Šioje, pirmą kartą Lietuvos sveikatos apsaugos istorijoje sukurtoje burnos sveikatai skirtoje programoje akcentuojama burnos ligų profilaktika, ypač tarp vaikų ir jaunimo. Į burnos sveikatą siūloma žvelgti globaliau – pradedant nuo sveikų maisto produktų ir baigiant burnos higienos įgūdžių formavimu, rašoma pranešime spaudai.

Nacionalinės burnos sveikatos programos tikslas – mažinti Lietuvos gyventojų burnos ligų paplitimą ir intensyvumą, įvairioms tikslinėms grupėms ir visuomenei taikyti individualios profilaktikos priemones, optimizuoti odontologinės sveikatos priežiūros sistemą. „Burnos higiena, burnos ligų profilaktika yra ekonomiškai efektyviausia rūpinantis ne tik kiekvieno žmogaus, bet ir visos valstybės sveikata, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. – Svarbu ne tik skatinti su burnos sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. Šioje programoje numatytos veiksmingos ir kompleksinės prevencinės priemonės, kurios neabejotinai sumažins Lietuvos gyventojų burnos ligų naštą“.

Numatoma vykdyti nuolatinę įvairaus amžiaus ir įvairių socialinių grupių žmonių burnos sveikatos būklės stebėseną, vertinti dantų ir peridonto ligų dinamiką. Burnos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimas bus plėtojamas teritoriniu ir nacionaliniu lygmeniu. Šalyje egzistuojanti odontologinės sveikatos priežiūros sistemą planuojama optimizuoti, kad visi Lietuvos gyventojai ir svečiai nuolat gautų kokybiškas, prieinamas ir efektyvias burnos sveikatos paslaugas.

Lietuvos universitetų atliekamų tyrimų rezultatai rodo, kad vis mažiau Lietuvos vaikų reguliariai valo dantis, be to didėja ir intensyvėja dantų ėduonies paplitimas įvairiose amžiaus grupėse. Profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. į polikliniką užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Didžiausią nerimą kelia tai, kad burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus visai nesilanko.

Tikimasi, kad sėkmingi burnos sveikatos politikos žingsniai palaipsniui atneš apčiuopiamų rezultatų, kurie leis valstybei sutaupyti lėšų, išvengiant sudėtingo ir komplikuoto dantų gydymo. Programą aktyviai įgyvendinti turės ne tik įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos, burnos priežiūros specialistai, bet kartu kviečiamos ir nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, žiniasklaida.

Nacionalinę burnos sveikatos 2016–2020 metų programą parengė darbo grupė, kuriai vadovavo sveikatos apsaugos viceministrė, dr. Jadvyga Zinkevičiūtė ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė, Sveikatos apsaugos ministerijos respublikos vyriausioji odontologijos srities specialistė, gydytoja periodontologė Alina Pūrienė. Prie programos patvirtintas išsamus priemonių planas, numatyti atsakingi vykdytojai, terminai ir finansavimo šaltiniai ČIA.