Kaip LNK Žinioms sakė D. Arlauskas, mintis apie tai, kad moterims per menstruacijas reikia ypatingo dėmesio, buvo jau prieš 2 tūkstančius metų.

„Manau, kad yra du labai svarbūs dalykai. Jei vadovausimės krikščioniška morale ar supratimu, reikia prisiminti, kad jau prieš 2 tūkstančius metų Šventajame Rašte parašyta, jog moterims, sergančiomis mėnesinėmis, suteikiamas tam tikras atskyrimas nuo visuomenės. Jau tada žmonės suprato, kad tai svarbus reiškinys.

Šventajame Rašte 2 puslapiai skirti vien moterims, kurios patiria menstruacijų laikotarpį. Turėjo praeiti 2 tūkstančiai metų, kad vienoje krikščioniškoje šalyje, tai yra Ispanijoje, jie sugrįžo prie Šventajame Rašte išsakytos tiesos ir pradėjo galvoti, ką daryti“, – sakė D. Arlauskas.

Tačiau D. Arlauskas nepritaria minčiai, kad šiuo metu laisvas dienas dėl menstruacijų reikėtų įteisinti įstatymu.

„Negalime šiuo metu politikams duoti instrumento, kurį jie labai greitai pasigaus ir pradės ginti moterų teises, nes artėja rinkimai, o tai geras segmentas, kuris gali pritraukti balsų. Turime eiti per tam tikrą kultūrinį supratimą, kad tai yra išskirtinė moterų savybė, kai kurios tą išgyvena labai smarkiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiuo metu, pasak jo, dar nepribrendome tai nagrinėti plačiąja prasme ir įtraukti į teisės aktus.

„Šiandien yra įmonių, kurios trumpina darbo dieną, darbo savaitę, duoda socialinius paketus. Būtent tai galėtų būti įtraukta į socialinį paketą, o tos įmonės, kurios taip padarytų, taptų žymiai konkurencingesnės. Tada nereikėtų nei Darbo kodekso, nei politikų įsikišimo. Dabar išgyvename didžiulį žmogiškųjų resursų trūkumą, todėl viskas susidėliotų savaime, jei tos įmonės pažengtų kultūriškai daug toliau“, – sakė D. Arlauskas.

Tačiau kai kurie verslininkai, pasak pašnekovo, to nevertina rimtai. Be to, kyla klausimų, ar tokiomis dienomis nebūtų piktnaudžiaujama.

„Reikia nuspręsti, kada tokios dienos galėtų prasidėti, baigtis, ar nebūtų piktnaudžiavimo. Čia turi būti didžiulis pasitikėjimas, nes juk nevaikščiosi į polikliniką ir nesakysi, kada prasidėjo, kada baigėsi.

Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę. Ar kita pusė teisingai supras, tuo naudosis kada reikia, nes 3 dienos ekonominiu požiūriu yra daug. Kita vertus, jei yra trumpinama darbo savaitė paliekant tą patį atlyginimą ir tokių eksperimentų yra daug, tai jau yra kritinė masė ekonominių subjektų, kurie supranta, kad besivystant technologijoms žmogui tikrai nereikia tiek dirbti“, – svarstė D. Arlauskas.

Visą LNK Žinių pokalbį galite rasti čia: