su odontologijos kabinetais ir klinikomis, kurios laikosi įstatymų nustatytos tvarkos“, – teigia S. Banys.
Pacientams trūksta žinių ir pilietiškumo?
VMI pabrėžia, kad dauguma mokesčių mokėtojų, tarp jų – ir teikiantys odontologijos paslaugas, yra sąžiningi, t. y. laiku ir teisingai moka mokesčius. „Vis dėlto dalis, kuri dirba šešėlyje, iškreipia konkurenciją rinkoje ir sudaro nevienodas sąlygas veikti, dėl ko dažniausiai nukenčia sąžiningi mokesčių mokėtojai, negalėdami konkuruoti rinkoje, – sutinka VMI Kontrolės departamento direktorius M. Žemgulis. – O kaip taisyklė neišduotas kasos aparato kvitas ar kitas dokumentas, liudijantis apie sumokėjimą už paslaugas, tik pablogina klientų situaciją ginčuose dėl nekokybiškai atliktų paslaugų.“
Odontologų rūmų vadovo A. Šeikaus įsitikinimu, padėtis dantų gydytojų kabinetuose greičiau skaidrėtų, jei daugiau principingumo rodytų ir patys pacientai. „Žmonės turėtų būti truputėlį aktyvesni. Argi sudėtinga paklausti, o kur kvitas už mano sumokėtus pinigus? Juk kartais už dantų gydymą sumokama ir nemažų sumų. Žmonės irgi turi būti pilietiški, rodyti iniciatyvą ir ginti savo teises“, – ragina išvien spręsti tiek pacientams, tiek medikams rūpimą problemą odontologų bendruomenės vadovas.
„Kalbant apie principingumą, dažnas pacientas savo teisių negina dėl bendrųjų teisės žinių stokos, jau nekalbant apie savo kaip vartotojo teisių suvokimą“, – įsitikinęs vartotojų teisių specialistas S. Banys. Pasak jo, šių bėdų ištakos – silpnas teisinis visuomenės švietimas. Neprašydamas kasos kvito, sąskaitos ar kito dokumento, įrodančio paslaugos gavimą, arba jo tiesiog neimdamas, toks pacientas greičiausiai susidurtų su įrodymų stoka, kilus problemai dėl suteiktos dantų gydymo paslaugos kokybės.
„Mano rekomendacija – visuomet atvykus į gydymo įstaigą pasitikrinti, ar yra kortelių skaitytuvas, leidžiantis atsikaityti mokėjimo kortele. Tai svarbu, nes jei gydymo įstaiga atsisako išduoti kvitą ar išrašyti sąskaitą už suteiktas paslaugas, banko išrašas bus esminis dokumentas įrodinėjant, kad gydymas vyko toje įstaigoje“, – pataria S. Banys.
Vienas iš sprendimų – gydymo planas
Vartotojų teisių eksperto S. Banio manymu, taisant dantis reikėtų reikalauti ne tik kasos kvito ar sąskaitos, kurioje būtų nurodyti paciento asmens duomenys ir suma už suteiktas paslaugas, bet ir gydymo plano. Šis dažnam pacientui Lietuvoje – dar negirdėta naujovė, tačiau, anot pašnekovo, yra būtinas. Jis turėtų būti su gydymo įstaigos rekvizitais, gydančiojo gydytojo parašu ir antspaudu.
„Gydymo planas iš principo nurodo paciento būklę jam atvykus į gydymo įstaigą, padeda susiplanuoti šeimos finansus gydymo laikotarpiu. Netikėtai netekus gydančiojo odontologo, nereikės kreiptis į kitą įstaigą ir patirti papildomų išlaidų būklei tikrinti, t. y. bus galima iš karto tęsti gydymą toliau“, – aiškina S. Banys.
Gydymo plane paprastai nurodoma, kiek ir kokių procedūrų pacientui reikės, kiek truks visas gydymo procesas, kiekviena procedūra – aiškiai įkainota. Susipažinęs su gydymo planu, pacientas dokumentą patvirtina parašu.
Bėda ta, kad odontologinio gydymo planas neįteisintas jokiu ministro įsakymu ir nėra privalomas. „Tačiau Rūmai visoms įstaigoms rekomenduoja sudaryti gydymo planus. Atliekame planines ir neplanines patikras, geranoriškai prašome tuos gydymo planus rengti, nes taip lengviau ir patiems gydytojams, ir pacientams aiškiau“, – tikina Odontologų rūmų Tarybos pirmininkas A. Šeikus.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 2 dalis reglamentuoja, kad prieš atliekant rentgeno nuotraukas, chirurgines, invazines ir kt. procedūras turi būti gautas paciento sutikimas raštu. Ministro įsakymu nustatytą tam tikrą formą turi pasirašyti ir pacientas, ir gydytojas – kas dėliojo tas dešimtis parašų, tas tikrai šią procedūrą prisimena. Šiuo požiūriu odontologija – ne išimtis, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija kažkodėl delsia taisyti žiojinčią spragą.
