Komplikacijų rizika

Tendenciją, kad nuo 2020 metų, kuomet prasidėjo koronaviruso pandemija, padaugėjo dėl širdies ir kraujagyslių ligų laiku nesikreipusių pacientų, pranešime žiniasklaidai pastebi ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro intervencinės angiologijos skyriaus vadovas Vytenis Tamakauskas. Po diagnostinių tyrimų paaiškėdavo, kad ligos įsisenėję ir net taikant moderniausią gydymą ne visada būdavo galima pasiekti geriausią rezultatą.

Vytenis Tamakauskas
Foto: Asmeninis albumas

„Per pastaruosius dvejus metus dėl širdies ritmo sutrikimo, tarkime, prieširdžių virpėjimo, pacientai vangiai kreipėsi į medikus, o būklę užleidus (laukiant daugiau nei 48 valandas) atstatyti ritmą galima tik tinkamai pacientą paruošus planinei širdies defibriliacijai: tris savaites vartojant specifinį antikoaguliacinį gydymą, – pasakoja gydytojas kardiologas V. Tamakauskas. – Svarbu pabrėžti, kad laiku nenustačius ritmo sutrikimo ir neskiriant specifinio gydymo, ženkliai išauga tokių ligų komplikacijų rizika: išeminis galvos smegenų insultas, plaučių ar kitų organų kraujagyslių embolija.

Šios komplikacijos sumažina darbingumą, nemažai daliai pacientų liekamieji reiškiniai jaučiami visą likusį gyvenimą, o blogiausia tuomet, kai šios komplikacijos baigiasi mirtimi. Todėl pajutus skausmą krūtinėje, neritmišką širdies darbą arba bet kokį kitokį nemalonų pojūtį krūtinėje, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus pacientams ir pacientams, turintiems gretutinių ligų – arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą ir t.t.“

Stebėdami širdies ir kraujagyslių ligų statistiką pastebime, kad pacientus dažniausiai kankina išeminė širdies liga ir jos blogiausias scenarijus – miokardo infarktas. Toliau rikiuojasi širdies nepakankamumas ir įvairūs širdies ritmo ar laidumo sutrikimai. Laiku nustačius ritmo sutrikimą, daugeliu atveju, jį galima visiškai atstatyti ar bent kontroliuoti.

Gydytojas kardiologas V. Tamakauskas sako, kad nustačius laidumo sutrikimą, pavyzdžiui, atrioventrikulinę blokadą, dažnai reikia implantuoti elektrokardiostimuliatorių, kartu taikant ir medikamentinį gydymą: „Paciento nusiskundimai, esant širdies ritmo ar laidumo sutrikimui, nėra tik neritmiška širdies veikla ar retas pulsas. Dažnai pasitaiko ir galvos svaigimas, net epizodinis sąmonės netekimas, o tai ilgainiui gali privesti prie visiško širdies sustojimo“, – priduria.

Elektrokardiograma – neišėjus iš namų

Nors ligoninėse įprastai naudojama dvylikos derivacijų elektrokardiograma, greitam paciento įvertinimui gydytojo kabinete vis dažniau pasitelkiamas ir nešiojamas elektrokardiogramos registratorius (WIWE), kurį kiekvienas gali turėti ir savo namuose.

Nors gydytojas kardiologas V. Tamakauskas tikina, jog išmanusis banko kortelės dydžio aparatėlis visiškai neatstoja ligoninėse esančių elektrokardiogramų, jis puikiai tinka nustatyti pirminei paciento būklei, diagnozuojant ritmo ar laidumo sutrikimus. Tyrimuose įrodytas jautrumas yra 100 procentų, o pats prietaisas sertifikuotas Europos Sąjungoje, todėl yra saugus, juo paprasta naudotis.

„Nešiojamu elektrokardiogramos registratoriumi nesunkiai gali naudotis bet kuris pacientas, turintis išmanųjį telefoną. Pakanka telefone įdiegti programėlę, uždėti nykščius ant nešiojamos elektrokardiogramos registratoriaus sensorių, ir kardiograma akimirksniu pradedama įrašinėti. Viskas pateikiama labai suprantamai, todėl prietaisas naudojamas visais gyvenimo atvejais, vos pajutus širdies negalavimus“, – pasakoja Šiaulių respublikinės ligoninės širdies ir kraujagyslių centro intervencinės angiologijos skyriaus vadovas V. Tamakauskas.

Nešiojamas elektrokardiogramos registratorius tinkamas aritmijų, insulto ir staigaus širdies sustojimo rizikos įvertinimui. Taip pat turi papildomas funkcijas, kurios leidžia įvertinti kraujo deguonies įsotinimą ir širdies ritmo sutrikimo pobūdį. Kardiologas sako, kad šį prietaisą pravartu turėti tiems, kam kartojasi bet kokios kilmės dažno ar reto pulso epizodai, širdies permušimai.

Kilus minėtiems nusiskundimams, pacientas namuose pats per minutę įsirašo elektrokardiogramą, informacija išsisaugoma mobiliajame telefone ir duomenys elektroniniu paštu nusiunčiami arba parodomi kardiologui: „Gydytojas atpažins problemą ir šitaip ją bus galima tinkamai išspręsti, nes didžiausia bėda yra tuomet, kai širdies veiklos nusiskundimai kyla namuose, o atvykus į gydymo įstaigą elektrokardiograma jau būna atsistačiusi ir nebegalima tiksliai įvertinti, kas pacientui buvo nutikę.“