Dantų balinimas kapomis yra skirtas pacientams naudoti namuose. Nuėmus dantų atspaudus, laboratorijoje pagaminamos plastikinės kapos. Jas kiekvieną vakarą reikia pripildyti balinančio gelio, užsidėti ir palikti ant dantų kelioms valandoms. Procedūrą tęsti reikia 10–14 dienų. Reikėtų nepamiršti, kad plombos, vainikėliai, laminatės nebąla. Todėl po dantų balinimo gali tekti pakeisti ir senas priekinių dantų plombas bei vainikėlius. Taip pat nebąla ir negyvi dantys. Jų balinimui yra taikomas vadinamasis vidinis balinimas, kai dantis balinamas ne iš išorės.

Dantų balinimo juostelės yra plonos plastikinės juostelės, padengtos dantis balinančiu geliu, kurio sudėtyje yra peroksido. Sekant gamintojo nurodyta naudojimo instrukcija, dantis balinančios juostelės priklijuojamos prie dantų paviršiaus. Dantų balinimo juostelių kaina yra nedidelė, jas paprasta įsigyti bei naudoti, tačiau juostelių pagalba neįmanoma pasiekti tolygaus ir nepriekaištingo dantų baltumo: visų pirma juostelės yra standartinio dydžio, todėl ne visuomet idealiai uždengia dantis. Kadangi kiekvieno žmogaus dantys yra individualaus dydžio ir formos, juostelės ne visuomet gerai priglunda prie danties paviršiaus. Taigi, gali atsitikti taip, kad juostelės netolygiai ir nepakankamai išbalins dantis.

Balinant dantis namuose atsiranda tam tikrų pavojų. Dažnai žmonės nežino, kiek laiko jie turi dėvėti kapas ar balinimo juosteles. Didelė klaida, jei žmonės, norėdami baltesnių dantų, kapas dėvi per visą naktį. Kapas su balinamuoju geliu derėtų laikyti 1–2 valandas prieš miegą, išsivalius dantis dantų pasta ir tarpdančius dantų siūlu. Didžiausia problema, balinant dantis namuose, yra ta, kad nėra apsaugomos zonos, kurios gali būti pažeidžiamos arba pacientai turi senų, mikropralaidžių plombų. Per tokias plombas, gelis gali labai paprastai patekti iki pulpos – kraujagyslinio nervinio audinio. Gelis taip pat patenka ant minkštųjų sričių, kurios yra neapsaugotos – dantenų, liežuvio, žandų. Tos vietos gauna cheminį nudegimą. Tokiu atveju pacientai susiduria su nemaloniu skoniu burnoje.

Taip pat, verta paminėti, kad vandenilio peroksidas, kuris balina dantis yra cheminė medžiaga, o kapos neapspaudžia idealiai danties, todėl vandenilio peroksidas yra nuryjamas. Nors ir nedideliais kiekiais, bet per ilgą laiką (balinimas namuose gali trukti kelias savaites) tai kenkia organizmui ir sukelia įvairias ląstelių mutacijas, t. y. nesaugiai balinant dantis galimi įvairūs onkologiniai susirgimai.

Pagaliau rastas pažangus ir saugus sprendimo būdas – dantų balinimas lazeriu. Dantų implantologijos ir protezavimo klinikos Dental P.R.O. gydytoja odontologė ortopedė Inga Urbšienė pataria rinktis ofisinį dantų balinimą, kadangi, pasak jos, šis dantų balinimo būdas yra pats saugiausias, nes balinant dantis ofisiniu būdu, dantenos yra labai gerai izoliuojamaos, vandenilio peroksidas neaplikuojamas toje vietoje ir nepatenka į organizmą. Balinimas lazeriu yra pranašesnis už visas kitas balinimo priemones, nes rezultatai matomi iš karto ir išlieka labai ilgai, poveikis efektyvesnis, balinamosios medžiagos nepatenka į organizmą. Procedūra atliekama patyrusio specialisto.

Be to, lazeriu galima balinti tik tam tikras sritis, pavyzdžiui esant pigmentinėms dėmėms, kurios gali atsirasti nešiojant breketus. Ofise galima tik tam tikroje vietoje aplikuoti vandenilio peroksidą ir išbalinti tas vietas, kuriose matomos pigmentinės dėmės. Tačiau svarbu pacientą informuoti, kad kurį laiką (pvz. parą) po balinimo dantys gali būti jautrūs, nes balinimo metu iš danties paviršiaus pašalinama dalis mineralų ir tuo metu dantis yra porėtas bei jautresnis dirgikliams, tokiems kaip šaltas vanduo ar oras.

I. Urbšienė nepataria balinti dantų asmenims iki 18 metų, nes vaikų ir paauglių dantyse nėra tiek daug mineralizuotų sričių, o yra didelis ir platus minkštasis audinys, o gavus peroksidą, galimas labai didelis dantų jautrumas arba netgi gali būti pažeistas nervas. Jeigu paciento dantys yra plombuoti, reikia turėti omenyje, kad plombos nebąla, todėl išbalinus dantis, gali tekti plombas pakeisti.

Prieš balinant dantis lazeriu, atliekama profesionali burnos higienos procedūra. Dantis balinti pradedama dantenas ir jautrias dantų vietas padengiant specialiu geliu, kuris sukietėjęs nepraleidžia lazerio spindulių, apsaugodamas šias zonas nuo nereikalingo poveikio. Tuomet ant balinamų dantų tepamas gelis, kuris lazerio šviesos veikiamas išskiria aktyvias deguonies daleles. Būtent jos ir lemia spalvos pokytį, nes suardo tamsią spalvą dantims suteikiančias molekules. Gelis trumpai apšviečiamas lazerio spinduliais, aktyvinamas ir medžiaga pradeda veikti, tada daroma kelių minučių pertrauka.

Procedūra pakartojama keletą kartų. Vėliau balinamasis gelis ir apsauginis gelis pašalinami, o dantys padengiami mineralų turinčia medžiaga, kuri stiprina dantų emalį. Pradinis rezultatas matomas iš karto, o galutinis – po 24 valandų, nes balinančiosios medžiagos veikia dar kurį laiką po procedūros. Po savaitės procedūrą galima pakartoti dar kartą, tačiau po balinimo savaitę ar ilgiau rekomenduojama nevalgyti ir negerti jokių dažančių produktų – kavos, arbatos, raudonojo vyno, burokėlių ir kitų. Taip pat rūkantiems patartina kaip įmanoma sumažinti cigarečių kiekį. Taip yra todėl, kad iškart po balinimo dantų paviršius yra imlesnis įvairioms dažančioms medžiagoms. Dantų spalva turi polinkį grįžti, tačiau išbalinus lazeriu, spalva niekada negrįžta į pradinę būseną, ji visada yra šviesesnė. Todėl pacientai gali tikėtis gražios, baltos šypsenos, o norintys ją palaikyti, procedūrą gali kartoti kasmet.

Dantų spalva priklauso nuo įvairių veiksnių: genetinio paveldėjimo, rūkymo, kavos ar kitų dažančių maisto produktų, nuo vartojamų vaistų, buvusio gydymo, amžiaus ir kitų priežasčių. Dantų spalvos pakitimų priežastis reikia žinoti prieš atliekant balinimą, nes nuo to priklauso ir rezultatai. Dažna dantų spalvos pakitimo priežastis – medikamentinis dantų pigmentavimasis, t. y. vadinamieji tetraciklininiai dantys, kai su jais tiesiog užaugama.

Tai yra paauglių bėda, todėl šeimos gydytojai neturėtų nėščioms moterims, maždaug nuo 5 nėštumo mėnesio iki 5 žindymo mėnesio ir vaikams iki 8 metų amžiaus skirti tetraciklino grupės antibiotikų. Reikėtų juos pakeisti kitu, saugiu antibiotiku, kuris neturėtų pigmentuojančio poveikio, nes tokie tetracikliniai dantys yra labai sunkiai balinami ir dažnai tenka ieškoti alternatyvų, tokių kaip protezavimas ar estetinis plombavimas.

Ne tik balti, bet ir sveiki dantys yra svarbi žmogaus įvaizdžio dalis. Tad, svarbu prisiminti, kad dantų balinimo procedūra nerekomenduojama esant labai dideliam kariesui ir asmenims iki 18 metų. Todėl nusprendus balinti dantis, negalima eksperimentuoti patiems namuose. Pasirinkus bet kurį balinimo būdą yra būtina specialisto konsultacija.