Eksperimento, kuris buvo fiksuojamas dviejų dalių BBC dokumentiniam filmui, metu dr. Christofferis Van Tullekenas dvi savaites nesivalė dantų vienoje burnos pusėje. Eksperimento rezultatai „atvėrė akis“, sakė gydytojas.
„Į savo burnos higieną žiūriu labai rimtai. Kadangi mėgstu įvairius prietaisus, esu išleidęs šimtus svarų naujausiems elektriniams dantų šepetėliams ir brangioms dantų pastoms, geliams ir skalavimo skysčiams, – sakė eksperimento dalyvis. – Žinoma, mano žmona nelabai apsidžiaugė dėl tokio eksperimento, ir jo metu mes tikrai bučiavomės rečiau. Ir ji ne veltui nuogąstavo dėl rezultatų.“
Dvi eksperimento savaites dr. Ch. Van Tullekenas valydamasis dantis užsidėdavo specialią dantų kapą ant vienos pusės dantų, kad valant kitą pusę „nešvarioji“ pusė nebūtų veikiama. O eksperimento pabaigoje jis valė jau visus dantis, ir iki tol nevalytoje pusėje dantenos kraujavo. Tai rodė, kad išsivystė dantų uždegimas. Jeigu problema nebūtų sprendžiama, teoriškai jis galėjo netekti kelių dantų.
Kai kas paklaustų, ir kas čia naujo? Nieko. Tačiau vėliau nutiko kai kas svarbesnio. Vėliau Birmingamo odontologijos universitete atlikti tyrimai parodė, kad dvi savaites nevalęs dantų vienoje pusėje dr. Ch. Van Tullekenas pakenkė savo imuninei sistemai.
Tyrimai atskleidė, kad gydytojo leukocitai – imuninės sistemos sargai – prasčiau susidorojo su infekcija. Vietoj to, kad iš karto pultų svetimkūnį, gydytojo leukocitai judėjo lėtai, netvarkingai ir neefektyviai. Tokie tyrimai parodė, kad dėl dantenų infekcijos uždegimas fiksuojamas visame kūne.
Jeigu tokia organizmo reakcija yra trumpalaikė, tai reiškia, kad kūnas yra sveika ir kovoja su infekcija. Tačiau jeigu uždegimas yra chroniškas, pavyzdžiui, ilgalaikis dantenų uždegimas, imuninė sistema gali pakisti ir gali kilti grandininių reakcijų, kurios daro žalą organizmui.
Chroniškas uždegimas taip pat daro žalą ne tik kraujo kūneliams, bet ir vidaus organams ir kraujo apytakos sistemai.
Dantenų problemos gali sukelti diabetą
Pastaruoju metu atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad chroniškas uždegimas gali labai rimtai pakenkti sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jis yra siejamas su tokiomis ligomis, kaip širdies ligos, antrojo tipo diabetas, Alzhaimerio liga, insultas ir vėžys.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad uždegimas yra lengvai išgydomas, jeigu tęsiasi tik kelias savaites. Tačiau ilgiau trunkantis uždegimas gali padaryti chroniškos ir nepataisomos žalos.
Dantenų ligos nėra tik dantų bėda. Jos paprasčiausiai trumpina mūsų gyvenimas. Todėl gera burnos higiena ir dantų priežiūra yra vienas iš svarbiausių veiksmų, kuriuose galime atlikti savo sveikatai užtikrinti.
Apie šį gyvybiškai svarbų ryšį tarp dantenų būklės ir viso kūno būklės žino ne visi gydytojai. Dėl to dažnai praleidžiama daug galimybių apie tai informuoti ir pacientus, kad jie rūpintųsi savo burnos higiena. Ir dar svarbiau, kad vaikai jau nuo mažų dienų išmoktų tinkamai valytis dantis. Tai lygiai taip pat svarbu, kaip ir žindymas, skiepijimas ir gera mityba.
Filmuojant minėtą BBC dokumentinį filmą specialistai dar kartą pabrėžė, kaip svarbu prižiūrėti vaikus jiems valantis dantis. Juk dantis valytis reikia bent dvi minutes, o koks penkiametis žinos, kad jau praėjo tos dvi minutės. Tokiu atveju būtina suaugusiojo priežiūra arba laikmatis vonioje.
Tačiau svarbus ne tik laikas, pabrėžia Londono „King’s“ koledžo atstovė Serpil Djemal.
Pigus dantų šepetėlis toks pat geras kaip ir elektrinis?
Dantų sveikata priklauso ne tik nuo jų valymo, bet ir nuo mitybos. Retas kuris šiuolaikinis žmogus sulaukia trisdešimties be dantų plombų. dr. Ch. Van Tullekenui pasisekė, nes jam yra 37 metai ir jis turi tik vieną plombą.
susitvarkys savaime.“
Jeigu saldaus maisto valgote tik per pusryčius, pietus ir vakariene, viskas gerai. Bet jeigu tokį patį cukraus kiekį vartojate visą dieną penkių minučių intervalais, jūsų burnos ertmėje rūgštinė terpė išlieka visą dieną, ir jums kyla pavojus. Ir jokia dantų valymo technika jums nepadės.
Norėdami pademonstruoti, kaip valgymo laikas daro įtaką dantims, mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo Bimingame gyvenanti pora su šešiais vaikais. Šeima pakeitė ne tai, ką jie valgo, bet tai, kaip jie valgo.
Eksperimento laikotarpiu pusė šeimos narių saldėsiais užkandžiavo tarp valgymų, o kita pusė valgė tik desertą kiekvieno valgymo pabaigoje. Kiekvieną valandą buvo matuojamas kiekvieno nario burnos ertmės rūgštingumas.
Vėliau buvo nustatyta, kad saldėsiais tarp valgymų užkandžiavusių šeimos narių burnos ertmėse rūgštingumas buvo padidėjęs gerokai ilgesnį laiką, negu tų šeimos narių, kurie saldumynų valgė tik po pusryčių, pietų ir vakarienės.
Kitas viso eksperimento atradimas buvo tas, kad gera burnos higiena neturi kainuoti daug. Dr. Ch. Van Tullekenas pasakojo įvairioms burnos higienos priemonėms metus išleidžiantis kelis šimtus svarų. Tačiau iš tiesų lygiai taip pat gerai dantis galima išsivalyti net tik brangiu elektriniu, bet ir pigiu paprastu šepetėliu.
„Svarbi ne dantų šepetėlio kokybė (nepaisant visos reklamos, elektrinis dantų šepetėlis nėra nė kiek efektyvesnis už pigius rankinius, jeigu šiais dantys valomi tinkamai), o svarbi valymo kokybė ir trukmė“, – sakė dr. Ch. Van Tullekenas.
Neišlaidaukite dantų balinimui
Šiais laikais daugeliui žmonių svarbi ne tik burnos higiena. Jie taip pat nori ir baltesnių dantų. Žmonės išleidžia daugybę pinigų įvairioms dantų balinimo priemonėms. Neseniai Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta gyventojų apklausa, kuri parodė, kad daugiau nei vienas iš dešimties praėjusį mėnesį naudojo bent vieną dantų balinimo produktą. Tačiau iš tiesų tokie produktai nėra efektyvūs.
Buvo atliktas eksperimentas, kurio metu 12 savanorių, suskirstytų į keturias grupes, išbandė keturis skirtingus dantų balinimo produktų. Prieš tai jų dantų baltumas buvo įvertintas spektrofotometru.
Po balinimo priemonių naudojimo gauti rezultatai atitiko anksčiau atliktų eksperimentų rezultatus, o jie parodė, kad nebuvo jokio matomo skirtumo. O reikalas tas, kad Europos Komisija yra nustačiusi maksimalią saugią balinančiosios medžiagos kiekį dantų balinimo produktuose. O tas kiekis yra toks mažas, kad panaudojus balinimo priemonę beveik nėra matomo rezultato.
Be to, tokios balinimo priemonės yra gana brangios. Galbūt dėl jų kainos daugelis žmonių ir tiki, kad tokios priemonė turėtų veikti.
Balinimo produktą išbandė iš pats dr. Ch. Van Tullekenas. Po dešimties dienų jis nepastebėjo jokio matomo efekto. Tačiau ėmė labiau pastebėti savo dantų gelsvumą. Visgi jis pabrėžia, kad dantų gelsvumas nėra prastos dantų būklės simptomas. Gelsvumas daugeliu atveju yra genetiškai nulemtas.
Reikalas tas, kad dantų emalis yra peršviečiamas. Danties vidus yra gelsvas, ir būtent tas gelsvumas persišviečia pro dantų emalį. Tinkamai valomi dantys bus sveiki, tačiau nebus „holivudiškai balti“. Tai tik reklaminis triukas.
Beje, esama gerų žinių ir tiems, kas negali pasigirti sveikais dantimis ir turi karieso. Lidso universiteto mokslininkai skelbia sukūrę skystį, kurio sudėtyje yra mažyčių baltymų dalelių, kuris pradeda karieso pažeistoms danties emalio dalims „ataugti“, jeigu kariesas pastebimas ankstyvoje stadijoje.
Tiesa, šis produktas vis dar yra bandomas, tačiau pirmieji rezultatai tekia labai daug vilčių.
